Metinis archyvas: 2017

EBPO duomenimis Lietuvoje yra bene daugiausia nesidominčių politika jaunų žmonių visame „išsivysčiusiame“ pasaulyje. Menki ir tik periodiškai didėjantys Pilietinės galios indekso rezultatai kelia klausimą – ar esama pilietiškumo ugdymo sistema Lietuvoje iš tiesų veikia?

Būtent tai nagrinėjama pilietiškumo ugdymo studijoje, kurią parengė Švietimo NVO tinklas, vienijantis 13 nacionalinių įvairiose švietimo srityse veikiančių organizacijų. (daugiau…)

2017 metų gruodžio mėnesį prie Švietimo NVO tinklo prisijungė dvi švietimo srityje veikiančios organizacijos – viešosios įstaigos „Sėkmės mokykla” ir „Pasaulio piliečių akademija”.

(daugiau…)

Dvi savaites vykęs balsavimas  už geriausius projekto “Žiniasklaida vystymuisi” žurnalistų darbus baigėsi. Dėkojame visiems balsavusiems ir skelbiame nugalėtojus: (daugiau…)

Rytų Ukraina, 2017-ieji – Marinkoje gyvenanti Oksana šiemet nenukasė bulvių, nes, kaip ji sako, gyvybė svarbiau nei bulvės. Jos namas – vos keli šimtai metrų nuo fronto linijos ir rytinė jo siena suvarpyta snaiperių kulkų, jau nekalbant apie kelis kartus remontuotą stogą, sudegusią pavėsinę ir plėvele uždengtus langus. Vis tiek stiklus išdauš sprogimo banga. Tokia šiandien Rytų Ukrainos kasdienybė, kurią pamatė LRT kūrybinė grupė: režisierius Rimas Bružas, operatorė Miglė Gaižiūtė, žurnalistas Edvardas Špokas. (daugiau…)

Rytų Ukraina. 2017-ieji. Marinkoje gyvenanti Oksana šiemet nenukasė bulvių, nes, kaip ji sako, gyvybė svarbiau nei bulvės. Jos namas – vos keli šimtai metrų nuo fronto linijos, ir rytinė jo siena suvarpyta snaiperių kulkų, jau nekalbant apie kelis kartus remontuotą stogą, sudegusią pavėsinę ir plėvele uždengtus langus. Vis tiek stiklus išdauš sprogimo banga. Dokumentinis filmas „Iki pabaigos. Ir dar šiek tiek“ – apie karo įkaitais tapusius žmones Rytų Ukrainoje. Apie vaikus, moteris, vyrus, kuriems kasdien girdimi šūviai, gatvėje ar kieme ginkluoti kariai jau tapo įprasta. Eidami į darbą, parduotuvę ar į svečius, jie skubiai perbėga pavojingiausias gatves, kad išvengtų snaiperių šūvių. (daugiau…)

Tai kone milijoninio miesto centre, visai šalia vandenyno, naujojo futbolo stadiono ir nepriklausomybės aikštės veikiantis elektroninių ir kitų atliekų sąvartynas. Čia pat įsikūręs ir lūšnynas. Ši vieta patenka tarp dešimties labiausiai užterštų Žemėje. (daugiau…)

Dokumentinis filmas „Svetimoje“ žemėje pasakoja penkių žmonių istorijas. Istorijos filmuotos Libane, šalyje, kurioje prieglobstį rado per milijoną nuo karo Sirijoje bėgančių žmonių. Skirtingos herojų patirtys ir siekiai atskleidžiami jų pačių lūpomis, fiksuotoje buityje. Paauglė Hala, mažasis Mohamedas, mokyklai pabėgėlių stovykloje vadovaujantis Abdulas – karo išvyti ir atsidūrę svetimoje žemėje – Libane. Užfiksuotos istorijos sklaido populiarius mitus apie pabėgėlius ir parodo, kad vieno būdo jiems apibūdinti nėra. Vieni siekia išsilavinimo, kitiems rūpi šiandiena. Kai kurie buria bendruomenę, ją stiprina, o kiti tiesiog gyvena geresnio gyvenimo viltimi. (daugiau…)

Europa pasaulyje pirmauja pagal elektronikos atliekų kiekį vienam gyventojui. Europos Sąjungoje kasmet susidaro apie 10 milijonų tonų elektronikos atliekų. Tačiau vos trečdalis jų tinkamai perdirbama. Prieš keletą metų Interpolo tyrimas atskleidė, kad daugiau kaip pusė nebenaudojamos elektronikos yra arba tiesiog išmetama su kitomis atliekomis, arba netinkamai perdirbama, o dalis nelegaliai eksportuojama už Europos ribų. Viena tokių šalių – Vakarų Afrikoje esanti Gana, kurios sostinėje esantis laužynas yra vadinamas viena labiausiai užterštų vietų Žemėje. LRT RADIJO laidoje „Vienkartinė planeta“ – garsai ir vaizdai iš šio miesto. (daugiau…)

Sereen, Nadeen ir Dalia, paauglės iš Betliejaus pabėgėlių stovyklos suformavo pirmąją merginų hiphopo grupę Palestinoje. Pasivadinę „Shoruq“ („Saulėtekis“ arabiškai) jos surengė pirmuosius koncertus Palestinoje ir pasirodė Niujorke. „Draugai vaikinai iš pradžių iš mūsų juokėsi. Tada suprato, kad viskas rimta.“ Hiphopas yra naujas būdas Palestinos paaugliams išreikšti savo požiūrį į pasaulį ir okupaciją. (daugiau…)

Mianmaras atkreipė dėmesį, kai prieš metus parlamento rinkimus laimėjo Nobelio taikos premijos laureatės Aung San Su Či vadovaujama Nacionalinės demokratijos lyga. Tai daugeliui Vakarų lyderių suteikė vilčių, kad Mianmaras pagaliau išsivaduos iš ilgus dešimtmečius kausčiusios karinės chuntos įtakos ir pagaliau pradės eiti demokratijos keliu. Vis dėlto, praėjus metams, Mianmaras toli gražu nerodo laukto progreso.
(daugiau…)

Ganiečiai yra labai religingi. Kai kurių bažnyčių pavadinimus sostinėje Akroje atpažįstu – presbiterijonai, pastarųjų dienų šventieji, metodistai, o kitus matau pirmą kartą. Gatvėse apstu plakatų, kviečiančių į įvairiausių krikščionių bažnyčių koncertus, pastorių pamokslų ar pranašysčių vakarus. Citatos iš Biblijos visur – ant mašinų langų, guminių vietinių dėvimų apyrankių, valiutos keitykloje.

(daugiau…)

Ilgą laiką Nepalą dažnas vadino alpinistų rojumi – čia driekiasi Himalajai, stūkso aukščiausias pasaulio kalnas – Everestas. Prieš pusantrų metų Nepalą supurtęs žemės drebėjimas pasaulį privertė į šią šalį pažvelgti atidžiau. Tačiau ar šalis jau spėjo atsitiesti po stichinės nelaimės ir kokias visuomenėje įsišaknijusias problemas vis dar mėgina spręsti nepaliečiai? (daugiau…)

Geriausiais pasaulyje laikomų Kenijos bėgikų sėkmės istorijos įkvepia tūkstančius vaikų ir jaunuolių. Šioje besivystančioje Afrikos valstybėje sportininko šlovė atsiduria antrame plane, nes paskui susiklosčiusią karjerą atkeliauja pinigai, o tai – galimybė išbristi iš visiško skurdo. (daugiau…)

Buvęs karys Samas Okello Kelo Ugandos karų žiaurumą patyrė ne sykį. Užuot pasidavęs nevilčiai, jis nusprendė, kad vienas žmogus gali pakeisti istoriją, ir įkūrė mokyklą „Hope North“ („Viltis šiaurėje“). Čia nuo karų nukentėję vaikai randa užuovėją, įgyja išsilavinimą ir galimybę susikurti geresnę ateitį.

(daugiau…)

Nedidukės kalnuotos Ruandos Afrikos rytuose ateitis valdžios planuose įrašyta technologijų vardu. Prieš 23 metus šalyje vykdyto genocido metu praradusi apie milijoną žmonių, Ruanda – kurioje apie 70-80 proc. gyventojų yra smulkūs ūkininkai – šiandien investuoja į informacines technologijas, tech-startuolius ir savo didžiausią turtą, jaunimą. (daugiau…)

„Jei mano tėvas bei senelis būtų gyvi ir matytų kaip miršta Viktorijas ežeras, jie skaudžiai verktų,” – sako žvejys Nelson Ochieng. Jis užaugo ežero pakrantėse, žvejoja jau 15 metų ir šiuo metu taip pat dirba Dungos paplūdimio valdymo skyriuje, Kisumu mieste, Kenijoje.

(daugiau…)

Per trejus projekto „Žiniasklaida vystymuisi“ metus  Lietuvos žurnalistai lankėsi dešimtyje mažiau išsivysčiusių šalių: Afganistane, Ganoje, Libane, Nepale, Nigerijoje, Palestinoje, Ruandoje, Mianmare, Ukrainoje ir Kenijoje. Iš viso buvo parengta daugiau nei 200 straipsnių ir reportažų įvairiais politinio, ekonominio ir socialinio gyvenimo klausimais šiose šalyse. Projektui besibaigiant, kviečiame dar kartą susipažinti su pačių žurnalistų atrinktais geriausiais darbais ir balsuoti už įdomiausius. Daugiausiai balsų surinkusio straipsnio ar reportažo autoriui atiteks vertingas prizas.  Balsavimas vyksta iki gruodžio 15 d. 12:00 val. (daugiau…)

Šių metų rugsėjo 29-30 d. vykusiame Nacionalinio švietimo NVO tinklo strateginio planavimo posėdyje nevyriausybinės švietimo organizacijos aptarė Lietuvos švietimo būklę ir sutarė, kokių pokyčių reikia švietimo sistemoje tam, kad ji būtų veiksminga ir orientuota į rezultatus. (daugiau…)

Rugsėjo 12-16 dienomis Vilniuje, Kaune, Rukloje ir Visagine vyks Arabų kultūros dienų 2017 renginiai, skirti atskleisti daugiaspalvę, pozityvią ir įdomią arabų civilizacijos pusę. Šių metų renginių šūkis: „Arabų kultūra – arčiau negu arti“. Lietuvoje viešintiems arabams siekiame galimybę patiems save pristatyti – į Lietuvą atvyks menininkai, diplomatai, muzikantai ir šokėjai iš Libijos, Tuniso, Saudo Arabijos, Omano ir Palestinos.

„Dažno praeivio paklausus, ką jis žino apie arabų kultūrą, greičiausiai išgirstume labiau neigiamus, stereotipinius apibrėžimus. Vargu ar jis žinotų, kokį vaidmenį arabų filosofija ir mokslas turėjo Renesansui ar kokių mokslo aukštumų Viduramžių Artimuosiuose Rytuose buvo pasiekta, kuo ypatinga islamo kaligrafija ar kokia didybe dvelkia islamo architektūra, kurios pobūdį nulėmė filosofija, etika bei teisė? Būtent į šiuos klausimus atsakymus kiekvienas galės surasti Arabų kultūros dienų renginiuose“, – sako viena iš renginio organizatorių, Arabų kultūros forumo vadovė Maritana Larbi.

Anot Arabų kultūros dienų iniciatoriaus – Anna Lindh fondo Lietuvos tinklo – koordinatorės Rolandos Šliažienės: „Tiek fondo, tiek ir Arabų kultūros dienų tikslas – padėti net ir patiems skirtingiausiems atrasti bendrą kalbą, suvokti, jog pagarba žmogui ir jo vertės pripažinimas yra kertiniai pamatai, ant kurių statoma visa tarpkultūrinė veikla, kuriami bendražmogiški ryšiai. Ir nesvarbu, ar tu lietuvis, ar prancūzas, ar arabų kultūros žmogus. Tai renginys apie mus visus, mūsų požiūrį, mūsų vertingumo jausmą, nežiūrint į jokius skirtumus elgesyje, aprangoje, odos spalvoje ar kalboje“.

Šiemet Arabų kultūros dienų programa kaip niekad įvairi: VU OC vyks akademinių paskaitų ciklas, kur pranešimus skaitys profesoriai iš Saudo Arabijos, Palestinos ir Lietuvos akademinės bendruomenės. Paskaitose bus galima daugiau sužinoti apie akademinius tyrimus Lietuvoje ir užsienyje koranistikos, islamo filosofijos, šokio, muzikos ir islamo mados srityse.

Gedimino prospekte rugsėjo 15-17 d. vykstančioje Tautų mugėje bus galima susipažinti su Omano kultūra – paragauti vietinių gardėsių (chalvos, kavos ir datulių), užuosti tradicinius smilkalus, pamatyti omanietiškus apdarus. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus suspindės islamo menininkės-kaligrafės Salvos Rasool paroda. Dar vieną kaligrafijos parodą surengs muzikantas ir kaligrafas Ahmad Dari  iš Palestinos. (daugiau…)

Varyti vaikų į mokyklą Afganistane nereikia, jie ten veržiasi patys. O moksleivių tėvų entuziazmas švietimui slūgsta. Ypač kai jie mato kaimynų dukras ir sūnus, grįžtančius be darbo ne tik iš mokyklos, bet ir po studijų universitete. (daugiau…)

Sprogimai Afganistane griaudėja ne tik pakelėse ar šalia apkasų, bet ir šalia vietinių žurnalistų biurų. Tokios reakcijos sulaukia jų reportažai apie įsikerojusią korupciją. Tuo tarpu pabėgėliai sprogdina internetus. Feisbuke jie šaiposi iš savo gimtinės konservatyvumo arba stoja į vietinių pusę kovoje su neteisybe. O vietinės žurnalistės prasitarė apie afganistaniečius, kurie panašiomis provokacijomis siekia prieglobsčio Vakaruose. (daugiau…)

Rugpjūčio 9 d. minima pasaulinė vietos gyventojų diena. Todėl visą rugpjūtį kalbėsime apie 11 Darnaus vystymosi tikslą – darnūs miestai ir bendruomenės. (daugiau…)

Balandžio 7-ąją šventėme pasaulinę sveikatos dieną. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžia kaip visiškos fizinės, protinės ir socialinės gerovės būseną. Todėl pagrindinė sveikos gyvensenos kryptis turi būti žmogaus fizinės prigimties, o ne atskirų fizinio pajėgumo požymių ugdymas, atsižvelgiant į amžių, psichinę ir dvasinę būklę, gyvenseną ir laisvo pasirinkimo teisę. Darniam vystymuisi svarbu užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti gerovę visose amžiaus grupėse. Pasiekta įspūdingų laimėjimų siekiant padidinti gyvenimo trukmę ir sumažinti dažniausiai vaikų bei nėsčiųjų mirtis lemiančius veiksnius. (daugiau…)

Taika, teisingumas ir efektyvios, atskaitingos bei įtraukiančios institucijos – darnaus vystymosi esmė. Pastaraisiais dešimtmečiais kai dalis pasaulio galėjo džiaugtis padidėjusiu taikos ir saugumo lygiu. Tačiau didelė dalis šalių vis dar kenčia nuo karinių konfliktų ir žiaurumo, daugybė žmonių patiria žalą dėl silpnų institucijų, neužtikrinamo teisingumo, prieigos prie informacijos informacijos ir esminių laisvių. (daugiau…)

Birželio 5 d. minima pasaulinė aplinkos apsaugos diena! Klimato kaita ir globalinis atšilimas keičia mūsų kasdienybę ir kelia grėsmę planetos ateičiai. #13DVT siekiama sušvelninti klimato kaitos poveikį visame pasaulyje ir taip užtikrinti darnią ateitį. (daugiau…)

Prieigą prie švarios energijos ir technologijų maisto gamyboje padidėjo nuo 56,5% 2012 iki 57,4% 2014 metais. Daugiau nei 3 milijardai žmonių, daugiausiai Azijoje ir Subsacharinėje Afrikoje, vis dar nenaudoja švarios energijos ir efektyvesnių technologijų maisto ruošai. (daugiau…)

Nenuspėjami potvyniai ir sausros, nežinia kada prasidedanti ir besibaigianti žiema ir pavasaris. Šie gamtos viražai yra tokie artimi Daikondžio provincijos gyventojams, tačiau jie negali suprasti, kodėl jie, o ne Vakarai kenčia klimato kaitos padarinius. Susidūrus su šia neteisybe į pagalbą jiems skuba nevyriausybininkai. (daugiau…)

15min žurnalistui Paulius Ramanauskas pagal projektą „Žiniasklaida vystymuisi“ teko išskirtinė galimybė apsilankyti vienoje sunkiausiai prieinamų Afganistano provincijų. Daikondis gali pasigirti saugumu, tačiau dėl atšiauraus klimato, kalnuoto reljefo ir klimato kaitos padarinių provincija kraujuoja prarasdama emigruojantį jaunimą. O Australijos vyriausybė investuoja milijonus, kad juos sustabdytų. Kas efektyviau – propaganda ar nevyriausybininkų pastangos suteikti vietiniams pragyvenimo šaltinį? (daugiau…)

Vis daugiau nepasiturinčių Ugandos vaikų atranda šachmatus. Jie šalyje populiarėja dėl šachmatų mėgėjo Roberto Katende’s, kuris prieš 15 metų suprato, jog šis žaidimas yra puiki gyvenimo lūšnynuose metafora – jis moko išgyventi, net jei esi visų puolamas. (daugiau…)

Meksika yra viena iš valstybių, kurią palyginus neseniai pasiekė lyčių lygybės reformos. Šioje šalyje veikianti pirmoji vystymosi žiniasklaidos socialinė įmonė „Glifos Communicaciones“ skatina moterų pilietinį ir politinį dalyvavimą. Su jos įkūrėja, Vilniuje viešėjusia buvusia BBC pasaulio naujienų tarnybos vyriausiąja žurnaliste Elva Narcia, kalbėjomės apie moterų situaciją Meksikoje ir jų vaidmenį kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose. (daugiau…)

„Batikos kūrimas sujungia žmones bendrai veiklai, o šiam menui augant, žmonėms sukuriamos naujos darbo vietos: vieni verda dažus, kiti kuria raštą, treti atsakingi už spalvas“, – gaidžiams giedant pradeda pasakoti 42 metų Tatangas Elmy Wibowo. Vyras prisistato esąs batikos menininkas iš Džokjakartos, kur vadovauja nuosavai galerijai-studijai „Leksa Ganesha Batik Gallery“. (daugiau…)

Madara Žgutė nežinojo, ką nori studijuoti ar dirbti ateityje, tad, norėdama pažinti save bei padėti kitiems, vos tik pabaigusi mokyklą išvyko savanoriauti į Afriką. 9 mėnesius ji praleido Ganoje, kur vietos darbuotojams padėjo rūpintis vaikų namų auklėtiniais. (daugiau…)

Audiovizualinių projektų prodiuserė Miglė Satkauskaitė 2013 metais Afganistano sostinėje Kabule dvidešimt vietos jaunuolių mokė dokumentinio kino kūrimo pagrindų. Studentų darbų temos atskleidžia jaunų žmonių kasdienybę, pomėgius, svajones, o kai kurių – socialines problemas. (daugiau…)

„Rinkimų diena iš tikrųjų primena turgų. Vietiniai su vaikais, seneliais ar neįgaliaisiais 5, 8 ar net 10 valandų stovėdavo eilėje 40 laipsnių karštyje. Žmonės patys turėdavo susiorganizuoti prekybą vandeniu ir maistu, nes valstybė tuo neužsiima“, – rinkimų stebėjimą Nigerijoje prisimena Gabrielė Tervidytė, tarptautinių rinkimų misijų stebėtoja. (daugiau…)

„Kwame Nkrumah nemiršta“, – sako gidas prie pirmojo Ganos prezidento kapo memorialiniame parke, esančiame pačioje šalies sostinės Akros širdyje. Antkapinis monumentas primena medžio kamieną be šakų ir turi simbolizuoti pradėtus, tačiau nebaigtus jo darbus. (daugiau…)

Lygiai prieš šešiasdešimt metų nepriklausoma tapusi Gana šiandien yra stabili ir taiki Vakarų Afrikos valstybė, savo regiono kontekste gerai vertinama pagal tokius indeksus, kaip žmogaus socialinė raida, korupcija, lyčių atotrūkis ir kita. (daugiau…)

Tris dešimtmečius Šiaurės Ugandoje gyvenančią acholi gentį siaubė Josepho Kony vadovaujama „Viešpaties išlaisvinimo armija“, kurią sudarė ir jai vadovavo vien vaikai. Jie buvo grobiami prieš savo valią ir verčiami daryti baisiausius nusikaltimus, dažnai žudyti ir plėšti net savo artimuosius, kaimynus. Penkiems armijos lyderiams buvo išduoti Tarptautinio Teisingumo Teismo arešto orderiai. (daugiau…)

Estherai iš Ugandos acholi genties šalies šiaurėje buvo vos 9 metai, kai ją prievarta iš namų pagrobė kartu su dviem seserimis, broliu ir dar trimis giminaičiais. Tą naktį ji matė, kaip buvo nužudyti keli jos šeimos nariai, apiplėštas kaimas, sudeginti namai. (daugiau…)

Tadžikė Gulshan Normatova Lietuvoje gyvena jau šešerius metus. Kartu su vyru lietuviu įsikūrusi Vilniuje augina vaiką, dirba vadovaujamą darbą bendroje Lietuvos ir Indijos įmonėje. Moteriai patinka lietuvių kalba, žmonių mandagumas, kultūringas vairavimas. (daugiau…)

„Mano svajonė – kad mūsų laikraštis „Enab Baladi“, mūsų kūdikis, taptų žymiu žiniasklaidos šaltiniu ne tik Sirijoje, bet bent jau visame regione. Tačiau kol ji išsipildys, svajoju dirbti kurioje nors plačiai žinomoje žiniasklaidos priemonėje, pavyzdžiui, BBC arba „Daily Beast,“ – dalijasi savo ambicijomis profesionali vertėja, žurnalistė Kholoud Helmi, šiuo metu gyvenanti Turkijoje.

(daugiau…)

Darnaus vystymosi tikslai ir jų įgyvendinimas daugeliui mūsų šalyje – tik skambūs žodžiai. Vieniems tai Kolumbijos ūkininkų auginama kava, už kurią mokame teisingą kainą, kitiems – žinojimas, kad valgo šokoladą, kurio gamybai nebuvo naudotas vaikų darbas Dramblio Kaulo Krante, o dar kitiems – suvokimas, kad perdirbdami ir rūšiuodami atliekas tausojame gamtą. Iš tiesų darnus vystymasis ir jo tikslai apima kur kas daugiau, tačiau Lietuvoje apie tai kalbama per mažai, o daroma – dar mažiau. (daugiau…)