Home » Naujienos » Varvantis auksas: medaus medžioklė Kenijoje

Varvantis auksas: medaus medžioklė Kenijoje

„Tai mano bankas“, – sako 53-ejų Agnes Cheptepkeny ir mosteli ranka į du savo kambarius, iki pat lubų prikrautus medaus kibirų, skardiniame namelyje. „Kai tik turiu pinigų, perku medų – taip aš taupau, o prireikus grynųjų pinigų galiu parduoti kibirą ar du“, – pasakoja moteris, už vieną kibirą gaunanti apie 80 eurų.

Moteris gyvena Marigato miestelyje, Lūžių slėnyje, Baringo apygardoje. Tai – namai tugenų, ilchamus ir pokotų genčių žmonėms, kurie garsėja bitininkyste ir geros kokybės medumi. A. Cheptepkeny, viena tugenų genties žmonių, medaus verslu užsiima jau daug metų.

Kenija nėra labai garsi savo medumi. Afrikoje jo daugiausia surenkama Etiopijoje ir Tanzanijoje. Tačiau Kenijos gamtinės sąlygos yra tokios pat kaip minėtose šalyse, taigi potencialo sėkmingai bitininkystei ir medaus eksportui tikrai yra. Bet viską sunkina lėtas modernių technologijų pritaikymas, žinių trūkumas, mažas jaunosios kartos susidomėjimas šia veikla, taip pat bites žudantys parazitai bei žemės ūkyje naudojami pesticidai, klimato kaita, neorganizuota rinka ir nesutvarkyta infrastruktūra.

Naktinė medžioklė

Leidžiantis saulei Philipas Kipyertoras (41) susirenka visus medui kopinėti reikalingus įrankius – kibirą su ilga virve, į ryšulį surištus medžio pagaliukus, degtukus ir peilį. Josephas Kipkoshonis (70) užrakina savo skardinį namelį, į būdeles suvaro vištas ir pasiėmęs įrankius prisideda prie Philipo.

Atėję į už miesto esantį sodą, kuriame kabo jų aviliai, P. Kipyertoras ir J. Kipkoshonis pirmiausia užkuria nedidelį laužą. Jam įsidegus, į ugnį įkiša pagaliukų ryšulį. Šiam užsikūrus, P. Kipyertoras jį gesina ir dega iš naujo, tai kartoja keletą kartų, kol pagaliukai pradeda stipriai smilkti.

Kadangi tinkamos apsauginės aprangos medui kopinėti bitininkai neturi, prieš lipdami į medį jie nusirengia. „Jei bitės įsipainios tarp drabužių klosčių – daugiau tikimybės, kad įgels“, – paaiškina P. Kipyertoras, išsinerdamas iš marškinių ir atsiraitydamas kelnes.

Iki aukštai kabančių avilių nusigauti nelengva, ypač su deglu ir tabaluojančiu kibiru. Prisibrovę prie pat avilio vyrai jį atidaro ir dūmais išvaiko bites. Stovint apačioje atrodo, kad ėmė lyti bitėmis.

P. Kipyertoras peiliu gabalais išpjauna korį ir deda į J. Kipkoshonio laikomą kibirą. Sako, kartais peilį reikia panaudoti ir ginantis nuo gyvačių, kurios mėgsta įsitaisyti greta avilių.

Baigęs kopinėti vyrai skuba prie upės nusiprausti. Dieną kitame upės krante šildėsi aligatorius, todėl tamsiame vandenyje išgirdus pliūkštelėjimą, darosi nejauku.

Apžiūrinėdami korių pusiau pripildytą kibirą vyrai skundžiasi, kad šiemet medaus labai mažai dėl ilgai trukusios sausros. „Daugelis avilių apskritai tušti“, – guodžiasi P. Kipyertoras, kuris seniau kibirus pripildydavo korių sklidinai.

Grįžę į miestelį vyrai medų iš karto atiduoda A. Cheptepkeny, ji šį užrakina savo kioskelyje – rytoj išvalys ir supilsčiusi į indus paleis į prekybą.

Visą straipsnį skaitykite lzinios.lt

TMP_001

—————————

Pasakojimo rengimą pagal projektą „Žiniasklaida vystymuisi“ finansavo Europos Sąjunga. Projekto turinys nebūtinai atspindi oficialią Europos Sąjungos poziciją.

Lietuvių žurnalistė Berta Tilmantaitė Kenijoje lankėsi praėjusių metų lapkričio mėnesį. Keliaudama po šią Rytų Afrikos šalį ji ieškojo istorijų, kurios skaitytojams leistų geriau susipažinti su vietos genčių kasdienybe bei įrodytų, jog geografiniai Lietuvos ir Afrikos skirtumai neužkerta kelio artimiems tradiciniams amatams bei veiklai praktikuoti.

Kokį vaidmenį bitininkystė gali atlikti besivystančiose šalyse? Kaip ir kitos žemės ūkio šakos, ši tradicinė veikla gali tapti tvirtu ekonominio augimo pagrindu ir padėti įveikti skurdą. Tačiau bitininkystės potencialas, kaip atskleidžia Bertos straipsnis, Kenijoje vis dar lieka neišnaudotas. Didžiausia čia kylanti kliūtis – ne gebėjimų ar patirties, bet infrastruktūros stoka.

Medžiuose iškeltuose aviliuose surenkamas kokybiškas ir gardus „varvantis Kenijos auksas“ prie spartesnio vietos genčių gyvenimo gerėjimo prisidėtų, jei tarptautinės prekybos taisyklės taptų teisingesnės, o rinkos – prieinamesnės. Taigi, teigiamiems pokyčiams Kenijoje svarbus ir kasdienis mūsų pasirinkimas, pavyzdžiui, renkantis „sąžiningos prekybos“ (ang. Fair trade) produktus.

Projektą „Žiniasklaida vystymuisi“, remiamą Europos Sąjungos, Lietuvoje įgyvendina VšĮ „Europos namai“ kartu su Nacionaline nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma.

Ilgamečiai projektai





2022 m. lapkričio mėn.
Pr A T K Pn Š S
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
282930