Geriausiais pasaulyje laikomų Kenijos bėgikų sėkmės istorijos įkvepia tūkstančius vaikų ir jaunuolių. Šioje besivystančioje Afrikos valstybėje sportininko šlovė atsiduria antrame plane, nes paskui susiklosčiusią karjerą atkeliauja pinigai, o tai – galimybė išbristi iš visiško skurdo.
Bėgikais garsėjančiame Kenijos Eldoreto mieste ir jo apylinkėse, kur lankėsi ir 15min žurnalistė, nieko nestebina tuntai bėgiojančių vaikų ir jaunuolių.
Kai kurie treniruojasi basi, nes pinigų batams – nėra.
Nuo 1980 metų 43 mln. gyventojų turinčios Kenijos ilgų distancijų bėgikai laimėjo daugiau kaip pusę šimto olimpinių medalių, šios šalies sportininkai neretai sublizga garsiuose maratonuose.
Pavyzdžiui, po to kai 1988 metais kenijietis Ibrahimas Husseinas laimėjo Bostono maratoną, Kenijos atstovai šiame maratone nosis kitiems nušluostė 20 kartų.
Klausimas, kuo kenijiečiai tokie ypatingi, ramybės jau kelis dešimtmečius neduoda ne tik kitų šalių sportininkams, bet ir mokslininkams.
Kai kurie mano, kad gerų rezultatų pasiekti padeda vietinė mityba, kiti – kad treniruotis pradedama nuo labai jauno amžiaus, tačiau Vakarų žiniasklaidoje kartais svarstoma, jog pagerėjus Kenijos ekonominei padėčiai, garsių bėgikų iš šios šalies sumažėtų.
Tame gali būti tiesos, nes daugeliui neįsivaizduojamame nepritekliuje gyvenančių kenijiečių bėgimas – vienintelė galimybė aprūpinti ne tik save, bet ir skurstančią giminę.
Eldoretas – miestas, kurio gyvybę palaiko bėgikų pinigai
„Visi namai čia pastatyti bėgikų pinigais, šio miesto ekonomika sukurta sportininkų. Anksčiau mieste ir apylinkėse viskas neatrodė taip gerai – žmonės buvo labai neturtingi. O dabar čia – daug mokyklų, kurias įkūrė atletai“, – pasakojo Eldorete gyvenantis maratonininkas, 33 metų Henry Kimeli Kapkiai.
Bėgimas leido jam įsigyti namą, įkurti nekilnojamojo turto bendrovę, išleisti dvi seseris į mokslus JAV ir neturėti jokių finansinių rūpesčių.
Tačiau Henry tikina, kad pradžia buvo sunki.
Būdamas vaikas jis negalėjo lankyti mokyklos, nes skurdžiai gyvenantys tėvai negalėjo sau to leisti.
„Bėgimą mačiau kaip galimybę“, – teigė jis.
H.K.Kapkiai pasakojo, kad jį bėgioti įkvėpė vyresnysis brolis Michaelas Kapkiai, 1994 metais laimėjęs Turino maratoną: „Jis matė, kad galiu tapti bėgiku, nes man sekėsi. Jei nori kažko pasiekti, turi nusiteikti tam, kad bėgimui teks paaukoti daug laiko. O jei nori būti nugalėtojas, privalai būti dvasiškai stiprus.“
H.K.Kapkiai buvo pastebėtas po penkerių metų treniruočių, tuomet atsirado norinčių į jį investuoti, nes Kenijos valdžia bėgikų neremia.
„Kai tampi bėgiku, atsiveria daug galimybių: tai – ne tik dalyvavimas varžybose, gali prisijungti prie kariuomenės, tave samdys policija. Tai yra galimybė turėti geresnį gyvenimą. Aš turėjau viltį, kad vieną dieną man nusišypsos sėkmė“, – teigė jis.
H.K.Kapkiai 2006 metų Turino maratone buvo antras, 2008 Romos maratone atbėgo trečias, iš viso jis dalyvavo penkiolikoje maratonų, kuriuose uždirbo keliasdešimt tūkstančių eurų.
15min žurnalistei pasisekė pamatyti kasmet Eldorete organizuojamas didžiausias Kenijoje bėgimo varžybas „Discovery Kenya“, kuriose šiemet dalyvavo per 3 tūkst. įvairaus amžiaus grupių bėgikų.
Vaikai ir jaunuoliai bėgo 10, 8 ir 21 kilometro distancijas, kai kurie iš jų varžybose dalyvavo basomis.
Svilinantį karštį gerai atlaikė ne visi – viena paauglė apalpo vos kirtusi finišą, tačiau šventinės nuotaikos tai niekam nesugadino, ji buvo užkelta ant neštuvų ir nugabenta gaivinti.
Vietiniams varžybos – didelis įvykis ir šventė, suvažiavę giminės triukšmingai palaiko dalyvius, tradiciniais kostiumais pasidabinę muzikantai rengia pasirodymus.
„Tokios varžybos padeda augti jauniems bėgikams, mes jiems duodame šią platformą, treniruojame, kad ateityje jie galėtų tapti čempionais“, – pasakojo prie renginio organizavimo prisidėjęs garsus bėgikas Benjaminas Limo, 2005 metais pasaulio čempionate Helsinkyje 5000 metrų bėgimo rungtyje laimėjęs aukso medalį.
B.Limo teigimu, svarbiausia užduotis jauniesiems bėgikams – užsidirbti vardą, o pinigai atkeliaus iš paskos.
„Kai tapsi žinomu atletu, pinigų bus daug“, – patikino jis.
Aukštumų sporte pasiekęs bėgikas dabar dažnai lankosi mokyklose, stebi vaikus ir ieško naujų talentų.
„Ne visi turi galimybių tapti bėgikais – kiti futbolą geriau žaidžia. Tačiau mes skatiname vaikus bėgioti bent jau dėl sveikatos, – pasakojo B.Lima. – Yra programų, kurios padeda talentams ne tik siekti sporto aukštumų, bet ir gauti išsilavinimą.“
„Discovery Kenya“ varžybas finansuoja italų organizacija „Rosa Associati“, priklausanti vienam garsiausių maratonininkų treneriui Gabriele Rosa, po kurio sparnu jau daugybę metų glaudžiasi patys garsiausi Kenijos atletai.
Vienas iš „Rosa Associati“ vadovų, G.Rosa sūnus, garsus bėgikų agentas Federico Rosa pasakojo, kad asociacijai priklauso atletų treniravimo stovyklos, organizacija moka už vaikų mokslą, vykdo socialinius projektus.
„Bet tai nėra vien labdaringa veikla, tai yra ir verslas“, – neslėpė jis.
Ne viskas taip gražu
F.Rosa pasakojo, kad būtent „Rosa Associati“ į Keniją atvedė sporto prekių gigantę „Nike“. Ši bendrovė jau daug metų remia kenijiečius sportininkus, o šie varžybose visuomet dalyvauja su „Nike“ atributika.
Prieš kurį laiką Kenijoje kilo didelis skandalas dėl bėgikams skirtų pinigų.
Kaip rašė „The New York Times“, vienai Kinijos drabužių gamintojai pasisiūlius remti Kenijos bėgikus, „Nike“ puolė į paniką.
Buvęs Kenijos atletų federacijos darbuotojas išviešino bendrovės bei kai kurių su sportu susijusių šalies pareigūnų susirašinėjimą bei banko operacijų duomenis, iš kurių paaiškėjo, kad „Nike“ pervestus šimtus tūkstančių dolerių, kurie turėjo būti skirti paremti skurstantiems Kenijos atletams, kad jie galėtų treniruotis ir pabėgti nuo skurdo, keli Kenijos pareigūnai tiesiog pasidalijo.
Informaciją apie tai paviešinęs asmuo visa tai pavadino kyšiu už tai, kad Kenijos sportininkai ir toliau bendradarbiautų su „Nike“.
Tačiau bendrovė pareiškė nieko neturinti bendro su pinigų vagyste, nes pinigus skyrė skurstantiems sportininkams. Tačiau Kenijos teisėsaugininkai, ne vienerius metus kovojantys su šalį apraizgiusia korupcija, įtaria, kad tai gali būti netiesa.
Tyrimas dėl šio atvejo vis dar vyksta.
Straipsnis parengtas remiantis medžiaga, surinkta pažintinės kelionės, organizuotos pagal tarptautinį projektą „Žiniasklaida vystymuisi“ (angl. „Media4Development“), metu. Projektą remia Europos Sąjunga.
Tekstas publikuotas portale 15min.lt
Tekstas ir fotografijos Laurynos Vireliūnaitės
Esu portalo 15min žurnalistė Lauryna Vireliūnaitė. Mano specializacija – Lietuvos politikos aktualijos, todėl kelionė į Keniją man buvo ganėtinai netikėtas, bet labai horizontus praplėtęs potyris. 2016-ųjų birželį portale 15min buvo publikuotas mano straipsnis apie bėgikus iš Kenijos.
