Autoriaus archyvas: europosadministratorius

Prezidento rinkimuose šiemet pasiektas rekordinis net 59% rinkėjų aktyvumas. Nešališkas politikos stebėsenos tinklas „Žinau, ką renku“ kviečia „nemesti kelio dėl takelio“ ir taip pat aktyviai domėtis artėjančiais Europos Parlamento rinkimais, kurie vyks birželio 9 d.

Kandidatus bus galima pamatyti gyvai. Rinkėjai kviečiami dalyvauti daugiau nei 20 Lietuvos miestų vyksiančiuose debatuose su kandidatais, o jau nuo šiandien užduoti klausimus kandidatams galima tiesiogiai atnaujintoje platformoje www.zinaukarenku.lt. 

Pasak organizatorių, svarbu, jog apie Europos Sąjungos problemas būtų diskutuojama ne tik didmiesčių burbuluose ar parlamentų salėse, tačiau ir mažesniuose miestuose bei regionuose, todėl didžioji dalis debatų vyksta mažesnėse Lietuvos vietovėse.

Tapti Europos Parlamento nariais siekia net 319 kandidatų iš 15 sąrašų. Specialioje platformoje www.zinaukarenku.lt rinkėjai ras informaciją apie kandidatus ir galės juos nesunkiai palyginti pagal tokius rodiklius kaip pajamos, turtas, mokamos užsienio kalbos. Taip pat klausimą bus galima užduoti pasirinktam kandidatų skaičiui: vienam, keliems ar visiems vienu metu. Platformos naudotojai matys, kurie kandidatai į klausimus atsako aktyviausiai, o kurie – nelinkę bendrauti.

„Prezidento rinkimuose žmonės kaip niekad buvo labai aktyvūs, tačiau rinkimų triatlonas nesibaigia. Suprantam, kad įpročio balsuoti Europos parlamento rinkimuose atskirai nėra, o ypač vasarą mus vilioja savaitgalio pabėgimas prie jūros ir pušų ošimo, tačiau kiekvieno iš mūsų balsas gali nulemti Europos Sąjungos ateitį. Šįmet Europos Parlamento rinkimai pirmą kartą vyks vasaros laikotarpiu, tačiau tai tikrai nereiškia, kad jie bus mažiau įdomus už Prezidento rinkimus. Jau matome, kad debatuose netrūksta tiek karštų temų, tiek vietos gyventojų klausimų“, – sako tinklo koordinatorė Guoda Vaitiekutė.

Debatus savo mieste galite rasti www.zinaukarenku.lt arba https://www.facebook.com/zinaukarenku/events. Vilniuje, Lukiškių kalėjime gegužė 28 d. 18.00 val. įvyks ir partijų lyderių debatai. Debatus taip pat galima tiesiogiai stebėti „Žinau, ką renku“ socialiniuose tinkluose ir portalo LRT.lt mediatekoje.

Kaip ir per kiekvienus rinkimus, atsakyti į klausimus platformoje bei dalyvauti debatuose kviečiami visi sąrašai ir jų keliami kandidatai. Kandidatams suteikiamos vienodos sąlygos reikšti idėjas, o rinkėjai gali palyginti ir išsirinkti sau tinkamiausią iš visų.

Visi atsakymai į klausimus platformoje bei debatų įrašas išliks pasiekiami ir po rinkimų, tad visuomenė galės pasitikrinti, kaip to, kas buvo pasakyta prieš rinkimus, laikomasi jiems pasibaigus.

Veiklų įgyvendinimas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (- ių) ir tai nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Jaunimo reikalų agentūros požiūrį, ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją teikianti institucija negali būti laikoma už juos atsakinga.

Artėjant Prezidento rinkimams, nešališkas politikos stebėsenos tinklas „Žinau, ką renku“ kviečia susipažinti su kandidatais iš arčiau. Rinkėjus kviečia dalyvauti debatuose, o jau nuo šiandien užduoti klausimus kandidatams tiesiogiai atnaujintoje platformoje www.zinaukarenku.lt.

Čia rinkėjai ras informaciją apie kandidatus ir galės juos nesunkiai palyginti pagal tokius rodiklius kaip pajamos, turtas, mokamos užsienio kalbos. Taip pat klausimą bus galima užduoti pasirinktam kandidatų skaičiui: vienam, keliems ar visiems vienu metu. Platformos naudotojai matys, kurie kandidatai į klausimus atsako aktyviausiai, o kurie – nelinkę bendrauti.

Gegužės 4 dieną „Žinau, ką renku“ taip pat kviečia visus rinkėjus atvykti gyvai į Lukiškių kalėjimą 2.0 (Lukiškių skg. 6) bei gyvai užduoti jiems aktualiausius klausimus. Daugiau apie debatus: https://www.facebook.com/events/4458209587736606

„Viešojoje erdvėje ne vienas pasigedo kandidatų į Prezidentus rinkiminių kampanijų. Domėtis kandidatais ir mūsų – rinkėjų – pareiga, tad dabar kviečiame visus kandidatus susitikti akis į akį gyvuose debatuose bei kasdien iki rinkimų bendrauti su rinkėjais virtualiai. Tikime, kad tokie pokalbiai geriausiai padeda išsirinkti patį pačiausią savo kandidatą “, – sako tinklo koordinatorė Guoda Vaitiekutė.

Kaip ir per kiekvienus rinkimus, atsakyti į klausimus platformoje bei dalyvauti debatuose kviečiami visi kandidatai į prezidentus. Kandidatams suteikiamos vienodos sąlygos reikšti idėjas, o rinkėjai gali palyginti ir išsirinkti sau tinkamiausią iš visų.

Visi atsakymai į klausimus platformoje bei debatų įrašas išliks pasiekiami ir po rinkimų, tad visuomenė galės pasitikrinti, kaip to, kas buvo pasakyta prieš rinkimus, laikomasi jiems pasibaigus.

Veiklų įgyvendinimas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (- ių) ir tai nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Jaunimo reikalų agentūros požiūrį, ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją teikianti institucija negali būti laikoma už juos atsakinga.

Nacionalinis švietimo NVO tinklas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei Nacionalinei švietimo agentūrai pateikė pastabas ir siūlymus dėl pilietiškumo pagrindų programos projekto. Tinklo nariai išreiškė susirūpinimą, kad programoje vis dar stinga nuoseklumo ir sąsajų tarp bendrųjų nuostatų, tikslų ir uždavinių bei pasiekimų sričių, raidos ir turinio, aktualių temų atskleidimo ir pasiekimų vertinimo.

(daugiau…)

Po kovo 30 d. vykusių LR Seimo švietimo ir mokslo komiteto klausymų dėl Švietimo įstatymo 15 str. 2 d. pakeitimo, Nacionalinis švietimo NVO Tinklas su grupe partnerių dar kartą išreiškė pritarimą  LR Vyriausybės nutarimui išplėsti formalųjį švietimą papildančio ugdymo (FŠPU) sampratą, atsisakant konkrečių sričių ir šias programas vykdančių švietimo tiekėjų teisinės formos įvardijimo. 2021 m. vasario 24 d. priimtame nutarime siūloma atsisakyti suvaržymo, kad neformaliajam vaikų švietimui (NVŠ) būtų priskiriamas tik FŠPU, „kurį vykdo muzikos, dailės, kitos menų ir sporto mokyklos“.

(daugiau…)

Nacionalinis švietimo NVO tinklas prisijungė prie daugiau kaip šimto Lietuvos nevyriausybinių organizacijų (NVO) kreipimosi į Lietuvos premjerę Ingridą Šimonytę dėl nevykdomų pažadų į svarbius Lietuvai procesus įtraukti pilietinę visuomenę. Raštą pasirašiusios organizacijos pasigenda partijų programose buvusių įsipareigojimų tartis su NVO, reiškia susirūpinimą dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano 2021-2026 m. rengimo skaidrumo ir atvirumo. Tokios svarbos Lietuvos rengiami pasiūlymai Europos Komisijai turi būti nuodugniai diskutuojami ir derinami su socialiniais partneriais, nevyriausybinėmis organizacijomis visuose sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo etapuose. Deja, jų įtraukimas į svarstymo procesus yra formalus, dokumentas nėra viešai skelbiamas, todėl sunku laiku reaguoti ir teikti konstruktyvius pasiūlymus.

(daugiau…)

Rekomendacijos skirtos padėti nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) saugiai organizuoti savanorišką veiklą pandemijos metu, taip pat atsiradus kitų ekstremalių aplinkybių. Savivaldybių ir NVO bendradarbiavimo svarba ypač išryškėjo karantino laikotarpiu, kai dėl savivaldybėse išaugusių socialinių paslaugų poreikio ir padidėjusio žmonių, kuriems reikėjo pagalbos, skaičiaus ženkliai išaugo veiklos apimtys.

(daugiau…)

Tyrimu siekta išsiaiškinti, koks gyventojų požiūris ir įsitraukimas į bendruomeninę ir savanorišką veiklą bei pagrindinės problemos, kylančios norintiems dalyvauti šiose veiklose.

(daugiau…)

Pastaraisiais metais vis dažniau diskutuojama apie būtinybę atnaujinti ugdymo turinį, kad jis atitiktų visuomenės lūkesčius bei kryptingai ugdytų ateičiai reikalingas kompetencijas.

(daugiau…)

Pirmajame Seimo rinkimų ture džiaugėmės nemažu rinkėjų aktyvumu – jų iš viso atėjo daugiau nei 47% ir jau antrus Seimo rinkimus iš eilės rekordiškai daug, net 38,7% jaunimo. Tiesa, buvo išrinkta tik dalis Seimo, o dar beveik pusė paaiškės II rinkimų ture. Tačiau dalis politikų panašu jau susitaikė su rinkimų rezultatu ir nebemato poreikio diskutuoti su rinkėjais – net 15 apygardų jaunimo iniciatyvos Žinau, ką renku debatai neįvyks kandidatams atsisakius dalyvauti debatuose.

Nemažas pirmojo Seimo rinkimų turo aktyvumas nestebina – visą rudenį netrūko debatų – jų vien jaunimo iniciatyvos Žinau, ką renku savanoriai suorganizavo 70 – visose Lietuvoje esančiose vienmandatėse apygardose, kurie nepaisant pandemijos sutraukė beveik 3000 žiūrovų į sales ir 150 000 prie ekranų. Tačiau būtent lemiamas antrasis Seimo rinkimų turas pasižymi kur kas mažesniu rinkėjų susidomėjimu. Štai 2016 m. antrajame ture balsavo kiek daugiau nei 37% visų amžiaus grupių ir vos 24% jaunų rinkėjų.

“Prieš pirmąjį rinkimų turą nemažai diskutuota apie debatus ir jų kokybę. Ne vienas pastebėjo, kad didžiausias jų trūkumas – pernelyg didelis kiekis dalyvaujančių kandidatų. Tikime, kad būtent II rinkimų turo debatai, kai lieka tik du daugiausiai palaikymo sulaukę politikai, galima ne tik geriau įvertinti jų stipriąsias ir silpnąsias puses, bet kokybiškai ir giliai diskutuoti, atsakyti į gausybę rinkėjų klausimų, o svarbiausia – suprasti abiejų kandidatų ateities vizijas. Tik aktyviai diskutuodami ir kalbėdami apie rinkimus galime tikėtis didesnio rinkėjų aktyvumo ir sąmoningumo II ture. Būtent to tikėjomės antro turo debatuose. Tačiau panašu, kad politikų populiariausia komunikacijos forma išlieka kalbėti ant bačkos, be kitų nuomonių – sako Guoda Vaitiekutė, Žinau, ką renku savanorė.

(daugiau…)

Likus mėnesiui iki spalio 11 d. Seimo rinkimų Žinau, ką renku kviečia nežaisti su likimu ir rimtai pradėti jiems ruoštis: dalyvauti debatuose tarp kandidatų į Seimą visose Lietuvos vienmandatėse apygardose.

(daugiau…)

Karantino laikotarpiu net 40% mažiau vaikų lankė neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) užsiėmimus, finansuojamus tikslinio finansavimo lėšomis. Kovo mėnesį prieš prasidedant pandemijai NVŠ veiklas lankė beveik 100 000 vaikų, o balandį ir gegužę – po apytiksliai 60 000. Viena iš priežasčių – trečdalis programų tiesiog nevyko.  

(daugiau…)

Jau kelerius metus Švietimo NVO tinklas atkreipia dėmesį, kad Neformaliojo vaikų švietimo finansavimas yra problemiškas, neužtikrinamas jo tęstinumas, o nevyriausybiniams paslaugų teikėjams tenka perteklinė administracinė našta. Praėjusių metų pabaigoje, naujame biudžete nenumačius reikiamų lėšų, atsirado dar daugiau nežinomybės dėl to, ar ir kaip toliau veiks bei bus finansuojama NVŠ sistema.

(daugiau…)

Kol valstybinės įstaigos skelbia atostogas ir dar tik rengia nuotolinio darbo planus, Nacionalinio švietimo NVO tinklo narės – nevyriausybinės švietimo organizacijos – jau nuo pirmos karantino dienos pradėjo virtualų mokymą. Ekstremalios sąlygos puikiai atskleidžia šių mažų švietimo įstaigų gebėjimus greitai prisitaikyti.

(daugiau…)

Finansų ministerijos parengtame Ateities ekonomikos DNR plano projekte keliami ambicingi tikslai, tačiau siūlomos priemonės iš esmės neatitinka šių tikslų.

(daugiau…)

Švietimo mokslo ir sporto ministerija tęsia bendrojo ugdymo turinio atnaujinimą. Diskusijoms buvo paskelbti programų projektai. Tinklo ekspertai susipažinę su pradinių klasių socialinio ugdymo bei pilietiškumo pagrindų atnaujintų programų projektais, įžvelgiame esminių trūkumų:

(daugiau…)

Švietimas – viena svarbiausių, tačiau ir problemiškiausių Lietuvos politikos sričių. Nesprendžiamos įsisenėjusios švietimo sistemos problemos: prasti mokymosi rezultatai ir didelis jų atotrūkis tarp vaikų iš skirtingos socialinės, ekonominės ir kultūrinės aplinkos, uždarumas  (nevalstybinių švietimo teikėjų eliminavimas, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiųjų diskriminacija), nekryptinga ir neintegruota neformaliojo vaikų švietimo programa,  žemi suaugusiųjų mokymosi rodikliai ir kt. Pateikiame nevyriausybinių organizacijų (NVO) siūlymus dėl pagrindinių švietimo iššūkių.

(daugiau…)

Prasidėjęs karantinas ir nuotolinis ugdymas tapo išbandymu visoms ugdymo įstaigoms. Valstybinės mokyklos ir darželiai turėjo dvi savaites pasiruošti nuotoliniam ugdymui, o dauguma nevalstybinių švietimo teikėjų prie darbo virtualiai persiorientavo iškart. Skirtingai nuo valstybei ar savivaldybėms pavaldžių ugdymo įstaigų, kurios išlaikomos iš viešųjų lėšų, savarankiškų įstaigų pagrindines pajamas sudaro tėvų mokami mokesčiai. Kai kurie tėvai nesutinka mokėti už ikimokyklinį ugdymą, kol jų vaikai namuose, tačiau ne pelno organizacijos ieško sprendimų ir randa galimybių padėti sunkioje padėtyje dėl karantino atsidūrusiems savo bendruomenės nariams.

(daugiau…)

Vakar Lietuvos Respublikos Seimo priimti Švietimo įstatymo pakeitimai įpareigoja visas mokyklas priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus mokytis kartu su visais vaikais, o ne izoliuoti specialiosiose mokyklose. Atsižvelgiant į Švietimo NVO tinklo bei Lietuvos negalios organizacijų forumo pateiktus siūlymus, bus užtikrinta ne mažiau nei dviejų mokytojų pagalba didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, numatyta pagalba pabaigti pradėtą ugdymo programą ir vyresniems, nei 21 m. besimokantiesiems.

(daugiau…)

Trečiadieni Vyriausybei netikėtai priėmus sprendimą nuo spalio 26 d. dviem savaitėms sustabdyti arba TIK nuotoliniu būdu vykdyti neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) veiklas, tiek paslaugų teikėjai, tiek gavėjai – vaikai ir jų tėvai – nustebo. Tuo tarpu suaugusieji į sporto klubus ar sporto varžybas eiti galės. Tad kuo remiantis buvo priimtas šis sprendimas? 

(daugiau…)

Šiandien mokymasis visą gyvenimą – tai ne tik žmonių teisė, bet ir būtinybė, kuri gali padėti jiems išlaikyti ar keisti darbą, gauti didesnes pajamas, susirasti ir kritiškai vertinti viešai skelbiamą informaciją, bendrauti ar suteikti pagalbą kitiems. Vis dėlto, Lietuvoje iki šiol nepavyksta pasiekti dar 2008 m. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje užsibrėžto tikslo padidinti suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą rodiklį iki 15 proc. Eurostato duomenimis, Lietuvoje 2019 m. mokėsi vos 7% suaugusiųjų (25-64 m.). Per dešimt metų šis rodiklis padidėjo vos 2,4 procentinio punkto, tuo tarpu Estijoje per šį laikotarpį besimokančiųjų suaugusiųjų rodiklis padvigubėjo nuo 10,5 iki 20,2%.

(daugiau…)

Nacionalinis švietimo NVO tinklas pradeda įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama stipresnės NVO ir valstybės institucijų partnerystės bei didesnės nevyriausybinių švietimo ir ugdymo įstaigų įtraukties į švietimo sistemą.

(daugiau…)

Viešojo sektoriaus teikiamų paslaugų efektyvumas ir kokybė iki šiol išlieka aktualus viešojo valdymo klausimas. Vienas iš  galimų kokybės gerinimo receptų – jau prieš dešimtmetį priimtas sprendimas pasitelkti nevyriausybines organizacijas, kurios geriau žino žmonių lūkesčius ir siūlo visuomenės poreikius atliepiančias paslaugas. Kaip numatyta Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“, biudžetinės įstaigos turėtų teikti tik tas viešąsias paslaugas, kurių negali teikti NVO, bendruomeninės organizacijos ir verslo įmonės. 2014-2020 metų nacionalinėje pažangos programoje įtvirtintas rodiklis, kad iki 2020 metų pabaigos ne mažiau kaip 15 % savivaldybių viešųjų paslaugų turi būti perduota bendruomenėms, NVO ar privačiam sektoriui.

Deja, švietimas vis dar yra pati uždariausia viešųjų paslaugų sritis, į kurią nepriklausomiems teikėjams įsilieti sudėtinga. Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro duomenimis, 2018 metais iš daugiau kaip 1 mlrd. eurų, Lietuvos savivaldybėse skiriamų  švietimo paslaugoms, nebiudžetiniams švietimo subjektams vidutiniškai tebuvo skirta kiek mažiau nei 3 proc. O kitose srityse, pavyzdžiui, sporto (apie 12-13 proc.), socialinių paslaugų (apie 7-8 proc.) ir kultūros (apie 4 proc.), paslaugų perdavimas vyksta kur kas sparčiau.

(daugiau…)

„Mokymasis vyresniame amžiuje yra ypač svarbus gyventojų sveikatai ir socialinei integracijai. Nepaisant to, statistika atskleidžia, jog Lietuvoje mokosi mažiau nei 1 proc. 65 m. sulaukusių asmenų. Be to, mūsų šalyje vis dar trūksta aiškios vyresniųjų suaugusiųjų švietimo strategijos“, – tokios išvados pateikiamos Neformaliojo vyresniųjų suaugusiųjų švietimo Lietuvoje analizėje.

(daugiau…)

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pristatė atnaujintą Bendrųjų programų atnaujinimo gairių projektą, kuriomis vadovaujantis vėliau turėtų būti atnaujinamos mokomųjų dalykų programos ir koreguojami kiti ugdymo dokumentai. NVO švietimo tinklo ekspertai aktyviai dalyvavo šiose diskusijose.

(daugiau…)

“Žinau, ką renku” – tai nešališkas politikos stebėsenos tinklas, kuriame dalyvauja jauni žmonės iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Savanoriai organizuoja priešrinkiminius debatus, diskusijas su politikais,  edukacines veiklas bei vykdo politikų stebėseną tam, kad politikai būtų atskaitingi, o piliečiai sąmoningai dalyvautų viešajame gyvenime ne tik prieš rinkimus, bet ir po jų.

(daugiau…)

#Būkim pažįstami! diskusijos jau įvyko 29 Lietuvos miestuose ir miesteliuose! Ketiname apsilankyti visuose Lietuvos miestuose ir pakviesti jaunus žmones susipažinti su Lietuvoje gyvenančiais užsieniečiais.  

(daugiau…)

Balandžio 18 dieną Nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai susitikime su Premjeru Sauliumi Skverneliu aptarė NVO plėtros įstatymo naujos redakcijos projektą, kurį parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis. Premjeras pritarė NVO plėtros įstatymo projektui ir pažadėjo, kad biurokratinės kliūtys, trukdančios šiam teisės aktui atsidurti LR Seimo pavasario sesijoje, bus įveiktos. Pasak S.Skvernelio, NVO fondas, kuris numatytas šio įstatymo projekte, taip pat bus įkurtas, kaip ir numatyta LR Vyriausybės programos įgyvendinimo plane.

(daugiau…)

Projektui „Žiniasklaida vystymuisi“ baigiantis, kviečiame skaityti jau penktajį specialųjį naujienlaiškį, skirtą globaliajam švietimui. Ankstesniuose leidiniuose pristatėme 2015 metais įvykusius pokyčius vystomojo bendradarbiavimo politikoje, pasaulį ištikusia migracijos krizę, humanitarinės pagalbos sampratą ir naujoves, kurias paskatino prieš du metus Jungtinių Tautų priimti Darnaus vystymosi tikslai. Kiekviename numeryje dalijomės ekspertų komentarais, lyginome situaciją Lietuvoje ir pasaulyje, pristatėme unikalias patirtis. O šiame numeryje galėsite išsamiau patyrinėti visas šias sritis apjungiantį globalųjį švietimą.

(daugiau…)

EBPO duomenimis Lietuvoje yra bene daugiausia nesidominčių politika jaunų žmonių visame „išsivysčiusiame“ pasaulyje. Menki ir tik periodiškai didėjantys Pilietinės galios indekso rezultatai kelia klausimą – ar esama pilietiškumo ugdymo sistema Lietuvoje iš tiesų veikia?

Būtent tai nagrinėjama pilietiškumo ugdymo studijoje, kurią parengė Švietimo NVO tinklas, vienijantis 13 nacionalinių įvairiose švietimo srityse veikiančių organizacijų. (daugiau…)

2017 metų gruodžio mėnesį prie Švietimo NVO tinklo prisijungė dvi švietimo srityje veikiančios organizacijos – viešosios įstaigos „Sėkmės mokykla” ir „Pasaulio piliečių akademija”.

(daugiau…)

Dvi savaites vykęs balsavimas  už geriausius projekto “Žiniasklaida vystymuisi” žurnalistų darbus baigėsi. Dėkojame visiems balsavusiems ir skelbiame nugalėtojus: (daugiau…)

Rytų Ukraina, 2017-ieji – Marinkoje gyvenanti Oksana šiemet nenukasė bulvių, nes, kaip ji sako, gyvybė svarbiau nei bulvės. Jos namas – vos keli šimtai metrų nuo fronto linijos ir rytinė jo siena suvarpyta snaiperių kulkų, jau nekalbant apie kelis kartus remontuotą stogą, sudegusią pavėsinę ir plėvele uždengtus langus. Vis tiek stiklus išdauš sprogimo banga. Tokia šiandien Rytų Ukrainos kasdienybė, kurią pamatė LRT kūrybinė grupė: režisierius Rimas Bružas, operatorė Miglė Gaižiūtė, žurnalistas Edvardas Špokas. (daugiau…)

Rytų Ukraina. 2017-ieji. Marinkoje gyvenanti Oksana šiemet nenukasė bulvių, nes, kaip ji sako, gyvybė svarbiau nei bulvės. Jos namas – vos keli šimtai metrų nuo fronto linijos, ir rytinė jo siena suvarpyta snaiperių kulkų, jau nekalbant apie kelis kartus remontuotą stogą, sudegusią pavėsinę ir plėvele uždengtus langus. Vis tiek stiklus išdauš sprogimo banga. Dokumentinis filmas „Iki pabaigos. Ir dar šiek tiek“ – apie karo įkaitais tapusius žmones Rytų Ukrainoje. Apie vaikus, moteris, vyrus, kuriems kasdien girdimi šūviai, gatvėje ar kieme ginkluoti kariai jau tapo įprasta. Eidami į darbą, parduotuvę ar į svečius, jie skubiai perbėga pavojingiausias gatves, kad išvengtų snaiperių šūvių. (daugiau…)

Tai kone milijoninio miesto centre, visai šalia vandenyno, naujojo futbolo stadiono ir nepriklausomybės aikštės veikiantis elektroninių ir kitų atliekų sąvartynas. Čia pat įsikūręs ir lūšnynas. Ši vieta patenka tarp dešimties labiausiai užterštų Žemėje. (daugiau…)

Dokumentinis filmas „Svetimoje“ žemėje pasakoja penkių žmonių istorijas. Istorijos filmuotos Libane, šalyje, kurioje prieglobstį rado per milijoną nuo karo Sirijoje bėgančių žmonių. Skirtingos herojų patirtys ir siekiai atskleidžiami jų pačių lūpomis, fiksuotoje buityje. Paauglė Hala, mažasis Mohamedas, mokyklai pabėgėlių stovykloje vadovaujantis Abdulas – karo išvyti ir atsidūrę svetimoje žemėje – Libane. Užfiksuotos istorijos sklaido populiarius mitus apie pabėgėlius ir parodo, kad vieno būdo jiems apibūdinti nėra. Vieni siekia išsilavinimo, kitiems rūpi šiandiena. Kai kurie buria bendruomenę, ją stiprina, o kiti tiesiog gyvena geresnio gyvenimo viltimi. (daugiau…)

Europa pasaulyje pirmauja pagal elektronikos atliekų kiekį vienam gyventojui. Europos Sąjungoje kasmet susidaro apie 10 milijonų tonų elektronikos atliekų. Tačiau vos trečdalis jų tinkamai perdirbama. Prieš keletą metų Interpolo tyrimas atskleidė, kad daugiau kaip pusė nebenaudojamos elektronikos yra arba tiesiog išmetama su kitomis atliekomis, arba netinkamai perdirbama, o dalis nelegaliai eksportuojama už Europos ribų. Viena tokių šalių – Vakarų Afrikoje esanti Gana, kurios sostinėje esantis laužynas yra vadinamas viena labiausiai užterštų vietų Žemėje. LRT RADIJO laidoje „Vienkartinė planeta“ – garsai ir vaizdai iš šio miesto. (daugiau…)

Sereen, Nadeen ir Dalia, paauglės iš Betliejaus pabėgėlių stovyklos suformavo pirmąją merginų hiphopo grupę Palestinoje. Pasivadinę „Shoruq“ („Saulėtekis“ arabiškai) jos surengė pirmuosius koncertus Palestinoje ir pasirodė Niujorke. „Draugai vaikinai iš pradžių iš mūsų juokėsi. Tada suprato, kad viskas rimta.“ Hiphopas yra naujas būdas Palestinos paaugliams išreikšti savo požiūrį į pasaulį ir okupaciją. (daugiau…)

Mianmaras atkreipė dėmesį, kai prieš metus parlamento rinkimus laimėjo Nobelio taikos premijos laureatės Aung San Su Či vadovaujama Nacionalinės demokratijos lyga. Tai daugeliui Vakarų lyderių suteikė vilčių, kad Mianmaras pagaliau išsivaduos iš ilgus dešimtmečius kausčiusios karinės chuntos įtakos ir pagaliau pradės eiti demokratijos keliu. Vis dėlto, praėjus metams, Mianmaras toli gražu nerodo laukto progreso.
(daugiau…)

Ganiečiai yra labai religingi. Kai kurių bažnyčių pavadinimus sostinėje Akroje atpažįstu – presbiterijonai, pastarųjų dienų šventieji, metodistai, o kitus matau pirmą kartą. Gatvėse apstu plakatų, kviečiančių į įvairiausių krikščionių bažnyčių koncertus, pastorių pamokslų ar pranašysčių vakarus. Citatos iš Biblijos visur – ant mašinų langų, guminių vietinių dėvimų apyrankių, valiutos keitykloje.

(daugiau…)

Ilgą laiką Nepalą dažnas vadino alpinistų rojumi – čia driekiasi Himalajai, stūkso aukščiausias pasaulio kalnas – Everestas. Prieš pusantrų metų Nepalą supurtęs žemės drebėjimas pasaulį privertė į šią šalį pažvelgti atidžiau. Tačiau ar šalis jau spėjo atsitiesti po stichinės nelaimės ir kokias visuomenėje įsišaknijusias problemas vis dar mėgina spręsti nepaliečiai? (daugiau…)

Geriausiais pasaulyje laikomų Kenijos bėgikų sėkmės istorijos įkvepia tūkstančius vaikų ir jaunuolių. Šioje besivystančioje Afrikos valstybėje sportininko šlovė atsiduria antrame plane, nes paskui susiklosčiusią karjerą atkeliauja pinigai, o tai – galimybė išbristi iš visiško skurdo. (daugiau…)

Buvęs karys Samas Okello Kelo Ugandos karų žiaurumą patyrė ne sykį. Užuot pasidavęs nevilčiai, jis nusprendė, kad vienas žmogus gali pakeisti istoriją, ir įkūrė mokyklą „Hope North“ („Viltis šiaurėje“). Čia nuo karų nukentėję vaikai randa užuovėją, įgyja išsilavinimą ir galimybę susikurti geresnę ateitį.

(daugiau…)

Nedidukės kalnuotos Ruandos Afrikos rytuose ateitis valdžios planuose įrašyta technologijų vardu. Prieš 23 metus šalyje vykdyto genocido metu praradusi apie milijoną žmonių, Ruanda – kurioje apie 70-80 proc. gyventojų yra smulkūs ūkininkai – šiandien investuoja į informacines technologijas, tech-startuolius ir savo didžiausią turtą, jaunimą. (daugiau…)

„Jei mano tėvas bei senelis būtų gyvi ir matytų kaip miršta Viktorijas ežeras, jie skaudžiai verktų,” – sako žvejys Nelson Ochieng. Jis užaugo ežero pakrantėse, žvejoja jau 15 metų ir šiuo metu taip pat dirba Dungos paplūdimio valdymo skyriuje, Kisumu mieste, Kenijoje.

(daugiau…)

Per trejus projekto „Žiniasklaida vystymuisi“ metus  Lietuvos žurnalistai lankėsi dešimtyje mažiau išsivysčiusių šalių: Afganistane, Ganoje, Libane, Nepale, Nigerijoje, Palestinoje, Ruandoje, Mianmare, Ukrainoje ir Kenijoje. Iš viso buvo parengta daugiau nei 200 straipsnių ir reportažų įvairiais politinio, ekonominio ir socialinio gyvenimo klausimais šiose šalyse. Projektui besibaigiant, kviečiame dar kartą susipažinti su pačių žurnalistų atrinktais geriausiais darbais ir balsuoti už įdomiausius. Daugiausiai balsų surinkusio straipsnio ar reportažo autoriui atiteks vertingas prizas.  Balsavimas vyksta iki gruodžio 15 d. 12:00 val. (daugiau…)

Šių metų rugsėjo 29-30 d. vykusiame Nacionalinio švietimo NVO tinklo strateginio planavimo posėdyje nevyriausybinės švietimo organizacijos aptarė Lietuvos švietimo būklę ir sutarė, kokių pokyčių reikia švietimo sistemoje tam, kad ji būtų veiksminga ir orientuota į rezultatus. (daugiau…)

Rugsėjo 12-16 dienomis Vilniuje, Kaune, Rukloje ir Visagine vyks Arabų kultūros dienų 2017 renginiai, skirti atskleisti daugiaspalvę, pozityvią ir įdomią arabų civilizacijos pusę. Šių metų renginių šūkis: „Arabų kultūra – arčiau negu arti“. Lietuvoje viešintiems arabams siekiame galimybę patiems save pristatyti – į Lietuvą atvyks menininkai, diplomatai, muzikantai ir šokėjai iš Libijos, Tuniso, Saudo Arabijos, Omano ir Palestinos.

„Dažno praeivio paklausus, ką jis žino apie arabų kultūrą, greičiausiai išgirstume labiau neigiamus, stereotipinius apibrėžimus. Vargu ar jis žinotų, kokį vaidmenį arabų filosofija ir mokslas turėjo Renesansui ar kokių mokslo aukštumų Viduramžių Artimuosiuose Rytuose buvo pasiekta, kuo ypatinga islamo kaligrafija ar kokia didybe dvelkia islamo architektūra, kurios pobūdį nulėmė filosofija, etika bei teisė? Būtent į šiuos klausimus atsakymus kiekvienas galės surasti Arabų kultūros dienų renginiuose“, – sako viena iš renginio organizatorių, Arabų kultūros forumo vadovė Maritana Larbi.

Anot Arabų kultūros dienų iniciatoriaus – Anna Lindh fondo Lietuvos tinklo – koordinatorės Rolandos Šliažienės: „Tiek fondo, tiek ir Arabų kultūros dienų tikslas – padėti net ir patiems skirtingiausiems atrasti bendrą kalbą, suvokti, jog pagarba žmogui ir jo vertės pripažinimas yra kertiniai pamatai, ant kurių statoma visa tarpkultūrinė veikla, kuriami bendražmogiški ryšiai. Ir nesvarbu, ar tu lietuvis, ar prancūzas, ar arabų kultūros žmogus. Tai renginys apie mus visus, mūsų požiūrį, mūsų vertingumo jausmą, nežiūrint į jokius skirtumus elgesyje, aprangoje, odos spalvoje ar kalboje“.

Šiemet Arabų kultūros dienų programa kaip niekad įvairi: VU OC vyks akademinių paskaitų ciklas, kur pranešimus skaitys profesoriai iš Saudo Arabijos, Palestinos ir Lietuvos akademinės bendruomenės. Paskaitose bus galima daugiau sužinoti apie akademinius tyrimus Lietuvoje ir užsienyje koranistikos, islamo filosofijos, šokio, muzikos ir islamo mados srityse.

Gedimino prospekte rugsėjo 15-17 d. vykstančioje Tautų mugėje bus galima susipažinti su Omano kultūra – paragauti vietinių gardėsių (chalvos, kavos ir datulių), užuosti tradicinius smilkalus, pamatyti omanietiškus apdarus. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus suspindės islamo menininkės-kaligrafės Salvos Rasool paroda. Dar vieną kaligrafijos parodą surengs muzikantas ir kaligrafas Ahmad Dari  iš Palestinos. (daugiau…)

Varyti vaikų į mokyklą Afganistane nereikia, jie ten veržiasi patys. O moksleivių tėvų entuziazmas švietimui slūgsta. Ypač kai jie mato kaimynų dukras ir sūnus, grįžtančius be darbo ne tik iš mokyklos, bet ir po studijų universitete. (daugiau…)

Sprogimai Afganistane griaudėja ne tik pakelėse ar šalia apkasų, bet ir šalia vietinių žurnalistų biurų. Tokios reakcijos sulaukia jų reportažai apie įsikerojusią korupciją. Tuo tarpu pabėgėliai sprogdina internetus. Feisbuke jie šaiposi iš savo gimtinės konservatyvumo arba stoja į vietinių pusę kovoje su neteisybe. O vietinės žurnalistės prasitarė apie afganistaniečius, kurie panašiomis provokacijomis siekia prieglobsčio Vakaruose. (daugiau…)

Rugpjūčio 9 d. minima pasaulinė vietos gyventojų diena. Todėl visą rugpjūtį kalbėsime apie 11 Darnaus vystymosi tikslą – darnūs miestai ir bendruomenės. (daugiau…)

Balandžio 7-ąją šventėme pasaulinę sveikatos dieną. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžia kaip visiškos fizinės, protinės ir socialinės gerovės būseną. Todėl pagrindinė sveikos gyvensenos kryptis turi būti žmogaus fizinės prigimties, o ne atskirų fizinio pajėgumo požymių ugdymas, atsižvelgiant į amžių, psichinę ir dvasinę būklę, gyvenseną ir laisvo pasirinkimo teisę. Darniam vystymuisi svarbu užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti gerovę visose amžiaus grupėse. Pasiekta įspūdingų laimėjimų siekiant padidinti gyvenimo trukmę ir sumažinti dažniausiai vaikų bei nėsčiųjų mirtis lemiančius veiksnius. (daugiau…)

Taika, teisingumas ir efektyvios, atskaitingos bei įtraukiančios institucijos – darnaus vystymosi esmė. Pastaraisiais dešimtmečiais kai dalis pasaulio galėjo džiaugtis padidėjusiu taikos ir saugumo lygiu. Tačiau didelė dalis šalių vis dar kenčia nuo karinių konfliktų ir žiaurumo, daugybė žmonių patiria žalą dėl silpnų institucijų, neužtikrinamo teisingumo, prieigos prie informacijos informacijos ir esminių laisvių. (daugiau…)

Birželio 5 d. minima pasaulinė aplinkos apsaugos diena! Klimato kaita ir globalinis atšilimas keičia mūsų kasdienybę ir kelia grėsmę planetos ateičiai. #13DVT siekiama sušvelninti klimato kaitos poveikį visame pasaulyje ir taip užtikrinti darnią ateitį. (daugiau…)

Prieigą prie švarios energijos ir technologijų maisto gamyboje padidėjo nuo 56,5% 2012 iki 57,4% 2014 metais. Daugiau nei 3 milijardai žmonių, daugiausiai Azijoje ir Subsacharinėje Afrikoje, vis dar nenaudoja švarios energijos ir efektyvesnių technologijų maisto ruošai. (daugiau…)

Nenuspėjami potvyniai ir sausros, nežinia kada prasidedanti ir besibaigianti žiema ir pavasaris. Šie gamtos viražai yra tokie artimi Daikondžio provincijos gyventojams, tačiau jie negali suprasti, kodėl jie, o ne Vakarai kenčia klimato kaitos padarinius. Susidūrus su šia neteisybe į pagalbą jiems skuba nevyriausybininkai. (daugiau…)

15min žurnalistui Paulius Ramanauskas pagal projektą „Žiniasklaida vystymuisi“ teko išskirtinė galimybė apsilankyti vienoje sunkiausiai prieinamų Afganistano provincijų. Daikondis gali pasigirti saugumu, tačiau dėl atšiauraus klimato, kalnuoto reljefo ir klimato kaitos padarinių provincija kraujuoja prarasdama emigruojantį jaunimą. O Australijos vyriausybė investuoja milijonus, kad juos sustabdytų. Kas efektyviau – propaganda ar nevyriausybininkų pastangos suteikti vietiniams pragyvenimo šaltinį? (daugiau…)

Vis daugiau nepasiturinčių Ugandos vaikų atranda šachmatus. Jie šalyje populiarėja dėl šachmatų mėgėjo Roberto Katende’s, kuris prieš 15 metų suprato, jog šis žaidimas yra puiki gyvenimo lūšnynuose metafora – jis moko išgyventi, net jei esi visų puolamas. (daugiau…)

Meksika yra viena iš valstybių, kurią palyginus neseniai pasiekė lyčių lygybės reformos. Šioje šalyje veikianti pirmoji vystymosi žiniasklaidos socialinė įmonė „Glifos Communicaciones“ skatina moterų pilietinį ir politinį dalyvavimą. Su jos įkūrėja, Vilniuje viešėjusia buvusia BBC pasaulio naujienų tarnybos vyriausiąja žurnaliste Elva Narcia, kalbėjomės apie moterų situaciją Meksikoje ir jų vaidmenį kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose. (daugiau…)

„Batikos kūrimas sujungia žmones bendrai veiklai, o šiam menui augant, žmonėms sukuriamos naujos darbo vietos: vieni verda dažus, kiti kuria raštą, treti atsakingi už spalvas“, – gaidžiams giedant pradeda pasakoti 42 metų Tatangas Elmy Wibowo. Vyras prisistato esąs batikos menininkas iš Džokjakartos, kur vadovauja nuosavai galerijai-studijai „Leksa Ganesha Batik Gallery“. (daugiau…)

Madara Žgutė nežinojo, ką nori studijuoti ar dirbti ateityje, tad, norėdama pažinti save bei padėti kitiems, vos tik pabaigusi mokyklą išvyko savanoriauti į Afriką. 9 mėnesius ji praleido Ganoje, kur vietos darbuotojams padėjo rūpintis vaikų namų auklėtiniais. (daugiau…)

Audiovizualinių projektų prodiuserė Miglė Satkauskaitė 2013 metais Afganistano sostinėje Kabule dvidešimt vietos jaunuolių mokė dokumentinio kino kūrimo pagrindų. Studentų darbų temos atskleidžia jaunų žmonių kasdienybę, pomėgius, svajones, o kai kurių – socialines problemas. (daugiau…)

„Rinkimų diena iš tikrųjų primena turgų. Vietiniai su vaikais, seneliais ar neįgaliaisiais 5, 8 ar net 10 valandų stovėdavo eilėje 40 laipsnių karštyje. Žmonės patys turėdavo susiorganizuoti prekybą vandeniu ir maistu, nes valstybė tuo neužsiima“, – rinkimų stebėjimą Nigerijoje prisimena Gabrielė Tervidytė, tarptautinių rinkimų misijų stebėtoja. (daugiau…)

„Kwame Nkrumah nemiršta“, – sako gidas prie pirmojo Ganos prezidento kapo memorialiniame parke, esančiame pačioje šalies sostinės Akros širdyje. Antkapinis monumentas primena medžio kamieną be šakų ir turi simbolizuoti pradėtus, tačiau nebaigtus jo darbus. (daugiau…)

Lygiai prieš šešiasdešimt metų nepriklausoma tapusi Gana šiandien yra stabili ir taiki Vakarų Afrikos valstybė, savo regiono kontekste gerai vertinama pagal tokius indeksus, kaip žmogaus socialinė raida, korupcija, lyčių atotrūkis ir kita. (daugiau…)

Tris dešimtmečius Šiaurės Ugandoje gyvenančią acholi gentį siaubė Josepho Kony vadovaujama „Viešpaties išlaisvinimo armija“, kurią sudarė ir jai vadovavo vien vaikai. Jie buvo grobiami prieš savo valią ir verčiami daryti baisiausius nusikaltimus, dažnai žudyti ir plėšti net savo artimuosius, kaimynus. Penkiems armijos lyderiams buvo išduoti Tarptautinio Teisingumo Teismo arešto orderiai. (daugiau…)

Estherai iš Ugandos acholi genties šalies šiaurėje buvo vos 9 metai, kai ją prievarta iš namų pagrobė kartu su dviem seserimis, broliu ir dar trimis giminaičiais. Tą naktį ji matė, kaip buvo nužudyti keli jos šeimos nariai, apiplėštas kaimas, sudeginti namai. (daugiau…)

Tadžikė Gulshan Normatova Lietuvoje gyvena jau šešerius metus. Kartu su vyru lietuviu įsikūrusi Vilniuje augina vaiką, dirba vadovaujamą darbą bendroje Lietuvos ir Indijos įmonėje. Moteriai patinka lietuvių kalba, žmonių mandagumas, kultūringas vairavimas. (daugiau…)

„Mano svajonė – kad mūsų laikraštis „Enab Baladi“, mūsų kūdikis, taptų žymiu žiniasklaidos šaltiniu ne tik Sirijoje, bet bent jau visame regione. Tačiau kol ji išsipildys, svajoju dirbti kurioje nors plačiai žinomoje žiniasklaidos priemonėje, pavyzdžiui, BBC arba „Daily Beast,“ – dalijasi savo ambicijomis profesionali vertėja, žurnalistė Kholoud Helmi, šiuo metu gyvenanti Turkijoje.

(daugiau…)

Darnaus vystymosi tikslai ir jų įgyvendinimas daugeliui mūsų šalyje – tik skambūs žodžiai. Vieniems tai Kolumbijos ūkininkų auginama kava, už kurią mokame teisingą kainą, kitiems – žinojimas, kad valgo šokoladą, kurio gamybai nebuvo naudotas vaikų darbas Dramblio Kaulo Krante, o dar kitiems – suvokimas, kad perdirbdami ir rūšiuodami atliekas tausojame gamtą. Iš tiesų darnus vystymasis ir jo tikslai apima kur kas daugiau, tačiau Lietuvoje apie tai kalbama per mažai, o daroma – dar mažiau. (daugiau…)

Jei per žemės drebėjimą ar nuslinkus purvo nuošliaužai suniokotus namus galima netrukus atstatyti, tai per stichiją patirtą išgąstį ir baimę pamiršti sunkiau. Nors po nelaimių praeina nemažai laiko, tačiau kai kurie Nepalo vaikai vis dar susigūžia, kai pakyla vėjas ir garsiau ima šnarėti medžių lapai. (daugiau…)

Turistas gurkšnoja „Pina Colada“ baltame smėlėtame paplūdimyje po palme ir gėrisi mėlyna jūra. Kitas turistas ką tik išėjo iš savo viešbučio ir keliauja kokio nors didingo pastato link. Dar vienas nekantrauja apsilankyti tame išskirtiniame klube, kur alus toks nepadoriai pigus. (daugiau…)

Praėjusių metų rugsėjį po ilgų derybų ir konsultacijų su pilietine visuomene pasaulio valstybės susitarė dėl Darnaus vystymosi tikslų (DVTikslai, angl. SDGs). Politiniame lygmenyje tai svarbus įvykis, rodantis, kad pasaulio mastu apmąstyti pastarųjų dešimtmečių ekonominiai, socialiniai pokyčiai, padarytos išvados ir iškelti nauji uždaviniai. Jei jie būtų sėkmingai įgyvendinti, 2030 metais pasaulyje saugiai ir oriai gyvenančių žmonių stipriai padaugėtų, o skurdas ir beprasmės mirtys taptų vis retesni. Ar įmanoma juos pasiekti? Koks vaidmuo tenka Lietuvai ir kaip tai liečia mus pačius? Apie tai kalbamės su vystomojo bendradarbiavimo eksperte, NNVBO Platformos konsultante ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytoja Marta Čubajevaite. (daugiau…)

Tik 4 proc. Lietuvos gyventojų žino, kas yra Darnaus vystymosi tikslai (DVT) (#DVTikslai/ #DVD2030).

„Būtent dėl to, kad mažai kas supranta šią sritį, kyla nemažai problemų, nėra politinio palaikymo. Visuomenė taip pat nedaug supranta, nepalaiko, nes nežino, kokios atsiveria galimybės įgyvendinus darnaus vystymosi principus. Tarkime, su tais mažais ištekliais galima pasiekti gerą rezultatą, jei gali atsižvelgti į darnaus vystymosi principus. Stinga politikos tęstinumo, suderinamumo, dalykai yra suprantami fragmentiškai“, – sako Aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Navickas. (daugiau…)

Ganiečiai yra labai religingi. Kai kurių bažnyčių pavadinimus sostinėje Akroje atpažįstu – presbiterijonai, pastarųjų dienų šventieji, metodistai, o kitus matau pirmą kartą. Gatvėse apstu plakatų, kviečiančių į įvairiausių krikščionių bažnyčių koncertus, pastorių pamokslų ar pranašysčių vakarus. Citatos iš Biblijos visur – ant mašinų langų, guminių vietinių dėvimų apyrankių, valiutos keitykloje. (daugiau…)

Straipsnių ciklas „Pasaulis tavo akimis“ sugrįžta naujam sezonui ir vėl kviečia susipažinti su besivystančiomis šalimis. Lietuvos ir užsienio žurnalistų istorijos pasakos apie socialinius, politinius, aplinkosauginius ir kultūrinius iššūkius, su kuriais susiduria šių šalių gyventojai. Asmeninės patirtys iš Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos šalių padės sklaidyti mitus, o gal ir suprasti, jog ten gyvenantys žmonės dažnai susiduria su panašiais iššūkiais, kaip ir mes čia, Lietuvoje. (daugiau…)

Nepaisant 2015 m. sukelto informacinio triukšmo, skirto Europos vystomojo bendradarbiavimo metams (Eurobarometro duomeninmis žinančių, kad 2015-ieji buvo paskelbti Europos vystomojo bendradarbiavimo metais, dalis tarp Lietuvos respondentų buvo didžiausia visoje Europos Sąjungoje), Lietuvos gyventojų pritarimas ir ryžtas remti skurstančias pasaulio šalis ir jų žmones tendencingai silpnėja. Nors žiniasklaida dažniausiai yra vienintelis kanalas, kuriuo informacija apie besivystantį pasaulį pasiekia šalies žmones, pagalbos besivystančioms šalims temos, deja, iki šiol yra pristatomos tik viešosios erdvės paraštėse. (daugiau…)

Praėjus I rinkimų turui, „Žinau, ką renku“ komanda nekantriai laukė VRK verdikto – kiek jaunų žmonių šiemet dalyvavo Seimo rinkimuose? Pagaliau iš VRK „debesų“ atėjo duomenys: 2016 metų spalio 9 dieną savo balsą išreiškė 38 procentai 18-24 metų jaunuolių. Toks rinkiminis aktyvumas, nors ir gerokai lenkiantis 2012 metais balsavusio jaunimo dalį (18 proc.), abejonių nepaliko: nuveikta nemažai, tačiau tiek įvairioms pilietinėms iniciatyvoms, tiek su jaunaisiais rinkėjais tik pradedantiems komunikuoti politikams darbo dar – per akis. (daugiau…)

Ilgą laiką Nepalą dažnas vadino alpinistų rojumi – čia driekiasi Himalajai, stūkso aukščiausias pasaulio kalnas – Everestas. Prieš pusantrų metų Nepalą supurtęs žemės drebėjimas pasaulį privertė į šią šalį pažvelgti atidžiau. VŽ žurnalistė dalyvavo tarptautiniame projekte „Žiniasklaida vystymuisi“, domėjosi, ar šalis atsitiesė po stichinės nelaimės ir kokias visuomenėje įsišaknijusias problemas vis dar mėgina spręsti nepaliečiai. (daugiau…)

Lapkričio 7-9 dienomis Europos Tarybos organizuojamame Pasaulio demokratijos forume, kuriame dalyvauja politikai, ekspertai ir aktyvistai iš viso pasaulio, pristatyta Lietuvos jaunimo iniciatyva „Žinau, ką renku“. (daugiau…)

Kaip vakariečiams suprasti Rusiją? Penkerius metus „Reuters“ korespondente Maskvoje dirbusi Amie Ferris-Rotman turi atsakymą. Ji Rusiją pažįsta taip pat gerai kaip Ameriką ir Jungtinę Karalystę, kuriose užaugo. Pirmasis jos patarimas: atskirti Rusijos valdžią nuo Rusijos (daugiau…)

Pamenate filmą „Liūtas karalius“ ir dainą „Hakuna Matata“? Nuvykusi į Keniją supratau, kad ši frazė, Rytų Afrikos svahili kalba reiškianti „jokių problemų“, geriau apibūdina šią šalį nei girdėti stereotipai apie skurdą, badą bei nusikaltimus. Į sostinę Nairobį atvykau atlikti mėnesio trukmės medijų ir mikrofinansų praktikos. Dabar manau, jog tai man leido pamatyti tikrąją Keniją bei kelti klausimus dėl giliai galvoje tūnojusio Afrikos įvaizdžio. (daugiau…)

Prisitaikydama gyventi Siera Leonėje turėjau įveikti visas stresinės situacijos būsenas. „Laiko mašina“ nukėlė mane keletą šimtmečių atgal ir dabar galiu pažinti tokio gyvenimo privalumus. Jie pasitinka nuo pirmo žingsnio Lungio oro uoste. Milijoną gyventojų turinčiame mieste, kaip ir visoje šalyje, nėra elektros, kanalizacijos, tualetų – viskas bėga šalia gatvių iškastais grioviais tiesiai į vandenyną, o murzini vaikai šaukia poto (baltas žmogus). (daugiau…)

Kai ištinka humanitarinė krizė, nukentėjusioms bendruomenėms reikia ne tik fizinės pagalbos, bet ir neatidėliotinos informacijos. Nesvarbu, ar po žemės drebėjimo, ar karinio konflikto, – nukentėjusiųjų gyvybė gali priklausyti nuo gaunamos informacijos apie tai, kur rasti geriamojo vandens ir maisto, ar saugu grįžti namo, kokie yra Zikos viruso simptomai, ar kur yra artimiausia klinika. (daugiau…)

Prieš trejus metus, 2013 metų gegužę, Turkijoje vyko Gezio parko protestai. Vien Stambule 7,5 mln. žmonių išėjo į gatves parodyti savo nepasitenkinimo tuometinės islamiškų motyvų turinčios valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos sprendimais ir diktatoriškais valdžios veiksmais. (daugiau…)

„Tajų verslumo paslaptis – požiūris „sabai sabai“ („nesijaudink ir džiaukis“), – įsitikinusi tarptautinio moterų verslininkių tinklo „Business in Heels“ (verslas su aukštakulniais) Bankoko padaliniui vadovaujanti australė Nicky Jones-Crossley. (daugiau…)

Ištrūkę iš dulkėto, transporto spūsčių kasdien dusinamo miesto, virš kurio nuolat pakibęs smogas, atitolę nuo chaotiškų priemiesčio lūšnynų, jų tvankių kelių kvadratinių metrų lūšnelių po skardiniu stogu, patenkame į laukinę pusiaujo plynaukštės gamtą, kuri ir leidžia lengviau atsikvėpti, ir vėl užgniaužia kvapą grožiu ir gyvūnijos įvairove.

(daugiau…)

„Kiekviena moteris turi išmokti įkvėpti taiką į save ir iškvėpti ją aplinkiniams“, – tai frazė, kuria vadovaujasi Šri Lankos moterys. Jų akyse galima įžvelgti ramybe alsuojančią vidinę būseną, lūpose – šypsenas ir didžiulį norą padėti savo šeimai bei kiekvienam sutiktajam“, – tvirtina sinhalė Thilanka. (daugiau…)

Gegužės 23–24 dienomis vyks pirmasis aukščiausio lygio susitikimas humanitariniais klausimais, kuriam rengtasi keletą metų. Jungtinių Tautų (JT) sukviestos pasaulio viršūnės rinksis Stambule. Vieta neatsitiktinė – Turkija yra viena didžiausių humanitarinės paramos donorių pasaulyje, be to, jai tenka ir pabėgėlių krizės naštos liūto dalis: šalyje glaudžiasi maždaug du milijonai emigrantų iš Sirijos. (daugiau…)

„Karas Ukrainoje jau baigėsi ar ne?“ – dažnai esu klausiama. Naujienos apie susišaudymus ir atakas Donbase pasiekia mane ir per programą „Skype“. Kolegos iš ADRA humanitarinės organizacijos Ukrainoje dalijasi dar vienu įvykiu, nutikusiu Marjinkos mieste. Mažas keleivinis autobusiukas, bandydamas pasivyti mašinų koloną, užvažiavo ant minos. Keturi žmonės žuvo. (daugiau…)

„Tai mano bankas“, – sako 53-ejų Agnes Cheptepkeny ir mosteli ranka į du savo kambarius, iki pat lubų prikrautus medaus kibirų, skardiniame namelyje. „Kai tik turiu pinigų, perku medų – taip aš taupau, o prireikus grynųjų pinigų galiu parduoti kibirą ar du“, – pasakoja moteris, už vieną kibirą gaunanti apie 80 eurų. (daugiau…)

„Jei mano tėvas, senelis būtų gyvi ir matytų, kaip miršta Viktorijas ežeras, jie skaudžiai verktų“, – sako žvejys Nelsonas Ochiengas. Jis užaugo ežero pakrantėse, žvejoja jau penkiolika metų ir šiuo metu taip pat dirba Dungos paplūdimio valdymo skyriuje, Kisumu mieste, Kenijoje. (daugiau…)

Kenijos pusiaujo plynaukštėse, Lakipijos apygardoje, prie Ol Pejetos gamtos rezervato tvoros įsikūrusiame Tangi Nyeusi kaime gyvena sezoniniai klajokliai ir gyvulių augintojai – samburu gentis. Mūsų viešnagės dieną į vieną kaimo vietų renkasi samburu moterys, tiesa, tik vyresnės, nes jaunesnėms prie susibūrimo prisidėti nevalia – neleidžia vyrai, be to, reikia ganyti gyvulius ir atlikti daugybė namų ruošos darbų. (daugiau…)

Vilniaus jaunuoliai susitiko su miesto tarybos nariais – Aušrine Armonaite (LRLS), Vytautu Mitalu (LRLS), Adomu Bužinsku (TS-LKD) bei Gintautu Palucku (LSDP) aptarti, ką jie nuveikė po rinkimų. Ypatingas dėmesys diskusijoje skirtas jaunimo klausimams. (daugiau…)

Kai 2011 metais šešias savaites praleidau Afganistane su britų armijos karo gydytojais, maniau, kad nieko negali būti baisiau už pilną dėžę nukirstų kojų, kurias kareiviai atgabeno tikėdamiesi, jog medikai įstengs prisiūti jas prie sprogimo sudarkytų kolegų kūnų. Tačiau klydau. (daugiau…)

Susiglaudę nugaromis sėdėjome ant žemės Makaso autobusų stotyje, iš visų pusių apsupti klegančių vyrų, moterėlių ir vaikų. Pietryčių Ekvadore, netoli Peru sienos, įsikūręs Makaso miestelis yra didžiausias šiose vietose gyvenančios čiabuvių genties – šuarų – centras. (daugiau…)

Kenijos sostinė Nairobis iš pirmo žvilgsnio atrodo gražiai sutvarkytas, skiriamosios juostos ir žiedinės sankryžos apsodintos akį rėžiančio žalumo žole, parkuose po medžiais pavargusieji sugriuvę pogulio, o gatvių labirintų šešėliuose, kuriuos meta naujos statybos verslo ir prekybos centrai, į darbus skuba pasitempę kostiumais pasipuošę miestiečiai. (daugiau…)

Kovo 2–16 d. keturių Lietuvos profesinių mokyklų mokiniai stažuojasi viešbutyje „Campanile Barcelona Sud–Cornella“ Barselonoje. (daugiau…)

Tryliktą vietą pasaulyje pagal sergančiųjų AIDS skaičių užimančioje Kenijoje paatviravęs, jog užsikrėtei, gali tikėtis, kad pažįstami gatvėje tau rankos nebepaduos. Tačiau Kenijos Eldoreto mieste gyvenančiam Obadiahui Karuru pavyko įveikti baimę: prisipažinimas, kad serga AIDS, puikuojasi ant jo automobilio, o vizitinėje kortelėje parašyta: Ponas Virusas. (daugiau…)

Kosta Rika buvo viena iš paskutinių mano kelionės per Meksiką ir Centrinę Ameriką stotelių. Po daugelio įspėjimų ir bauginančių istorijų apie smurtą Meksikoje, Gvatemaloje, Salvadore ir Hondūre Kosta Rika turėjo būti puiki vieta poilsiui – šalis, kurioje, maniau, nebus grotomis apsaugotų langų ar kariuomenės patikros punktų, o tik balto smėlio paplūdimiai, kokosinės palmės ir spalvingi tropiniai paukščiai. (daugiau…)

Bajau Laut arba Sama Dilaut -jūrų klajokliai, nykstanti etninė grupė, išlaikiusi jūrinį gyvenimo būdą. jie keliauja valtimis, klaidžioja po Koralų trikampį (tropinių vandenų sritis, aprėpianti Indoneziją, Malaiziją, Papua Naująją Gvinėją, Filipinus, Solomono salas ir Rytų Timorą) arba apsistoja nameliuose, statramsčiais įtvirtintuose ant rifų ar salose. (daugiau…)

Ankstyvą Rytą į Kambodžos čiabuvių gyvenvietes važiuojame raudonojo molio keliu. Jeigu naktį būtų dar daugiau paliję, tikslo nebūtų pavykę pasiekti. Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, Ratanakirio provincijoje, kurioje lankėmės, gyvena daugiausia visų Kambodžos čiabuvių genčių. (daugiau…)

Sausio 25 dieną foto konkurso „Pasaulis tavo akimis“ nugalėtoja Akvilė Norkutė, straipsnių vystomojo bendradarbiavimo tema konkurso nugalėtoja Vaida Blažytė, 15 min.lt žurnalistė Lauryna Vireliūnaitė ir projekto komandos narė Giedrė Biržytė nusileido Nairobyje, Kenija. Merginos lankėsi sostinės lūšnynuose, vaikų namuose, Ol Pejetos draustinyje, įvairiose organizacijose, bendravo su vietiniais akyvistais ir bendruomenių atstovais Netrukus jos į Lietuvą parveš istorijų ir foto reportažų apie įprastai turistams nematomo gyvenimo šioje šalyje puses. (daugiau…)

Oficialiais duomenimis, mano gimtajame mieste Eldorete gyvena 250 tūkst. žmonių. Iš tiesų, įskaičiuojant lūšnynus, šis skaičius viršija du milijonus – tai dukart daugiau žmonių nei Estijoje. (daugiau…)

Šių metų sausio 30 – vasario 1 dienomis Vilniuje vyko nacionalinė Mokomojo Europos Parlamento (MEP) sesija, į kurią susirinko 60 moksleivių  iš įvairių Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų. (daugiau…)

Lankiausi dviejose pabėgėlių stovyklose Sicilijoje. Mačiau penkių šimtų žmonių pirmuosius žingsnius Europos žeme. Ir tai pakeitė mano gyvenimą. (daugiau…)

2016 m. sausio 8 d. Vilniuje įvyko projekto „Lietuvos viešbučių paslaugų gerinimas, ugdant personalo gebėjimus“ nacionalinis partnerių susitikimas, kurio tikslas – pasirengti mokinių profesinei stažuotei viešbutyje „Campanile Barcelona Sud–Cornella“ Barselonoje. (daugiau…)

Stoviu priešais dvylika tvarkingai palei sieną išsirikiavusių Tanzanijos albinosų ir nežinau į kurį pirma nusitaikyti. Kameros objektyvu, žinoma, o ne kuo kitu. Albinosų revoliucijos kultūrinės trupės nariai tą dieną susirinko savo repeticijų „salėje“ – ant sukaltos pakylos po stogu uždarame kieme, atokiame Dar as Salamo Temekės rajone – filmuotis mano dokumentiniam filmui. (daugiau…)

Nigerijos sostinėje Abudžoje trys jaunosios kartos menininkai su žurnaliste iš Lietuvos diskutavo apie kūrybos ir angažavimosi sociopolitinėms problemoms santykį. Pasak jų, vis daugiau kūrėjų nelieka abejingi visuomenę kamuojančioms ligoms. (daugiau…)

Dokumentinio filmo „Svetimoje žemėje“ kūrėjai nuvyko į Libaną, kur glaudžiasi daugiau nei milijonas pabėgėlių iš kaimyninės Sirijos. Ten jie rado ir į Lietuvą parvežė skirtingas istorijas apie viltį beviltiškoje situacijoje.  Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos duomenimis, šiuo metu yra beveik keturi su puse milijono sirų, užsiregistravusių pabėgėliais. Tačiau dėl pilietinio karo, įsiplieskusio prieš beveik penkerius metus, o pastaruoju metu ir dėl islamistų išpuolių namus teko palikti kur kas didesniam skaičiui Sirijos žmonių, pavyzdžiui, statistika neapima tų, kuriems pabėgėlių statusas pasibaigęs arba nesuteiktas.

(daugiau…)

Jau rytoj, gruodžio 29 d., 21.15 – per LRT lietuvių dokumentinis filmas‪ „Svetimoje žemėje“, pasakojantis apie Sirijos pabėgėlius Libane. Autentiškos istorijos iš pirmų lūpų. O jau dabar galite pažiūrėti filmo anonsą. (daugiau…)

Susipažinkite su projekto „Žiniasklaida vystymuisi“ (Media 4 Development) projekto 2015 – ųjų metų rezultatais.

Apžvalgą galite rasti čia.

Gražių artėjančių švenčių!

(daugiau…)

Gruodžio 9 d. paskelbti vystomojo bendradarbiavimo straipsnių konkurso, surengto pagal projektą „Žiniasklaida vystymuisi“ (Media4Development), nugalėtojai. Pirmąją vietą užėmė žurnalistė, dokumentinių filmų kūrėja, rašytoja Vaida Blažytė su straipnsiu „Tanzanijos albinosų revoliucijos kultūrinė terpė“. (daugiau…)

Jūsų dėmesiui – specialiame naujienlaiškyje apžvelgiame nuo antrojo pasaulinio karo laikų didžiausią Europos Sąjungą (ES) krečiančią „migrantų“ krizę. Ir nors žinome, jog vystomasis bendradarbiavimas kaip efektyvi skurdo mažinimo ir konfliktų sprendimo politika ilguoju laikotarpiu gali padėti išspręsti problemas, dėl kurių į Europą iš Afrikos ir Artimųjų Rytų, rizikuodami savo gyvybėmis, plūsta šimtai tūkstančių žmonių, visgi turime pripažinti, kad migracija- tai vienas efektyvesnių būdų čia ir dabar kovoti su skurdu ar šalį krečiančiais kariniais konfliktais.

(daugiau…)

Keliautoja, biologė ir fotografė Akvilė Norkutė ką tik laimėjo Europos metams vystymuisi skirtą fotokonkursą „Pasaulis tavo akimis“. Konkurse besivystančių šalių kasdienybę parodžiusi mergina ragina ir kitus keliautojus pastebėti tikrąjį valstybių veidą, o ne tik turistams paruoštus pasiūlymus. (daugiau…)

Paroda „Pasaulis tavo akimis“ jau džiugino Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos žiūrovus. Ji tęsia savo kelionę po Lietuvą.

(daugiau…)

Dabar galite išvysti visų konkurso „Pasaulis tavo akimis“ dalyvių atsiųstus darbus – fotografijas su aprašymais. Tai fotografijose užfiksuotos lietuvių savanorių, keliautojų, profesionalų ir mėgėjų fotografų darbai, paryškinti tekstuose aprašytomis autorių mintimis ir emocijomis. Peru, Malaizija, Kongas, Tanzanija, Birma – tik kelios besivystančios šalys iš daugelio, į kurias galima pažvelgti autorių akimis.

(daugiau…)

Kviečiame žiūrėti interviu su „Pasaulis tavo akimis“ fotokonkurso nugalėtojais LTV laidoje „Labas rytas, Lietuva“.

(daugiau…)

Keliautoja, fotografė, žurnalistė Berta Tilmantaitė, paklausta, kiek šalių jau yra aplankiusi, šmaikštauja, jog tikslaus skaičiaus nežino net ji pati. Tačiau jis jau yra perkopęs 50 ir kol kas šis sąrašas neturi pabaigos, nes mergina be kelionių ir dokumentinės fotografijos savo gyvenimo neįsivaizduoja.

(daugiau…)

Tarptautinės korporacijos naftą Nigerijoje pumpuoti pradėjo dar prieš jai atgaunant nepriklausomybę nuo britų. Per daugiau nei pusę amžiaus į jų kišenes nugulė milijardai dolerių, tačiau vietinių gyenimas nepagerėjo. Atsivėrusios socialinės žaizdos pūliuoja ir šiandien.

(daugiau…)

Mokomojo Europos Parlamento (MEP) alumni Agnė Denapaitė baigusi mokyklą vietoj studijų universitete pasirinko savanorystę Afrikoje. Nors Agnės planas A buvo praleisti didžiąją laiko dalį savanoriaujant mokyklose Kenijoje ir Tanzanijoje, bet viskas pasisuko taip, jog šiuo metu mergina kuria dokumentinį filmą apie gyvenimą lūšnyne. Dalį jo jau galite pamatyti čia.

(daugiau…)

Lapkričio 10-ąją prieš dvidešimt metų pakartas vienas žymiausių visų laikų nigeriečių. Aplinkosaugos aktyvistą, rašytoją Keną Saro-Wiwą, kovojusį prieš „Royal Dutch Shell“ taršą Nigerio deltoje, myriop pasmerkė šalies valdžia.

(daugiau…)

Pirma vieta, į kurią vyksta Sirijos pabėgėliai, –  Libanas. Jame besilankanti LRT komanda (žurnalistas Edvardas Špokas, operatorė Miglė Želvytė ir režisierė Eglė Gaižiūtė) iš arti stebėdama pabėgėlių dramą sieks parodyti, kokiomis sąlygomis pabėgėliai gyvena šioje šalyje.  Kelionės tikslas – dokumentinis filmas, padėsiantis įsigilinti į pabėgėlių Artimuosiuose Rytuose problemą.

Iniciatyva „Žinau, ką renku“ organizuoja jaunimo susitikimus su Lietuvos politikais, siekdama stiprinti jų tarpusavio dialogą ir  užtikrinti rinkiminių pažadų, patvirtintų programų įgyvendinimo stebėseną.

(daugiau…)

Projektas SecurePART tyrinėja, kokiu mastu Europos Sąjungos saugumo projektuose dalyvauja pilietinės visuomenės organizacijos. Atliktas tyrimas parodo, kad iki šiol organizacijų dalyvavimas šioje srityje yra itin retas (saugumo projektuose nedalyvauja nei viena Lietuvos organizacija). Susipažinti su dalyvavimo saugumo projektuose galimybėmis galite šiame filmuke, o apklausos apie tai, kaip ir kokį vaidmenį saugumo projektuose galėtų  atlikti organizacijos, rezultatus rasite  naujienlaiškyje.

(daugiau…)

Dienraščio Lietuvos žinios žurnalistė Rosita Garškaitė kartu su kitais žurnalistais  iš Rytų ir Vidurio Europos tyrinėja aplinkosaugos ir kitus aktualius klausimus skaitlingiausioje Afrikos šalyje – Nigerijoje. Apsilankę Ogoni kaimuose Nigerio deltoje, žurnalistai susipažino su žala, kurią sukėlė naftos gavyba bei išsiliejimai žmonėms ir jų gyvenamai aplinkai, vietos gyventojų kova dėl savo žemės paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje bei šiandienine situacija.
(daugiau…)

Paaiškėjo straipsnių konkurso, surengto pagal projektą „Žiniasklaida vystymuisi“ (Media4Development), nugalėtojai. Žurnalistai ir žurnalistikos mėgėjai buvo kviečiami pateikti autorinius darbus apie savo patirtis besivystančiame pasaulyje ir čia kylančių socialinių, kultūrinių, ekonominių ar politinių problemų analizę, taip skatinant alternatyvų kalbėjimą apie šias šalis. Konkursui pateikti 23 darbai, iš kurių komisija, sudaryta iš žiniasklaidos, nevyriausybinių organizacijų ir institucijų atstovų, išrinko įžvalgiausiai vystomojo bendradarbiavimo problematiką atskleidžiančius darbus.

(daugiau…)

Penktadienio vakarą Vilniuje, kino teatre „Multikinas“, paskelbti fotokonkurso „Pasaulis tavo akimis“ nugalėtojai. Jais tapo įsimintiniausias nuotraukas ir pasakojimus atsiuntę autoriai Berta Tilmantaitė, Saulius Damulevičius ir Akvilė Norkutė. Pastaroji sausį vyks į Keniją – jai atiteko pagrindinis konkurso prizas.

(daugiau…)

Rugsėjo 29 d. pasibaigusiam Žiniasklaida vystymuisi (Media4Development) konkursui  pateikti 23 žurnalistiniai darbai, kuriuose pristatomos autorių patirtys ir įžvalgos apie gyvenimą tokiose šalyse, kaip Kambodža, Iranas, Ukraina, Palestina, Tanzanija ar Ekvadoras. Temų spektras itin platus: nuo tradicinio moterų apipjaustymo Afrikoje, pamintų vietos bendruomenių teisių, sunkiai įveikiamų kliūčių gyventojams mokytis iki šiandieninių migracijos iššūkių ir aplinkosauginių grėsmių, ypač aktualių besivystančiose šalyse. Šiuos klausimus autoriai tyrinėja platesnėje perspektyvoje, tiek žvelgdami į vakarų valstybių įtaką ir interesus bei paramos sudaromas galimybes jų raidai.

(daugiau…)

Europos namai kartu su Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mokykla, Klaipėdos turizmo mokykla, Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centru ir Veisiejų technologijos ir verslo mokykla įgyvendina projektą Lietuvos viešbučių paslaugų gerinimas, ugdant personalo gebėjimus (angl. „Improving Lithuanian Hotel Services through Capacity Building Practice“). Projektas skirtas profesinių mokyklų moksleiviams, kurie kartu su lydinčiais asmenimis dvi savaites stažuosis viešbutyje „Campanile Barcelona Sud – Cornella“ Barselonoje, Ispanijoje.

(daugiau…)

Kviečiame įžvalgius ir originalius  žurnalistus dalyvauti konkurse bei atskleisti besivystančių šalių istorijas. Čia savo pasakojimus ne tik paskleisite dar platesnei autorijai, bet ir sulauksite prizų. Konkurso tikslas – supažindinti Lietuvos žmones su besivystančių šalių politiniais, ekonominiais, socialiniais ir aplinkosauginiais iššūkiais.

(daugiau…)

Savivaldos tarybų ir merų rinkimų pirmajame ture dalyvavo vos 31 proc. jaunų žmonių. Svarbiausia tokio jaunimo pasyvumo priežastis, kaip rodo iniciatyvos Žinau, ką renku apklausos rezultatai, yra atotrūkis tarp vietos politikų ir jaunų žmonių. Su vietos politikais praėjusios kadencijos laikotarpiu daugiau nei pusė jaunųjų respondentų iš viso nebendravo, o didžioji dauguma – 74% jaunuolių – mano, kad daugiau bendraudami su jaunimu, politikai geriau atstovautų jų interesams.

(daugiau…)

Galbūt esi savanoriavęs/-usi ar keliavęs/-usi po pasaulį ir tau teko matyti, kuo gyvena žmonės vis dar skurstančiose pasaulio dalyse? Kartu su informaciniu partneriu 15min.lt ir asociacija Nacionaline nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma kviečiame dalyvauti fotografijų konkurse „Pasaulis tavo akimis“.

(daugiau…)

Tarptautinis projektas Žiniasklaida vystymuisi (angl. Media4Development), skirtas supažindinti žurnalistus su besivystančiomis šalimis ir joms teikiama pagalba, įgyvendinamas kartu su Nacionaline nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma (NNVBO Platforma). Trejus metus truksiančiame projekte žurnalistai lankysis įvairiose Afrikos ir Azijos šalyse.
(daugiau…)

Tarptautinis projektas Žiniasklaida vystymuisi (angl. Media4Development), skirtas supažindinti žurnalistus su besivystančiomis šalimis ir joms teikiama pagalba, įgyvendinamas kartu su Nacionaline nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma (NNVBO Platforma).

(daugiau…)