Jūsų dėmesiui – specialiame naujienlaiškyje apžvelgiame nuo antrojo pasaulinio karo laikų didžiausią Europos Sąjungą (ES) krečiančią „migrantų“ krizę. Ir nors žinome, jog vystomasis bendradarbiavimas kaip efektyvi skurdo mažinimo ir konfliktų sprendimo politika ilguoju laikotarpiu gali padėti išspręsti problemas, dėl kurių į Europą iš Afrikos ir Artimųjų Rytų, rizikuodami savo gyvybėmis, plūsta šimtai tūkstančių žmonių, visgi turime pripažinti, kad migracija- tai vienas efektyvesnių būdų čia ir dabar kovoti su skurdu ar šalį krečiančiais kariniais konfliktais.
Tačiau esant ribotiems teisėtos migracijos būdams, tikiu, jog ne vienam mūsų kvapą užgniaužė rizikingos kelionės, į kurias daugelis slapta leidžiasi ieškodami geresnio gyvenimo ar saugumo Europoje. Deja, bet ES iki šiol prioritetas teikiamas išorinių sienų apsaugai, o ne legalių imigracijos kanalų didinimui ar atvykusių migrantų teisių užtikrinimui, tad neatsitiktinai šiame naujienlaiškyje klausiame, kokiu mastu tiek visa ES, tiek Lietuva yra atvira, jautri ir gebanti reaguoti į už savo sienų vykstančius procesus, kas ypač išryškės Lietuvai pradėjus 1.100 pabėgėlių priėmimą.
Savo straipsnyje Gintarė Gedrimaitė padės prisiminti, kaip nuo pat XIX a. Lietuva buvo daugiausiai migrantų išleidusi valstybė Rytų Europos regione ir kaip pergalvota integracijos politika Lietuvoje galėtų prisidėti prie ekonominio augimo, kultūrinio ir socialinio gyvenimo praturtinimo. Tuo tarpu Lina Vosyliūtė komentuodama ekonominę migraciją bei Lietuvos migracijos politikos tendencijas, konstatuos ilgalaikės strategijos bei veiksmų plano nebuvimą, prastą Lietuvos pasirengimą integruoti migrantus į švietimo, politinio dalyvavimo bei sveikatos sistemas.
Tarptautinės migracijos organizacijos ataskaita bei Knoll tinklaraščio įrašas padės geriau suprasti migracijos tendencijas Viduržemio jūros regione, pasirenkamus migracijos maršrutus, traukos ir postūmio veiksnius bei būdus, kuriais ES gaėtų veiksmingiau valdyti migracijos srautus.
Raudonasis Kryžius į „migrantų krizę” kvies pažvelgti pabėgėlių akimis ir suprasti, kodėl milijonai žmonių rizikuoja savo gyvybėms norėdami pasiekti Europą ir ko jie tikisi iš naujai pradedamo gyvenimo kituose kraštuose.
Naujienlaiškis parengtas pagal projektą „Žiniasklaida vystymuisi“ (Media4Development), finansuojamą Europos Komisijos. Projekte dalyvauja nevyriausybinės organizacijos: viešoji įstaiga „Europos namai“,Nacionalinė Nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma (NVVBO),„Mondo“ (Estija), „People in Need“ (PIN, Čekija),„PMVRO Slovakia“ (Slovakija), „Green Liberty“(Latvija), Žiniasklaidos ir vystymosi fondas (VIKES, Suomija) ir Nevyriausybinių organizacijų Afganistano grupė (BAAG. Didžioji Britanija ir Airija). Projektu siekiama kartu su žiniasklaida didinti visuomenės supratimą apie globalizacijos sąsajas ir iššūkius.
