Pagrindinis » 2016
Įspūdžiai iš Nepalo: vaikai sunkiai pamiršta per stichiją patirtą stresą
Jei per žemės drebėjimą ar nuslinkus purvo nuošliaužai suniokotus namus galima netrukus atstatyti, tai per stichiją patirtą išgąstį ir baimę pamiršti sunkiau. Nors po nelaimių praeina nemažai laiko, tačiau kai kurie Nepalo vaikai vis dar susigūžia, kai pakyla vėjas ir garsiau ima šnarėti medžių lapai.
Darnus pasaulio vystymasis – misija įmanoma?
Praėjusių metų rugsėjį po ilgų derybų ir konsultacijų su pilietine visuomene pasaulio valstybės susitarė dėl Darnaus vystymosi tikslų (DVTikslai, angl. SDGs). Politiniame lygmenyje tai svarbus įvykis, rodantis, kad pasaulio mastu apmąstyti pastarųjų dešimtmečių ekonominiai, socialiniai pokyčiai, padarytos išvados ir iškelti nauji uždaviniai. Jei jie būtų sėkmingai įgyvendinti, 2030 metais pasaulyje saugiai ir oriai gyvenančių žmonių stipriai padaugėtų, o skurdas ir beprasmės mirtys taptų vis retesni. Ar įmanoma juos pasiekti? Koks vaidmuo tenka Lietuvai ir kaip tai liečia mus pačius? Apie tai kalbamės su vystomojo bendradarbiavimo eksperte, NNVBO Platformos konsultante ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytoja Marta Čubajevaite.
Darnaus vystymosi tikslai: specialusis naujienlaiškis
Tik 4 proc. Lietuvos gyventojų žino, kas yra Darnaus vystymosi tikslai (DVT) (#DVTikslai/ #DVD2030).
„Būtent dėl to, kad mažai kas supranta šią sritį, kyla nemažai problemų, nėra politinio palaikymo. Visuomenė taip pat nedaug supranta, nepalaiko, nes nežino, kokios atsiveria galimybės įgyvendinus darnaus vystymosi principus. Tarkime, su tais mažais ištekliais galima pasiekti gerą rezultatą, jei gali atsižvelgti į darnaus vystymosi principus. Stinga politikos tęstinumo, suderinamumo, dalykai yra suprantami fragmentiškai“, – sako Aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Navickas.
Katalikų bažnyčia Ganoje gerbiama
Ganiečiai yra labai religingi. Kai kurių bažnyčių pavadinimus sostinėje Akroje atpažįstu – presbiterijonai, pastarųjų dienų šventieji, metodistai, o kitus matau pirmą kartą. Gatvėse apstu plakatų, kviečiančių į įvairiausių krikščionių bažnyčių koncertus, pastorių pamokslų ar pranašysčių vakarus. Citatos iš Biblijos visur – ant mašinų langų, guminių vietinių dėvimų apyrankių, valiutos keitykloje.
Malaizijos pasakojimai
Straipsnių ciklas „Pasaulis tavo akimis“ sugrįžta naujam sezonui ir vėl kviečia susipažinti su besivystančiomis šalimis. Lietuvos ir užsienio žurnalistų istorijos pasakos apie socialinius, politinius, aplinkosauginius ir kultūrinius iššūkius, su kuriais susiduria šių šalių gyventojai. Asmeninės patirtys iš Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos šalių padės sklaidyti mitus, o gal ir suprasti, jog ten gyvenantys žmonės dažnai susiduria su panašiais iššūkiais, kaip ir mes čia, Lietuvoje.
Ciklą pradedame Giedrės Steikūnaitės trumpais pasakojimais iš kelionės po Malaiziją, organizuotos kaip straipsnių konkurso „TH!NK3: Developing World“ („Mąstyk: besivystantis pasaulis“) dalis.
Lietuvos žiniasklaida nesibaido vystomojo bendradarbiavimo temų, tačiau nežino, kaip jas pristatyti visuomenei.
Nepaisant 2015 m. sukelto informacinio triukšmo, skirto Europos vystomojo bendradarbiavimo metams (Eurobarometro duomeninmis žinančių, kad 2015-ieji buvo paskelbti Europos vystomojo bendradarbiavimo metais, dalis tarp Lietuvos respondentų buvo didžiausia visoje Europos Sąjungoje), Lietuvos gyventojų pritarimas ir ryžtas remti skurstančias pasaulio šalis ir jų žmones tendencingai silpnėja. Nors žiniasklaida dažniausiai yra vienintelis kanalas, kuriuo informacija apie besivystantį pasaulį pasiekia šalies žmones, pagalbos besivystančioms šalims temos, deja, iki šiol yra pristatomos tik viešosios erdvės paraštėse.
Jaunimas balsuoti atėjo. Politikai, dabar – jūsų eilė
Praėjus I rinkimų turui, „Žinau, ką renku“ komanda nekantriai laukė VRK verdikto – kiek jaunų žmonių šiemet dalyvavo Seimo rinkimuose? Pagaliau iš VRK „debesų“ atėjo duomenys: 2016 metų spalio 9 dieną savo balsą išreiškė 38 procentai 18-24 metų jaunuolių. Toks rinkiminis aktyvumas, nors ir gerokai lenkiantis 2012 metais balsavusio jaunimo dalį (18 proc.), abejonių nepaliko: nuveikta nemažai, tačiau tiek įvairioms pilietinėms iniciatyvoms, tiek su jaunaisiais rinkėjais tik pradedantiems komunikuoti politikams darbo dar – per akis.
Nepalietės mokosi netylėti
Ilgą laiką Nepalą dažnas vadino alpinistų rojumi – čia driekiasi Himalajai, stūkso aukščiausias pasaulio kalnas – Everestas. Prieš pusantrų metų Nepalą supurtęs žemės drebėjimas pasaulį privertė į šią šalį pažvelgti atidžiau. VŽ žurnalistė dalyvavo tarptautiniame projekte „Žiniasklaida vystymuisi“, domėjosi, ar šalis atsitiesė po stichinės nelaimės ir kokias visuomenėje įsišaknijusias problemas vis dar mėgina spręsti nepaliečiai.
Mėnesis Nairobyje be stereotipų
Pamenate filmą „Liūtas karalius“ ir dainą „Hakuna Matata“? Nuvykusi į Keniją supratau, kad ši frazė, Rytų Afrikos svahili kalba reiškianti „jokių problemų“, geriau apibūdina šią šalį nei girdėti stereotipai apie skurdą, badą bei nusikaltimus. Į sostinę Nairobį atvykau atlikti mėnesio trukmės medijų ir mikrofinansų praktikos. Dabar manau, jog tai man leido pamatyti tikrąją Keniją bei kelti klausimus dėl giliai galvoje tūnojusio Afrikos įvaizdžio.
Paroda „Pasaulis tavo akimis“ LR Seime
Liepos 4 d. 12 val. Lietuvos Respublikos Seime įvyks parodos „Pasaulis tavo akimis“ apie besivystančias šalis atidarymas. Atidarymo metu parodą pristatys Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos vykdančioji direktorė Rūta Avulytė Jelagė, VšĮ „Europos namai“ direktorė Judita Akromienė bei Seimo atstovai.
Gyvenimas už spygliuotų tvorų
Prisitaikydama gyventi Siera Leonėje turėjau įveikti visas stresinės situacijos būsenas. „Laiko mašina“ nukėlė mane keletą šimtmečių atgal ir dabar galiu pažinti tokio gyvenimo privalumus. Jie pasitinka nuo pirmo žingsnio Lungio oro uoste. Milijoną gyventojų turinčiame mieste, kaip ir visoje šalyje, nėra elektros, kanalizacijos, tualetų – viskas bėga šalia gatvių iškastais grioviais tiesiai į vandenyną, o murzini vaikai šaukia poto (baltas žmogus).
Kaip turime kalbėtis su krizių ištikta bendruomene
Kai ištinka humanitarinė krizė, nukentėjusioms bendruomenėms reikia ne tik fizinės pagalbos, bet ir neatidėliotinos informacijos. Nesvarbu, ar po žemės drebėjimo, ar karinio konflikto, – nukentėjusiųjų gyvybė gali priklausyti nuo gaunamos informacijos apie tai, kur rasti geriamojo vandens ir maisto, ar saugu grįžti namo, kokie yra Zikos viruso simptomai, ar kur yra artimiausia klinika.
Žmogaus ir laukinės gamtos konfliktai Kenijoje
Ištrūkę iš dulkėto, transporto spūsčių kasdien dusinamo miesto, virš kurio nuolat pakibęs smogas, atitolę nuo chaotiškų priemiesčio lūšnynų, jų tvankių kelių kvadratinių metrų lūšnelių po skardiniu stogu, patenkame į laukinę pusiaujo plynaukštės gamtą, kuri ir leidžia lengviau atsikvėpti, ir vėl užgniaužia kvapą grožiu ir gyvūnijos įvairove.
Moterys Šri Lankoje
„Kiekviena moteris turi išmokti įkvėpti taiką į save ir iškvėpti ją aplinkiniams“, – tai frazė, kuria vadovaujasi Šri Lankos moterys. Jų akyse galima įžvelgti ramybe alsuojančią vidinę būseną, lūpose – šypsenas ir didžiulį norą padėti savo šeimai bei kiekvienam sutiktajam“, – tvirtina sinhalė Thilanka.
Įsipareigojimai pasauliui, kuriam neužtenka humanitarinės pagalbos
Gegužės 23–24 dienomis vyks pirmasis aukščiausio lygio susitikimas humanitariniais klausimais, kuriam rengtasi keletą metų. Jungtinių Tautų (JT) sukviestos pasaulio viršūnės rinksis Stambule. Vieta neatsitiktinė – Turkija yra viena didžiausių humanitarinės paramos donorių pasaulyje, be to, jai tenka ir pabėgėlių krizės naštos liūto dalis: šalyje glaudžiasi maždaug du milijonai emigrantų iš Sirijos.
Humanitarinės pagalbos paradoksai Ukrainoje
„Karas Ukrainoje jau baigėsi ar ne?“ – dažnai esu klausiama. Naujienos apie susišaudymus ir atakas Donbase pasiekia mane ir per programą „Skype“. Kolegos iš ADRA humanitarinės organizacijos Ukrainoje dalijasi dar vienu įvykiu, nutikusiu Marjinkos mieste. Mažas keleivinis autobusiukas, bandydamas pasivyti mašinų koloną, užvažiavo ant minos. Keturi žmonės žuvo.
Varvantis auksas: medaus medžioklė Kenijoje
„Tai mano bankas“, – sako 53-ejų Agnes Cheptepkeny ir mosteli ranka į du savo kambarius, iki pat lubų prikrautus medaus kibirų, skardiniame namelyje. „Kai tik turiu pinigų, perku medų – taip aš taupau, o prireikus grynųjų pinigų galiu parduoti kibirą ar du“, – pasakoja moteris, už vieną kibirą gaunanti apie 80 eurų.
Pasaulis ant moterų pečių
Kenijos pusiaujo plynaukštėse, Lakipijos apygardoje, prie Ol Pejetos gamtos rezervato tvoros įsikūrusiame Tangi Nyeusi kaime gyvena sezoniniai klajokliai ir gyvulių augintojai – samburu gentis. Mūsų viešnagės dieną į vieną kaimo vietų renkasi samburu moterys, tiesa, tik vyresnės, nes jaunesnėms prie susibūrimo prisidėti nevalia – neleidžia vyrai, be to, reikia ganyti gyvulius ir atlikti daugybė namų ruošos darbų.
Nairobio lūšnynai ir jų sėkmės istorijos
Kenijos sostinė Nairobis iš pirmo žvilgsnio atrodo gražiai sutvarkytas, skiriamosios juostos ir žiedinės sankryžos apsodintos akį rėžiančio žalumo žole, parkuose po medžiais pavargusieji sugriuvę pogulio, o gatvių labirintų šešėliuose, kuriuos meta naujos statybos verslo ir prekybos centrai, į darbus skuba pasitempę kostiumais pasipuošę miestiečiai.
Ponas Virusas iš Kenijos prieš stigmą kovoja kvapą gniaužiančiu prisipažinimu: aš sergu AIDS
Tryliktą vietą pasaulyje pagal sergančiųjų AIDS skaičių užimančioje Kenijoje paatviravęs, jog užsikrėtei, gali tikėtis, kad pažįstami gatvėje tau rankos nebepaduos. Tačiau Kenijos Eldoreto mieste gyvenančiam Obadiahui Karuru pavyko įveikti baimę: prisipažinimas, kad serga AIDS, puikuojasi ant jo automobilio, o vizitinėje kortelėje parašyta: Ponas Virusas.
Kuo Kosta Rika traukia narkotikų prekeivius
Kosta Rika buvo viena iš paskutinių mano kelionės per Meksiką ir Centrinę Ameriką stotelių. Po daugelio įspėjimų ir bauginančių istorijų apie smurtą Meksikoje, Gvatemaloje, Salvadore ir Hondūre Kosta Rika turėjo būti puiki vieta poilsiui – šalis, kurioje, maniau, nebus grotomis apsaugotų langų ar kariuomenės patikros punktų, o tik balto smėlio paplūdimiai, kokosinės palmės ir spalvingi tropiniai paukščiai.
Vandenyno žmonės
Bajau Laut arba Sama Dilaut -jūrų klajokliai, nykstanti etninė grupė, išlaikiusi jūrinį gyvenimo būdą. jie keliauja valtimis, klaidžioja po Koralų trikampį (tropinių vandenų sritis, aprėpianti Indoneziją, Malaiziją, Papua Naująją Gvinėją, Filipinus, Solomono salas ir Rytų Timorą) arba apsistoja nameliuose, statramsčiais įtvirtintuose ant rifų ar salose.
Kenija: bėgikai, moterys, vaikai ir draustiniai
Sausio 25 dieną foto konkurso „Pasaulis tavo akimis“ nugalėtoja Akvilė Norkutė, straipsnių vystomojo bendradarbiavimo tema konkurso nugalėtoja Vaida Blažytė, 15 min.lt žurnalistė Lauryna Vireliūnaitė ir projekto komandos narė Giedrė Biržytė nusileido Nairobyje, Kenija. Merginos lankėsi sostinės lūšnynuose, vaikų namuose, Ol Pejetos draustinyje, įvairiose organizacijose, bendravo su vietiniais akyvistais ir bendruomenių atstovais Netrukus jos į Lietuvą parveš istorijų ir foto reportažų apie įprastai turistams nematomo gyvenimo šioje šalyje puses.
Tanzanija: ateik ir išgelbėk mus, albinosus
Stoviu priešais dvylika tvarkingai palei sieną išsirikiavusių Tanzanijos albinosų ir nežinau į kurį pirma nusitaikyti. Kameros objektyvu, žinoma, o ne kuo kitu. Albinosų revoliucijos kultūrinės trupės nariai tą dieną susirinko savo repeticijų „salėje“ – ant sukaltos pakylos po stogu uždarame kieme, atokiame Dar as Salamo Temekės rajone – filmuotis mano dokumentiniam filmui.
Ilgamečiai projektai
