Taika, teisingumas ir efektyvios, atskaitingos bei įtraukiančios institucijos – darnaus vystymosi esmė. Pastaraisiais dešimtmečiais kai dalis pasaulio galėjo džiaugtis padidėjusiu taikos ir saugumo lygiu. Tačiau didelė dalis šalių vis dar kenčia nuo karinių konfliktų ir žiaurumo, daugybė žmonių patiria žalą dėl silpnų institucijų, neužtikrinamo teisingumo, prieigos prie informacijos informacijos ir esminių laisvių.

Kokia šiandieninė situacija?

Konfliktai ir nužudymai. Nužudytų aukų skaičius 2008-2014 m. išliko stabilus – 2014 m. pasaulyje nužudytųjų skaičius siekė 4,6 – 6,8 mirčių 100 000 gyventojų. Tačiau šis rodiklis besivystančiose šalyse vis dar yra dvigubai didesnis palyginti su išsivysčiusiomis. Sužalojimų ir mirčių susijusių su kariniais konfliktais kai kuriose šalyse daugėja ir tai skatina didžiulį žmonių srautų judėjimą ir didėjantį humanitarinės pagalbos poreikį.

Smurtas prieš vaikus. Deja, bet smurtas prieš vaikus vis dar egzistuoja tiek fizinių bausmių, tiek psichologinio smurto formomis. Iš 73 pasaulio šalių (kurių 2005-2015 m. duomenys prieinami) visose išskyrus 7 daugiau nei pusė 1-14 metų amžiaus vaikų teigė patyrę fizinį ar psichologinį smurtą. Šiaurės Afrikoje ši dalis siekia net iki 90%.

Prekyba žmonėmis. Pasaulio mastu vaikų dalis tarp prekybos žmonėmis aukų (mergaičių – 21% ir berniukų -13%) buvo didžiausias 2011 metais. 2014 m. skaičiai sumažėjo iki atitinkamai 18% ir 7% tačiau šiandien jie vis dar dvigubai didesni nei 2004-aisiais.

Seksualinė prievarta. Seksualinė prievarta – vienas daugiausiai nerimo keliančių vaikų teisių pažeidimų. Tačiau dažnai apie tokius atvejus tiesiog nepranešama, tad trūksta ir palyginamų duomenų, o tai trukdo suprasti tikrąjį problemos mąstą. Apklausų duomenimis iš 31 žemų ir vidutinių pajamų šalių nuo 0 iki 16% 18-29 m. amžiaus moterų patyrė seksualinę prievartą pirmą kartą dar nesulaukusios 18 metų. Atitinkamų duomenų apie vyrus turime tik iš 5 šalių, tačiau skaičiai tose pačiose šalyse kur kas mažesni palyginti su moterų duomenimis.

Teisingumas. Teisės viršenybės ir prieigos prie teisės sistemos pažanga skiriasi tarp šalių. Pasaulio mastu nenuteistų kalinamų žmonių skaičius sumažėjo nuo 32% 2003-2005 m. iki 30% 2012-2014. Vis dėlto besivystančioms šalims ši dalis daugiau nei du kartus didesnė nei išsivysčiusiuose. Pietinėje Azijoje 2 iš 3 kalinių sulaikyti ir laikomi kalėjime dar neįrodžius jų kaltės.

Pasitikėjimas ir korupcija. Vos tarp ketvirtadalio ir pusės vagysčių aukų pranešė policijai apie nusikaltimą (27 šalių duomenys). Tai atkreipia dėmesį į piliečių prieigos ir pasitikėjimo institucijomis trūkumą. Nors oficialių duomenų apie korupciją ir kyšius trūksta, duomenys iš 19 šalių praneša, jog net iki pusės žmonių, susidūrusių su viešojo sektoriaus tarnautojais, susidūrė ir su kyšininkavimu. Visų lygmenų ir formų korupcija ir kyšiai didina nepasitikėjimą ir valstybės institucijomis.

Tinkamas valdymas. Siekiama, jog nacionalinės ir tarptautinės institucijos būtų efektyvios, įtraukiančios ir skaidrios. Per pastaruosius 10 metų beveik du trečdaliai iš 144 šalių, sugebėjo planuoti valstybių biudžetą efektyviai (t.y. išlaidos neviršijo 10% pirminio biudžeto).

Informacijos laisvė. Laisva žiniasklaida glaudžiai susijusi su žmogaus teisių apsauga, tačiau pastaraisiais metais situacija blogėjo. Nužudytų žurnalistų skaičius padidėjo nuo 65 (2010 m.) iki 114 (2015 m.), nepaisant to, jog 90 valstybių 2013 m. buvo priėmusios įstatymus reglamentuojančius informacijos laisvę ir neribotą prieigą.

Žmogaus teisės. Šalių, kurios veikia žmogaus teisių institucijos, skaičius padvigubėjo per pastaruosius 15 metų ir siekia 35,5% visų šalių. Daugiausiai tokių organizacijų yra išsivysčiusiuose regionuose, o taip pat Lotynų Amerikoje ir Karibų šalyse.

Ko siekiama iki 2030 m.

– Užkirsti kelią išnaudojimui, prekybai žmonėmis ir smurtui prieš vaikus. 

– Skatinti teisės viršenybę didinant asmenų pranešusių apie pažeidimus dalį ir mažinant nenuteistų kalinių dalį kalėjimuose.

– Iki 2030 sumažinti nelegalią prekybą ginklais ir finansines operacijas, kovoti su organizuotu nusikalstamumu.

– Žymiai sumažinti korupciją ir kyšininkavimą visomis to formomis.

– Vystyti efektyvias, atskaitingas ir skaidrias visų lygmenų institucijas.

– Užtikrinti atskaitingą, įtraukiantį, dalyvaujantį ir reprezentatyvų sprendimų priėmimą, didinant lyčių, amžiaus lygybę, asmenų su negalia įtraukimą į viešąjį sektorių, taip jog tai atitiktų šalies gyventojų proporcijas.

– Stiprinti besivystančių šalių dalyvavimą globaliame valdyme.

– Užtikrinti, jog visi turėtų legalią tapatybę, įskaitant ir gimimų registravimą.

– Užtikrinti visuomenės prieigą prie informacijos ir kertines laisves pagal nacionalinius ir tarptautinius susitarimus.

– Stiprinti institucijų galimybes vykdyti nusikaltimų prevenciją ir kovoti su terorizmu.

– Skatinti ir įgyvendinti nediskriminacinius įstatymus bei politiką skatinančią darnų vystymąsi.

Šaltinis

Darnaus vystymosi tikslus projekto „Pasaulis po 1 stogu“ metu mums pristatyti ir viešinti padeda LR Užsienio reikalų ministerijos iš Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos skiriamos lėšos.