Šiandien vietoj tautinio tapatumo vartojame bendruomeninio, arba tinklinio, tapatumo sąvoką. Taip darome atsižvelgdami į šiuolaikinius tapatumo paieškos procesus, išeinančius už tautos ribų ir kuriamus bendrų vertybių, tikslų ir interesų žmones vienijančiuose bendruomenėse, judėjimuose ir tinkluose. Pastaroji sąvoka tiksliau apibūdina besiformuojančio (ypač jaunų žmonių) tapatumo kryptį. Švietimo tyrinėtojai Gerdas Baumanas (Gerd Baumann) ir Peteris Maklarenas (Peter McLaren) tvirtina, kad mokykla gerokai atsilieka nuo socialinės kaitos, todėl mokiniai savo tapatumus dažniausiai konstruojasi ne pagal mokyklos programas, o artimiausioje aplinkoje už mokyklos ribų – draugų būryje, kieme. Vadinasi, mokytojo pareiga yra žinoti, kuo kvėpuoja ir gyvena moksleiviai, koks jų žodynas, kokie interesai, simboliai, poreikiai. Tapatumo ugdymo modelio tikslas – padėti paaugliams ugdytis nūdienos realijomis grindžiamą savimonę. Paauglystėje vyksta socialinio tapatumo paieškos, todėl šis žmogaus raidos laikotarpis yra itin svarbus tapatumo formavimuisi.
