Home » Leidiniai
Kategorijos archyvas: Leidiniai
COVID-19 pandemija nesutrukdė gyventojams dalyvauti savanoriškoje ir bendruomeninėje veikloje
Lietuvos gyventojų dalyvavimas bendruomeninėje ir savanoriškoje veikloje nesumažėjo, nepaisant dėl COVID-19 pandemijos viešo gyvenimo suvaržymų ir ribojimų, parodė Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ 2021 m. lapkričio mėn. atlikta gyventojų apklausa.
Kaip rodo apklausos rezultatai, dalyvavimas bendruomeninėje veikloje nepakito (2020 metais šioje veikloje dalyvavo 21 proc., o 2021 metais – 24 proc. respondentų), o dalyvavimas savanoriškoje veikloje net šiek tiek padidėjo (29 proc. respondentų nurodė dalyvavę šioje veikloje apklausos metu ar per paskutinius 12 mėnesių arba seniau nei prieš 12 mėnesių, 2020 metais – 24 proc. respondentų).
Nors, kaip ir 2020 metais, visuomenėje vyrauja dalyvavimas trumpalaikėje savanoriškoje veikloje (59 proc.), tačiau pastebimos savanoriavusių reguliariau (kartą per savaitę ar mėnesį) ir ilgesnį laiką tendencijos.
Apklausos rezultatai patvirtino, kad COVID–19 pandemija nepaskatino gyventojų įsitraukti į savanorišką veiklą (taip nurodė didžioji dauguma respondentų – 84 proc.).
Pagrindinės nedalyvavimo savanoriškoje veikloje priežastys, kaip ir anksčiau, – laiko trūkumas (dar labiau išaugęs, 42 proc. respondentų nurodė šią priežastį, 2020 metais – 36 proc.) ir amžiaus ar sveikatos problemos. Taip pat pastebima skeptiško požiūrio į savanorystę kaip mažiau tikslingą, reikalingą ar prasmingą veiklą stiprėjimo tendencija (nuo 6 proc. 2020 metais iki 13 proc. 2021 metais).
Kaip ir ankstesniais metais, daugiau nei pusė respondentų atsakė nedalyvaujantys ir neketinantys dalyvauti bendruomeninėje ir savanoriškoje veiklose.
„Pastaraisiais metais nesumažėjusį ir net šiek tiek padidėjusį visuomenės dalyvavimą bendruomeninėje ir savanoriškoje veikloje vertinčiau teigiamai, kadangi šios veiklos buvo smarkiai apribotos. Dėl COVID–19 pandemijos vyko mažiau renginių ir kitų viešų veiklų, susiaurėjo vykdomų veiklų laukas, kur gyventojai galėjo savanoriškai dalyvauti, taip pat dalis gyventojų, galinčių dalyvauti šiose veiklose dėl amžiaus, sveikatos ar kitų priežasčių. Kaip akivaizdžiai parodė karo Ukrainoje patirtis, ekstremaliomis situacijomis Lietuvos gyventojai telkiasi ir teikia pagalbą įvairiais būdais tiek Ukrainoje, tiek ir į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams. Taigi, šiuo metu reikėtų numatyti priemones ne tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bet ir kitų ministerijų bei savivaldybių programose, kurios paskatintų gyventojus toliau dalyvauti šiose veiklose, taip pat sudarytų patrauklias sąlygas įsitraukti nedalyvaujantiems, ypač regionuose“, – teigia viešosios įstaigos „Europos namai“ direktorė Judita Akromienė.
Tyrimas parengtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu.
Savanoriskos ir bendruomenines veiklos tyrimo ataskaita 2022
Kaip organizuoti savanorišką veiklą ekstremaliosios situacijos metu: metodinės rekomendacijos nevyriausybinėms organizacijoms
Rekomendacijos skirtos padėti nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) saugiai organizuoti savanorišką veiklą pandemijos metu, taip pat atsiradus kitų ekstremalių aplinkybių.
Savivaldybių ir NVO bendradarbiavimo svarba ypač išryškėjo karantino laikotarpiu, kai dėl savivaldybėse išaugusių socialinių paslaugų poreikio ir padidėjusio žmonių, kuriems reikėjo pagalbos, skaičiaus ženkliai išaugo veiklos apimtys.
(daugiau…)Bendruomeninės ir savanoriškos veiklos Lietuvoje tyrimas
Tyrimu siekta išsiaiškinti, koks gyventojų požiūris ir įsitraukimas į bendruomeninę ir savanorišką veiklą bei pagrindinės problemos, kylančios norintiems dalyvauti šiose veiklose.
Tyrime naudota viešai skelbiama teisinė ir statistinė informacija ir duomenys, atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa bei surengtos fokusuotų grupių diskusijos su bendruomenių, savanorišką veiklą organizuojančių nevyriausybinių organizacijų atstovais ir savanoriais.
Ko mokoma mokykloje apie Europos Sąjungą – analizė ir rekomendacijos
Pastaraisiais metais vis dažniau diskutuojama apie būtinybę atnaujinti ugdymo turinį, kad jis atitiktų visuomenės lūkesčius bei kryptingai ugdytų ateičiai reikalingas kompetencijas.
Kodėl stringa NVO įtraukimas į švietimą savivaldybėse: 5 atvejų analizė
Švietimas vis dar yra pati uždariausia viešųjų paslaugų sritis, į kurią nepriklausomiems teikėjams įsilieti sudėtinga. Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro duomenimis, 2018 metais iš daugiau kaip 1 mlrd. eurų, Lietuvos savivaldybėse skiriamų švietimo paslaugoms, nebiudžetiniams švietimo subjektams vidutiniškai tebuvo skirta kiek mažiau nei 3 proc. O kitose srityse, pavyzdžiui, sporto (apie 12-13 proc.), socialinių paslaugų (apie 7-8 proc.) ir kultūros (apie 4 proc.), paslaugų perdavimas vyksta kur kas sparčiau.
Švietimo paslaugų teikėjų savivaldybėse analizė ir rekomendacijos
Strateginiuose valstybės dokumentuose, iki 2020 m. nepriklausomiems paslaugų teikėjams numatyta perduoti 15 proc. savivaldybių teikiamų viešųjų paslaugų (pavyzdžiui, socialinių, kultūros, švietimo, mokslo, sporto). Nepaisant to, šie procesai strigo, o švietimo srityje paslaugų perduota vos keli procentai (Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro duomenimis 2018 m. – 2,86 proc.).
Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įgyvendinimas Lietuvos regionuose
Šiandien mokymasis visą gyvenimą – tai ne tik žmonių teisė, bet ir būtinybė, kuri gali padėti jiems išlaikyti ar keisti darbą, gauti didesnes pajamas, susirasti ir kritiškai vertinti viešai skelbiamą informaciją, bendrauti ar suteikti pagalbą kitiems. Vis dėlto, Lietuvoje iki šiol nepavyksta pasiekti dar 2008 m. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje užsibrėžto tikslo padidinti suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą rodiklį iki 15 proc. Eurostato duomenimis, Lietuvoje 2019 m. mokėsi vos 7% suaugusiųjų (25-64 m.). Per dešimt metų šis rodiklis padidėjo vos 2,4 procentinio punkto, o Estijoje per šį laikotarpį besimokančiųjų suaugusiųjų rodiklis padvigubėjo nuo 10,5 iki 20,2%.
Globalusis švietimas: specialus naujienlaiškis
Projektui „Žiniasklaida vystymuisi“ baigiantis, kviečiame skaityti jau penktajį specialųjį naujienlaiškį, skirtą globaliajam švietimui. Ankstesniuose leidiniuose pristatėme 2015 metais įvykusius pokyčius vystomojo bendradarbiavimo politikoje, pasaulį ištikusia migracijos krizę, humanitarinės pagalbos sampratą ir naujoves, kurias paskatino prieš du metus Jungtinių Tautų priimti Darnaus vystymosi tikslai. Kiekviename numeryje dalijomės ekspertų komentarais, lyginome situaciją Lietuvoje ir pasaulyje, pristatėme unikalias patirtis. O šiame numeryje galėsite išsamiau patyrinėti visas šias sritis apjungiantį globalųjį švietimą.
Darnaus vystymosi tikslai: specialus naujienlaiškis
Tik 4 proc. Lietuvos gyventojų žino, kas yra Darnaus vystymosi tikslai (DVT) (#DVTikslai/ #DVD2030).
„Būtent dėl to, kad mažai kas supranta šią sritį, kyla nemažai problemų, nėra politinio palaikymo. Visuomenė taip pat nedaug supranta, nepalaiko, nes nežino, kokios atsiveria galimybės įgyvendinus darnaus vystymosi principus. Tarkime, su tais mažais ištekliais galima pasiekti gerą rezultatą, jei gali atsižvelgti į darnaus vystymosi principus. Stinga politikos tęstinumo, suderinamumo, dalykai yra suprantami fragmentiškai“, – sako Aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Navickas.
Humanitarinė pagalba: specialus naujienlaiškis
Šiame naujienlaiškyje pristatomi straipsniai kalba apie humanitarinės pagalbos tendencijas ir kintantį, daugiasluoksnį humanitarinės pagalbos mechanizmą. Tiek humanitarinės komunikacijos ypatumai, augantis grynųjų pinigų vartojimas humanitariniame sektoriuje, ekspertų nuomonės apie veiksnius, lemiančius pagalbos efektyvumą, tiek diskusijos apie š.m. gegužės 23-24 d. Stambule įvykusią humanitarinę konferenciją liudija būtinybę vis daugiau dėmesio skirti pačių nukentėjusiųjų įgalinimui. Tikimės, jog naujienlaiškis ne tik paskatins gilintis į globalų humanitarinės pagalbos paveikslą, bet ir ragins apmąstyti lietuviškas patirtis, prisidedant prie pasaulio pastangų ne tik suteikti materialinę pagalbą bet ir viltį, jog ateityje nelaimės nesikartos, o tai užtikrins abipusis šalių donorių ir besivystančio pasaulio dialogas.
Tyrimas „Vystomasis bendradarbiavimas Lietuvos žiniasklaidoje“
Nepaisant 2015 m. sukelto informacinio triukšmo, skirto Europos vystomojo bendradarbiavimo metams (Eurobarometro duomeninmis žinančių, kad 2015-ieji buvo paskelbti Europos vystomojo bendradarbiavimo metais, dalis tarp Lietuvos respondentų buvo didžiausia visoje Europos Sąjungoje), Lietuvos gyventojų pritarimas ir ryžtas remti skurstančias pasaulio šalis ir jų žmones tendencingai silpnėja.
Migracija: specialus naujienlaiškis
Jūsų dėmesiui – specialiame naujienlaiškyje apžvelgiame nuo antrojo pasaulinio karo laikų didžiausią Europos Sąjungą (ES) krečiančią „migrantų“ krizę. Ir nors žinome, jog vystomasis bendradarbiavimas kaip efektyvi skurdo mažinimo ir konfliktų sprendimo politika ilguoju laikotarpiu gali padėti išspręsti problemas, dėl kurių į Europą iš Afrikos ir Artimųjų Rytų, rizikuodami savo gyvybėmis, plūsta šimtai tūkstančių žmonių, visgi turime pripažinti, kad migracija- tai vienas efektyvesnių būdų čia ir dabar kovoti su skurdu ar šalį krečiančiais kariniais konfliktais.
Finansavimas vystymuisi: specialus naujienlaiškis
Šiais metais bus pasiektas pasaulinis sutarimas, kaip ir iš kokių lėšų bus finansuojami tolesni pasaulio vystymosi tikslai, pakeisiantys Tūkstantmečio vystymosi tikslus.
Šia proga kviečiame skaityti specialiai šiai temai parengtą naujienlaiškį, kuriame sužinosite:
– kiek paramos skiria Lietuva ir kaip planuoja toliau prisidėti prie kovos su skurdu;
– kokia yra Lietuvos narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nauda ir naujai atsirasiančios pareigos;
– kaip vyksta tarptautinės derybos dėl finansavimo vystymuisi;
– ką mano ir ką siūlo nevyriausybinės organizacijos;
– kodėl būtinai reikalinga sąžininga tarptautinė mokesčių sistema ir kokie yra novatoriški finansavimo būdai;
– keletą įdomių faktų ir daugiau.
„Žaliųjų“ pirkimų, atliekų vengimo bei rūšiavimo suvokimas ir skatinimas viešajame ir verslo sektoriuose
Žaliųjų pirkimų gairės, 2012
Gairės yra skirtos valstybės, savivaldybių ir jų įmonių bei privačiojo sektoriaus biurų administratoriams ar už pirkimus atsakingiems darbuotojams. Gairėse pateikti paaiškinimai apie produkto ar paslaugos daromą poveikį aplinkai nuo jo gamybos iki virtimo atlieka. Leidinyje pateikiamos nuorodos į prekių ir paslaugų aplinkos apsaugos kriterijus, kurie gali būti naudojami kaip gairės, renkantis aplinkai palankesnes prekes ir paslaugas, taip pat rengiant viešųjų pirkimų technines specifikacijas ir pasiūlymų vertinimo kriterijus. Vertinant atitikimą kai kuriems pateiktiems kriterijams, reikia daug specifinių žinių, todėl rekomenduojama iš pradžių taikyti paprastus kriterijus, įtraukiant vis sudėtingesnius, ir taip mokyti tiekėjus atkreipti dėmesį į jų siūlomo produkto ar paslaugos daromą poveikį aplinkai. Kita vertus, pirkėjui ne visada reikia pačiam vertinti ar gaminys ir paslauga atitinka nustatytus kriterijus, užtenka iš paslaugos ar prekės tiekėjo pareikalauti atitikties sertifikatų.
Atliekų vengimo gairės, 2007
Naujausios technologijos neteikia visapusiško sprendimo, kaip tvarkyti atliekas. Tam reikalingas ir aktyvus kiekvieno atliekų turėtojo dalyvavimas. Įstaigų biuruose susidaro įvairių atliekų. Dalies jų būtų galima išvengti, jei patobulintume įstaigos biuro valdymą ir suformuotume atsakingesnį administracijos ir darbuotojų požiūrį.Dažnai įstaigų darbuotojai stokoja praktinių žinių apie atliekų tvarkymo principus. Šios atliekų tvarkymo gairės skirtos viešojo ir privačiojo sektoriaus biurų administratorius supažindinti su atliekų tvarkymo principais. Taip pat pateikiamos gairės, kurių laikantis galima sumažinti atliekų kiekius biuruose ir taip siekti geresnės aplinkos kokybės.
Lietuvos įvaizdžio formavimo strategijos projektas, 2006
LR Vyriausybės kanceliarijos užsakymu dokumentą parengė konsorciumas, sudarytas iš viešosios įstaigos „Europos namai“, viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ ir Didžiosios Britanijos strateginių komunikacijų bendrovės „Chime Communications plc“. Strategijos tikslas – formuoti ilgalaikį koordinuojamą vientisą šalies įvaizdį vidaus ir užsienio tikslinėms grupėms, kuris padėtų siekti valstybės ilgalaikės raidos tikslų bei užsienio politikos prioritetų, didinti Lietuvos žinomumą, stiprinti nacionalinį identitetą, skatinti gyventojų lojalumą šaliai ir diegti europietiškas vertybes. Visuomenės nuomonės tyrimas dėl Lietuvos įvaizdžio pamatinės idėjos atliktas, vadovaujanti Lietuvos Respublikos Strateginio planavimo komiteto 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimu supažindinti su Lietuvos įvaizdžio formavimo strategijos dokumentu šalies visuomenę ir jos tikslines grupes ir išsamiau aptarti šiame dokumente pasiūlytą pamatinę įvaizdžio idėją.
Atviras kodas: PILIETIS, 2012 Metodinė priemonė mokytojams moksleivių pilietiškumui ugdyti
Šiandien vietoj tautinio tapatumo vartojame bendruomeninio, arba tinklinio, tapatumo sąvoką. Taip darome atsižvelgdami į šiuolaikinius tapatumo paieškos procesus, išeinančius už tautos ribų ir kuriamus bendrų vertybių, tikslų ir interesų žmones vienijančiuose bendruomenėse, judėjimuose ir tinkluose. Pastaroji sąvoka tiksliau apibūdina besiformuojančio (ypač jaunų žmonių) tapatumo kryptį. Švietimo tyrinėtojai Gerdas Baumanas (Gerd Baumann) ir Peteris Maklarenas (Peter McLaren) tvirtina, kad mokykla gerokai atsilieka nuo socialinės kaitos, todėl mokiniai savo tapatumus dažniausiai konstruojasi ne pagal mokyklos programas, o artimiausioje aplinkoje už mokyklos ribų – draugų būryje, kieme. Vadinasi, mokytojo pareiga yra žinoti, kuo kvėpuoja ir gyvena moksleiviai, koks jų žodynas, kokie interesai, simboliai, poreikiai. Tapatumo ugdymo modelio tikslas – padėti paaugliams ugdytis nūdienos realijomis grindžiamą savimonę. Paauglystėje vyksta socialinio tapatumo paieškos, todėl šis žmogaus raidos laikotarpis yra itin svarbus tapatumo formavimuisi.
Pozityvusis MEP virusas, 2012 Jaunuolių pilietinio ugdymo(si) modelis
Leidinyje pristatoma Mokomojo Europos Parlamento veiklos metodika. Šis pilietinio ugdymo(si) modelis, skirtas vyresniųjų klasių mokiniams, skatina jaunuolių saviugdą ir savivaldą. Metodiką galima naudoti socialinių ir humanitarinių mokslų pamokose ir popamokinėje veikloje.
Stalo žaidimas EurOpa, 2013
Keliaudami po Europą žaidėjai pažįsta įvairių šalių kultūrą, o stodami į pasirinktą universitetą – pasitikrina savo žinias apie Europos Sąjungą. Kelionėje neišvengiami netikėti likimo vingiai, tarpusavio konkurencija ir nenumatytos išlaidos. Žaidimas yra skirtas asmenims nuo 16 metų amžiaus. Ankstesni žaidimo leidimai – 2005 ir 2011 m.
Garsūs Lietuvos žydai, 2013
Tai dar vienas mėginimas pristatyti Lietuvos žydų fenomeną ir atsakyti į klausimą: ką pasauliui davė Lietuvos žydai? Knyga supažindina su žydų, dėl įvairių priežasčių išsiblaškiusių po visą pasaulį, kultūriniu paveldu kaip neatsiejama Lietuvos kultūros dalimi, kurių įnašas į šalies ir viso pasaulio mokslą, kultūrą, meną, sportą, politiką, verslo plėtrą yra visos Lietuvos visuomenės pasididžiavimo objektas. Pasirinkta šimtas asmenybių – menininkų, mokslininkų, muzikų, politikų, sionistų, judaizmo puoselėtojų ir kt., – kurių bendrą indėlį Lietuvos paveldo istorijoje galėtume pavadinti ŽYDIŠKĄJA LITUANIKA. Knygos autoriai Aušra Pačkauskienė ir Vytautas Toleikis. Knygą galite įsigyti čia
Nevyriausybinių organizacijų ir valstybinio sektorių bendradarbiavimo studija, 2014
Studijoje atlikta NVO dalyvavimo ESSP 2007–2013 metų laikotarpiu bei EK partnerystės principo teisinės nuostatos analizė bei įgyvendinimo praktika 2007–2013 ir 2014–2020 metų ESSP laikotarpiais, parengtos rekomendacijos dėl nuoseklaus organizacijų įtraukimo į struktūrinės paramos valdymą ir įgyvendinimą. Atlikta ES ir nacionalinių teisės aktų analizė dėl perkančiųjų organizacijų reglamentavimo, pateiktos rekomendacijos dėl NVO neįtraukimo į perkančiąsias organizacijas.
- 2007-2013 Struktūrinių ir Sanglaudos fondų skiriamos paramos NVO sektoriui rezultatai bei gerosios Lietuvos ir kitų ES valstybių patirties pavyzdžiai,
- Rekomendacijos 2014-2020 finansinės perspektyvos planui apimant NVO sektoriaus stiprinimo, NVO ir valstybinio sektorių bendradarbiavimo prioritetų įgyvendinimo aspektus,
- Viešųjų pirkimų reglamentavimo taikymas nepelno subjektams skirtingose ES šalyse,
- Valstybės biudžeto skiriama parama NVO sektoriui bei projektų finansavimui pagal temines sritis.
Ilgamečiai projektai
