Home » Naujienos » Tvarus socialinis kapitalas: gyventojų dalyvavimas bendruomeninėje ir savanoriškoje veikloje

Tvarus socialinis kapitalas: gyventojų dalyvavimas bendruomeninėje ir savanoriškoje veikloje

Tyrimu siekta išsiaiškinti, koks gyventojų požiūris ir įsitraukimas į bendruomeninę ir savanorišką veiklą bei pagrindinės problemos, kylančios norintiems dalyvauti šiose veiklose.

Tyrime naudota viešai skelbiama teisinė ir statistinė informacija ir duomenys, atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa bei surengtos fokusuotų grupių diskusijos su bendruomenių, savanorišką veiklą organizuojančių nevyriausybinių organizacijų atstovais ir savanoriais.

Bendruomeninė veikla

2020 m. sausio mėn. atliktos Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus” reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, vietos bendruomenėmis pasitiki beveik pusė Lietuvos gyventojų. Tačiau pakankamai didelė respondentų dalis (43 proc.) nurodė, kad vietos bendruomenės jų vietovėje nėra arba jie nežino, ar tokia yra. Bendruomeninės veiklos ar jos žinomumo trūkumas stipriausiai jaučiamas miestuose. Vietos bendruomenių veikloje dalyvauja vos penktadalis šalies gyventojų, tačiau beveik ketvirtadalis norėtų įsitraukti į bendruomenių veiklą.

Kaip nurodė pačių bendruomenių atstovai fokusuotos grupės diskusijos metu, didžiausius iššūkius organizacijų veikloje kelia gyventojų motyvacijos stoka, teisinė aplinka ir administraciniai reikalavimai, finansavimas ir gyventojų laiko stoka. Įvardytas problemas bendruomenininkai siūlo spręsti stiprinant organizacijų lyderystę ir savanorių mentorystę, supaprastinant teisinį reglamentavimą, vykdant išorinę komunikaciją, didinant visuomenės sąmoningumą ir ugdant bendruomeniškumą kaip vertybę.

Savanoriška veikla

Nors Lietuvoje veikia nemažai su savanoriais dirbančių nevyriausybinių organizacijų iki šiol nėra duomenų apie tai, kiek tokių organizacijų veikia.

Reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos apklausos duomenimis. 2019 metais dalyvaujančių savanoriškoje veikloje žmonių skaičius šiek tiek išaugo lyginant su 2018 metais, tačiau tai iš dalies susiję su didesne respondentų amžiaus imtimi: per pastaruosius 12 mėn. dalyvavę savanoriškoje veikloje nurodė apie 15 proc. respondentų (2018 m. – 11 proc.).

Jaunimas daug aktyviau savanoriauja nei vyresni žmonės: beveik 32 proc. 15-19 m. ir  29 proc. moksleivių ir studentų nurodė savanoriavę per pastaruosius 12 mėn. Domėjimosi savanoriška veikla (nedalyvaujančių, bet norinčių dalyvauti) padidėjimas taip pat susijęs su jauniausia visuomenės grupe (15-19 metų). Vis dėlto, kaip ir 2018 m., pusė apklaustųjų nedalyvauja ir neketina dalyvauti savanoriškoje veikloje.

Dažniausiai savanoriaujama kultūros ir meno srityje (35 proc.), vietos bendruomenėse (31 proc., daugiausia vyresni žmonės nuo 45 metų), teikiant pagalbą vyresnio amžiaus žmonėms (28 proc.,). Apie penktadalis respondentų nurodė savanoriaujantys aplinkosaugos, pagalbos žmonėms su negalia ir sporto srityse kiekvienoje.

Didžioji dauguma (59 proc.) respondentų nurodė vykdantys trumpalaikę savanorišką veiklą, tačiau net trečdalis (34 proc.) nurodė dalyvaujantys ilgalaikėje veikloje.

Per trečdalį (37 proc.) gyventojų savanoriauja nereguliariai įvairių akcijų ir renginių metu, tačiau pakankamai didelė dalis žmonių  savanoriauja reguliariai: po 21 proc. respondentų savanoriauja kartą per savaitę arba kartą per mėnesį.

Siekiant skatinti ir plėtoti savanorišką veiklą, organizacijų siūlo patvirtinti savanoriškos veiklos kokybės standartą. užtikrinti tikslingą informacijos apie savanorišką veiklą sklaidą ir viešinimą, pradėti vertinti savanoriškos veiklos naudą ir apskaičiuoti veiklos indėlį į BVP, parengti bendrą duomenų bazę apie savanorystę, organizuoti mokymus savanoriams ir kt.

Išsamiau su tyrimu ir rekomendacijomis galite susipažinti čia:

Naujienlaiskis-TITULINIS

Tyrimas atliktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu

Ilgamečiai projektai





2024 m. kovo mėn.
Pr A T K Pn Š S
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031