Metinis archyvas: 2016

Jei per žemės drebėjimą ar nuslinkus purvo nuošliaužai suniokotus namus galima netrukus atstatyti, tai per stichiją patirtą išgąstį ir baimę pamiršti sunkiau. Nors po nelaimių praeina nemažai laiko, tačiau kai kurie Nepalo vaikai vis dar susigūžia, kai pakyla vėjas ir garsiau ima šnarėti medžių lapai. (daugiau…)

Turistas gurkšnoja „Pina Colada“ baltame smėlėtame paplūdimyje po palme ir gėrisi mėlyna jūra. Kitas turistas ką tik išėjo iš savo viešbučio ir keliauja kokio nors didingo pastato link. Dar vienas nekantrauja apsilankyti tame išskirtiniame klube, kur alus toks nepadoriai pigus. (daugiau…)

Praėjusių metų rugsėjį po ilgų derybų ir konsultacijų su pilietine visuomene pasaulio valstybės susitarė dėl Darnaus vystymosi tikslų (DVTikslai, angl. SDGs). Politiniame lygmenyje tai svarbus įvykis, rodantis, kad pasaulio mastu apmąstyti pastarųjų dešimtmečių ekonominiai, socialiniai pokyčiai, padarytos išvados ir iškelti nauji uždaviniai. Jei jie būtų sėkmingai įgyvendinti, 2030 metais pasaulyje saugiai ir oriai gyvenančių žmonių stipriai padaugėtų, o skurdas ir beprasmės mirtys taptų vis retesni. Ar įmanoma juos pasiekti? Koks vaidmuo tenka Lietuvai ir kaip tai liečia mus pačius? Apie tai kalbamės su vystomojo bendradarbiavimo eksperte, NNVBO Platformos konsultante ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytoja Marta Čubajevaite. (daugiau…)

Tik 4 proc. Lietuvos gyventojų žino, kas yra Darnaus vystymosi tikslai (DVT) (#DVTikslai/ #DVD2030).

„Būtent dėl to, kad mažai kas supranta šią sritį, kyla nemažai problemų, nėra politinio palaikymo. Visuomenė taip pat nedaug supranta, nepalaiko, nes nežino, kokios atsiveria galimybės įgyvendinus darnaus vystymosi principus. Tarkime, su tais mažais ištekliais galima pasiekti gerą rezultatą, jei gali atsižvelgti į darnaus vystymosi principus. Stinga politikos tęstinumo, suderinamumo, dalykai yra suprantami fragmentiškai“, – sako Aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Navickas. (daugiau…)

Ganiečiai yra labai religingi. Kai kurių bažnyčių pavadinimus sostinėje Akroje atpažįstu – presbiterijonai, pastarųjų dienų šventieji, metodistai, o kitus matau pirmą kartą. Gatvėse apstu plakatų, kviečiančių į įvairiausių krikščionių bažnyčių koncertus, pastorių pamokslų ar pranašysčių vakarus. Citatos iš Biblijos visur – ant mašinų langų, guminių vietinių dėvimų apyrankių, valiutos keitykloje. (daugiau…)

Straipsnių ciklas „Pasaulis tavo akimis“ sugrįžta naujam sezonui ir vėl kviečia susipažinti su besivystančiomis šalimis. Lietuvos ir užsienio žurnalistų istorijos pasakos apie socialinius, politinius, aplinkosauginius ir kultūrinius iššūkius, su kuriais susiduria šių šalių gyventojai. Asmeninės patirtys iš Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos šalių padės sklaidyti mitus, o gal ir suprasti, jog ten gyvenantys žmonės dažnai susiduria su panašiais iššūkiais, kaip ir mes čia, Lietuvoje. (daugiau…)

Nepaisant 2015 m. sukelto informacinio triukšmo, skirto Europos vystomojo bendradarbiavimo metams (Eurobarometro duomeninmis žinančių, kad 2015-ieji buvo paskelbti Europos vystomojo bendradarbiavimo metais, dalis tarp Lietuvos respondentų buvo didžiausia visoje Europos Sąjungoje), Lietuvos gyventojų pritarimas ir ryžtas remti skurstančias pasaulio šalis ir jų žmones tendencingai silpnėja. Nors žiniasklaida dažniausiai yra vienintelis kanalas, kuriuo informacija apie besivystantį pasaulį pasiekia šalies žmones, pagalbos besivystančioms šalims temos, deja, iki šiol yra pristatomos tik viešosios erdvės paraštėse. (daugiau…)

Praėjus I rinkimų turui, „Žinau, ką renku“ komanda nekantriai laukė VRK verdikto – kiek jaunų žmonių šiemet dalyvavo Seimo rinkimuose? Pagaliau iš VRK „debesų“ atėjo duomenys: 2016 metų spalio 9 dieną savo balsą išreiškė 38 procentai 18-24 metų jaunuolių. Toks rinkiminis aktyvumas, nors ir gerokai lenkiantis 2012 metais balsavusio jaunimo dalį (18 proc.), abejonių nepaliko: nuveikta nemažai, tačiau tiek įvairioms pilietinėms iniciatyvoms, tiek su jaunaisiais rinkėjais tik pradedantiems komunikuoti politikams darbo dar – per akis. (daugiau…)

Ilgą laiką Nepalą dažnas vadino alpinistų rojumi – čia driekiasi Himalajai, stūkso aukščiausias pasaulio kalnas – Everestas. Prieš pusantrų metų Nepalą supurtęs žemės drebėjimas pasaulį privertė į šią šalį pažvelgti atidžiau. VŽ žurnalistė dalyvavo tarptautiniame projekte „Žiniasklaida vystymuisi“, domėjosi, ar šalis atsitiesė po stichinės nelaimės ir kokias visuomenėje įsišaknijusias problemas vis dar mėgina spręsti nepaliečiai. (daugiau…)

Lapkričio 7-9 dienomis Europos Tarybos organizuojamame Pasaulio demokratijos forume, kuriame dalyvauja politikai, ekspertai ir aktyvistai iš viso pasaulio, pristatyta Lietuvos jaunimo iniciatyva „Žinau, ką renku“. (daugiau…)

Kaip vakariečiams suprasti Rusiją? Penkerius metus „Reuters“ korespondente Maskvoje dirbusi Amie Ferris-Rotman turi atsakymą. Ji Rusiją pažįsta taip pat gerai kaip Ameriką ir Jungtinę Karalystę, kuriose užaugo. Pirmasis jos patarimas: atskirti Rusijos valdžią nuo Rusijos (daugiau…)

Pamenate filmą „Liūtas karalius“ ir dainą „Hakuna Matata“? Nuvykusi į Keniją supratau, kad ši frazė, Rytų Afrikos svahili kalba reiškianti „jokių problemų“, geriau apibūdina šią šalį nei girdėti stereotipai apie skurdą, badą bei nusikaltimus. Į sostinę Nairobį atvykau atlikti mėnesio trukmės medijų ir mikrofinansų praktikos. Dabar manau, jog tai man leido pamatyti tikrąją Keniją bei kelti klausimus dėl giliai galvoje tūnojusio Afrikos įvaizdžio. (daugiau…)

Prisitaikydama gyventi Siera Leonėje turėjau įveikti visas stresinės situacijos būsenas. „Laiko mašina“ nukėlė mane keletą šimtmečių atgal ir dabar galiu pažinti tokio gyvenimo privalumus. Jie pasitinka nuo pirmo žingsnio Lungio oro uoste. Milijoną gyventojų turinčiame mieste, kaip ir visoje šalyje, nėra elektros, kanalizacijos, tualetų – viskas bėga šalia gatvių iškastais grioviais tiesiai į vandenyną, o murzini vaikai šaukia poto (baltas žmogus). (daugiau…)

Kai ištinka humanitarinė krizė, nukentėjusioms bendruomenėms reikia ne tik fizinės pagalbos, bet ir neatidėliotinos informacijos. Nesvarbu, ar po žemės drebėjimo, ar karinio konflikto, – nukentėjusiųjų gyvybė gali priklausyti nuo gaunamos informacijos apie tai, kur rasti geriamojo vandens ir maisto, ar saugu grįžti namo, kokie yra Zikos viruso simptomai, ar kur yra artimiausia klinika. (daugiau…)

Prieš trejus metus, 2013 metų gegužę, Turkijoje vyko Gezio parko protestai. Vien Stambule 7,5 mln. žmonių išėjo į gatves parodyti savo nepasitenkinimo tuometinės islamiškų motyvų turinčios valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos sprendimais ir diktatoriškais valdžios veiksmais. (daugiau…)

„Tajų verslumo paslaptis – požiūris „sabai sabai“ („nesijaudink ir džiaukis“), – įsitikinusi tarptautinio moterų verslininkių tinklo „Business in Heels“ (verslas su aukštakulniais) Bankoko padaliniui vadovaujanti australė Nicky Jones-Crossley. (daugiau…)

Ištrūkę iš dulkėto, transporto spūsčių kasdien dusinamo miesto, virš kurio nuolat pakibęs smogas, atitolę nuo chaotiškų priemiesčio lūšnynų, jų tvankių kelių kvadratinių metrų lūšnelių po skardiniu stogu, patenkame į laukinę pusiaujo plynaukštės gamtą, kuri ir leidžia lengviau atsikvėpti, ir vėl užgniaužia kvapą grožiu ir gyvūnijos įvairove.

(daugiau…)

„Kiekviena moteris turi išmokti įkvėpti taiką į save ir iškvėpti ją aplinkiniams“, – tai frazė, kuria vadovaujasi Šri Lankos moterys. Jų akyse galima įžvelgti ramybe alsuojančią vidinę būseną, lūpose – šypsenas ir didžiulį norą padėti savo šeimai bei kiekvienam sutiktajam“, – tvirtina sinhalė Thilanka. (daugiau…)

Gegužės 23–24 dienomis vyks pirmasis aukščiausio lygio susitikimas humanitariniais klausimais, kuriam rengtasi keletą metų. Jungtinių Tautų (JT) sukviestos pasaulio viršūnės rinksis Stambule. Vieta neatsitiktinė – Turkija yra viena didžiausių humanitarinės paramos donorių pasaulyje, be to, jai tenka ir pabėgėlių krizės naštos liūto dalis: šalyje glaudžiasi maždaug du milijonai emigrantų iš Sirijos. (daugiau…)

„Karas Ukrainoje jau baigėsi ar ne?“ – dažnai esu klausiama. Naujienos apie susišaudymus ir atakas Donbase pasiekia mane ir per programą „Skype“. Kolegos iš ADRA humanitarinės organizacijos Ukrainoje dalijasi dar vienu įvykiu, nutikusiu Marjinkos mieste. Mažas keleivinis autobusiukas, bandydamas pasivyti mašinų koloną, užvažiavo ant minos. Keturi žmonės žuvo. (daugiau…)

„Tai mano bankas“, – sako 53-ejų Agnes Cheptepkeny ir mosteli ranka į du savo kambarius, iki pat lubų prikrautus medaus kibirų, skardiniame namelyje. „Kai tik turiu pinigų, perku medų – taip aš taupau, o prireikus grynųjų pinigų galiu parduoti kibirą ar du“, – pasakoja moteris, už vieną kibirą gaunanti apie 80 eurų. (daugiau…)

„Jei mano tėvas, senelis būtų gyvi ir matytų, kaip miršta Viktorijas ežeras, jie skaudžiai verktų“, – sako žvejys Nelsonas Ochiengas. Jis užaugo ežero pakrantėse, žvejoja jau penkiolika metų ir šiuo metu taip pat dirba Dungos paplūdimio valdymo skyriuje, Kisumu mieste, Kenijoje. (daugiau…)

Kenijos pusiaujo plynaukštėse, Lakipijos apygardoje, prie Ol Pejetos gamtos rezervato tvoros įsikūrusiame Tangi Nyeusi kaime gyvena sezoniniai klajokliai ir gyvulių augintojai – samburu gentis. Mūsų viešnagės dieną į vieną kaimo vietų renkasi samburu moterys, tiesa, tik vyresnės, nes jaunesnėms prie susibūrimo prisidėti nevalia – neleidžia vyrai, be to, reikia ganyti gyvulius ir atlikti daugybė namų ruošos darbų. (daugiau…)

Vilniaus jaunuoliai susitiko su miesto tarybos nariais – Aušrine Armonaite (LRLS), Vytautu Mitalu (LRLS), Adomu Bužinsku (TS-LKD) bei Gintautu Palucku (LSDP) aptarti, ką jie nuveikė po rinkimų. Ypatingas dėmesys diskusijoje skirtas jaunimo klausimams. (daugiau…)

Kai 2011 metais šešias savaites praleidau Afganistane su britų armijos karo gydytojais, maniau, kad nieko negali būti baisiau už pilną dėžę nukirstų kojų, kurias kareiviai atgabeno tikėdamiesi, jog medikai įstengs prisiūti jas prie sprogimo sudarkytų kolegų kūnų. Tačiau klydau. (daugiau…)

Susiglaudę nugaromis sėdėjome ant žemės Makaso autobusų stotyje, iš visų pusių apsupti klegančių vyrų, moterėlių ir vaikų. Pietryčių Ekvadore, netoli Peru sienos, įsikūręs Makaso miestelis yra didžiausias šiose vietose gyvenančios čiabuvių genties – šuarų – centras. (daugiau…)

Kenijos sostinė Nairobis iš pirmo žvilgsnio atrodo gražiai sutvarkytas, skiriamosios juostos ir žiedinės sankryžos apsodintos akį rėžiančio žalumo žole, parkuose po medžiais pavargusieji sugriuvę pogulio, o gatvių labirintų šešėliuose, kuriuos meta naujos statybos verslo ir prekybos centrai, į darbus skuba pasitempę kostiumais pasipuošę miestiečiai. (daugiau…)

Kovo 2–16 d. keturių Lietuvos profesinių mokyklų mokiniai stažuojasi viešbutyje „Campanile Barcelona Sud–Cornella“ Barselonoje. (daugiau…)

Tryliktą vietą pasaulyje pagal sergančiųjų AIDS skaičių užimančioje Kenijoje paatviravęs, jog užsikrėtei, gali tikėtis, kad pažįstami gatvėje tau rankos nebepaduos. Tačiau Kenijos Eldoreto mieste gyvenančiam Obadiahui Karuru pavyko įveikti baimę: prisipažinimas, kad serga AIDS, puikuojasi ant jo automobilio, o vizitinėje kortelėje parašyta: Ponas Virusas. (daugiau…)

Kosta Rika buvo viena iš paskutinių mano kelionės per Meksiką ir Centrinę Ameriką stotelių. Po daugelio įspėjimų ir bauginančių istorijų apie smurtą Meksikoje, Gvatemaloje, Salvadore ir Hondūre Kosta Rika turėjo būti puiki vieta poilsiui – šalis, kurioje, maniau, nebus grotomis apsaugotų langų ar kariuomenės patikros punktų, o tik balto smėlio paplūdimiai, kokosinės palmės ir spalvingi tropiniai paukščiai. (daugiau…)

Bajau Laut arba Sama Dilaut -jūrų klajokliai, nykstanti etninė grupė, išlaikiusi jūrinį gyvenimo būdą. jie keliauja valtimis, klaidžioja po Koralų trikampį (tropinių vandenų sritis, aprėpianti Indoneziją, Malaiziją, Papua Naująją Gvinėją, Filipinus, Solomono salas ir Rytų Timorą) arba apsistoja nameliuose, statramsčiais įtvirtintuose ant rifų ar salose. (daugiau…)

Ankstyvą Rytą į Kambodžos čiabuvių gyvenvietes važiuojame raudonojo molio keliu. Jeigu naktį būtų dar daugiau paliję, tikslo nebūtų pavykę pasiekti. Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, Ratanakirio provincijoje, kurioje lankėmės, gyvena daugiausia visų Kambodžos čiabuvių genčių. (daugiau…)

Sausio 25 dieną foto konkurso „Pasaulis tavo akimis“ nugalėtoja Akvilė Norkutė, straipsnių vystomojo bendradarbiavimo tema konkurso nugalėtoja Vaida Blažytė, 15 min.lt žurnalistė Lauryna Vireliūnaitė ir projekto komandos narė Giedrė Biržytė nusileido Nairobyje, Kenija. Merginos lankėsi sostinės lūšnynuose, vaikų namuose, Ol Pejetos draustinyje, įvairiose organizacijose, bendravo su vietiniais akyvistais ir bendruomenių atstovais Netrukus jos į Lietuvą parveš istorijų ir foto reportažų apie įprastai turistams nematomo gyvenimo šioje šalyje puses. (daugiau…)

Oficialiais duomenimis, mano gimtajame mieste Eldorete gyvena 250 tūkst. žmonių. Iš tiesų, įskaičiuojant lūšnynus, šis skaičius viršija du milijonus – tai dukart daugiau žmonių nei Estijoje. (daugiau…)

Šių metų sausio 30 – vasario 1 dienomis Vilniuje vyko nacionalinė Mokomojo Europos Parlamento (MEP) sesija, į kurią susirinko 60 moksleivių  iš įvairių Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų. (daugiau…)

Lankiausi dviejose pabėgėlių stovyklose Sicilijoje. Mačiau penkių šimtų žmonių pirmuosius žingsnius Europos žeme. Ir tai pakeitė mano gyvenimą. (daugiau…)

2016 m. sausio 8 d. Vilniuje įvyko projekto „Lietuvos viešbučių paslaugų gerinimas, ugdant personalo gebėjimus“ nacionalinis partnerių susitikimas, kurio tikslas – pasirengti mokinių profesinei stažuotei viešbutyje „Campanile Barcelona Sud–Cornella“ Barselonoje. (daugiau…)

Stoviu priešais dvylika tvarkingai palei sieną išsirikiavusių Tanzanijos albinosų ir nežinau į kurį pirma nusitaikyti. Kameros objektyvu, žinoma, o ne kuo kitu. Albinosų revoliucijos kultūrinės trupės nariai tą dieną susirinko savo repeticijų „salėje“ – ant sukaltos pakylos po stogu uždarame kieme, atokiame Dar as Salamo Temekės rajone – filmuotis mano dokumentiniam filmui. (daugiau…)

Nigerijos sostinėje Abudžoje trys jaunosios kartos menininkai su žurnaliste iš Lietuvos diskutavo apie kūrybos ir angažavimosi sociopolitinėms problemoms santykį. Pasak jų, vis daugiau kūrėjų nelieka abejingi visuomenę kamuojančioms ligoms. (daugiau…)