Metinis archyvas: 2020

Rekomendacijos skirtos padėti nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) saugiai organizuoti savanorišką veiklą pandemijos metu, taip pat atsiradus kitų ekstremalių aplinkybių. Savivaldybių ir NVO bendradarbiavimo svarba ypač išryškėjo karantino laikotarpiu, kai dėl savivaldybėse išaugusių socialinių paslaugų poreikio ir padidėjusio žmonių, kuriems reikėjo pagalbos, skaičiaus ženkliai išaugo veiklos apimtys.

(daugiau…)

Tyrimu siekta išsiaiškinti, koks gyventojų požiūris ir įsitraukimas į bendruomeninę ir savanorišką veiklą bei pagrindinės problemos, kylančios norintiems dalyvauti šiose veiklose.

(daugiau…)

Pirmajame Seimo rinkimų ture džiaugėmės nemažu rinkėjų aktyvumu – jų iš viso atėjo daugiau nei 47% ir jau antrus Seimo rinkimus iš eilės rekordiškai daug, net 38,7% jaunimo. Tiesa, buvo išrinkta tik dalis Seimo, o dar beveik pusė paaiškės II rinkimų ture. Tačiau dalis politikų panašu jau susitaikė su rinkimų rezultatu ir nebemato poreikio diskutuoti su rinkėjais – net 15 apygardų jaunimo iniciatyvos Žinau, ką renku debatai neįvyks kandidatams atsisakius dalyvauti debatuose.

Nemažas pirmojo Seimo rinkimų turo aktyvumas nestebina – visą rudenį netrūko debatų – jų vien jaunimo iniciatyvos Žinau, ką renku savanoriai suorganizavo 70 – visose Lietuvoje esančiose vienmandatėse apygardose, kurie nepaisant pandemijos sutraukė beveik 3000 žiūrovų į sales ir 150 000 prie ekranų. Tačiau būtent lemiamas antrasis Seimo rinkimų turas pasižymi kur kas mažesniu rinkėjų susidomėjimu. Štai 2016 m. antrajame ture balsavo kiek daugiau nei 37% visų amžiaus grupių ir vos 24% jaunų rinkėjų.

“Prieš pirmąjį rinkimų turą nemažai diskutuota apie debatus ir jų kokybę. Ne vienas pastebėjo, kad didžiausias jų trūkumas – pernelyg didelis kiekis dalyvaujančių kandidatų. Tikime, kad būtent II rinkimų turo debatai, kai lieka tik du daugiausiai palaikymo sulaukę politikai, galima ne tik geriau įvertinti jų stipriąsias ir silpnąsias puses, bet kokybiškai ir giliai diskutuoti, atsakyti į gausybę rinkėjų klausimų, o svarbiausia – suprasti abiejų kandidatų ateities vizijas. Tik aktyviai diskutuodami ir kalbėdami apie rinkimus galime tikėtis didesnio rinkėjų aktyvumo ir sąmoningumo II ture. Būtent to tikėjomės antro turo debatuose. Tačiau panašu, kad politikų populiariausia komunikacijos forma išlieka kalbėti ant bačkos, be kitų nuomonių – sako Guoda Vaitiekutė, Žinau, ką renku savanorė.

(daugiau…)

Likus mėnesiui iki spalio 11 d. Seimo rinkimų Žinau, ką renku kviečia nežaisti su likimu ir rimtai pradėti jiems ruoštis: dalyvauti debatuose tarp kandidatų į Seimą visose Lietuvos vienmandatėse apygardose.

(daugiau…)

Karantino laikotarpiu net 40% mažiau vaikų lankė neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) užsiėmimus, finansuojamus tikslinio finansavimo lėšomis. Kovo mėnesį prieš prasidedant pandemijai NVŠ veiklas lankė beveik 100 000 vaikų, o balandį ir gegužę – po apytiksliai 60 000. Viena iš priežasčių – trečdalis programų tiesiog nevyko.  

(daugiau…)

Jau kelerius metus Švietimo NVO tinklas atkreipia dėmesį, kad Neformaliojo vaikų švietimo finansavimas yra problemiškas, neužtikrinamas jo tęstinumas, o nevyriausybiniams paslaugų teikėjams tenka perteklinė administracinė našta. Praėjusių metų pabaigoje, naujame biudžete nenumačius reikiamų lėšų, atsirado dar daugiau nežinomybės dėl to, ar ir kaip toliau veiks bei bus finansuojama NVŠ sistema.

(daugiau…)

Kol valstybinės įstaigos skelbia atostogas ir dar tik rengia nuotolinio darbo planus, Nacionalinio švietimo NVO tinklo narės – nevyriausybinės švietimo organizacijos – jau nuo pirmos karantino dienos pradėjo virtualų mokymą. Ekstremalios sąlygos puikiai atskleidžia šių mažų švietimo įstaigų gebėjimus greitai prisitaikyti.

(daugiau…)

Finansų ministerijos parengtame Ateities ekonomikos DNR plano projekte keliami ambicingi tikslai, tačiau siūlomos priemonės iš esmės neatitinka šių tikslų.

(daugiau…)

Švietimo mokslo ir sporto ministerija tęsia bendrojo ugdymo turinio atnaujinimą. Diskusijoms buvo paskelbti programų projektai. Tinklo ekspertai susipažinę su pradinių klasių socialinio ugdymo bei pilietiškumo pagrindų atnaujintų programų projektais, įžvelgiame esminių trūkumų:

(daugiau…)

Švietimas – viena svarbiausių, tačiau ir problemiškiausių Lietuvos politikos sričių. Nesprendžiamos įsisenėjusios švietimo sistemos problemos: prasti mokymosi rezultatai ir didelis jų atotrūkis tarp vaikų iš skirtingos socialinės, ekonominės ir kultūrinės aplinkos, uždarumas  (nevalstybinių švietimo teikėjų eliminavimas, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiųjų diskriminacija), nekryptinga ir neintegruota neformaliojo vaikų švietimo programa,  žemi suaugusiųjų mokymosi rodikliai ir kt. Pateikiame nevyriausybinių organizacijų (NVO) siūlymus dėl pagrindinių švietimo iššūkių.

(daugiau…)

Prasidėjęs karantinas ir nuotolinis ugdymas tapo išbandymu visoms ugdymo įstaigoms. Valstybinės mokyklos ir darželiai turėjo dvi savaites pasiruošti nuotoliniam ugdymui, o dauguma nevalstybinių švietimo teikėjų prie darbo virtualiai persiorientavo iškart. Skirtingai nuo valstybei ar savivaldybėms pavaldžių ugdymo įstaigų, kurios išlaikomos iš viešųjų lėšų, savarankiškų įstaigų pagrindines pajamas sudaro tėvų mokami mokesčiai. Kai kurie tėvai nesutinka mokėti už ikimokyklinį ugdymą, kol jų vaikai namuose, tačiau ne pelno organizacijos ieško sprendimų ir randa galimybių padėti sunkioje padėtyje dėl karantino atsidūrusiems savo bendruomenės nariams.

(daugiau…)

Vakar Lietuvos Respublikos Seimo priimti Švietimo įstatymo pakeitimai įpareigoja visas mokyklas priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus mokytis kartu su visais vaikais, o ne izoliuoti specialiosiose mokyklose. Atsižvelgiant į Švietimo NVO tinklo bei Lietuvos negalios organizacijų forumo pateiktus siūlymus, bus užtikrinta ne mažiau nei dviejų mokytojų pagalba didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, numatyta pagalba pabaigti pradėtą ugdymo programą ir vyresniems, nei 21 m. besimokantiesiems.

(daugiau…)

Trečiadieni Vyriausybei netikėtai priėmus sprendimą nuo spalio 26 d. dviem savaitėms sustabdyti arba TIK nuotoliniu būdu vykdyti neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) veiklas, tiek paslaugų teikėjai, tiek gavėjai – vaikai ir jų tėvai – nustebo. Tuo tarpu suaugusieji į sporto klubus ar sporto varžybas eiti galės. Tad kuo remiantis buvo priimtas šis sprendimas? 

(daugiau…)

Šiandien mokymasis visą gyvenimą – tai ne tik žmonių teisė, bet ir būtinybė, kuri gali padėti jiems išlaikyti ar keisti darbą, gauti didesnes pajamas, susirasti ir kritiškai vertinti viešai skelbiamą informaciją, bendrauti ar suteikti pagalbą kitiems. Vis dėlto, Lietuvoje iki šiol nepavyksta pasiekti dar 2008 m. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje užsibrėžto tikslo padidinti suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą rodiklį iki 15 proc. Eurostato duomenimis, Lietuvoje 2019 m. mokėsi vos 7% suaugusiųjų (25-64 m.). Per dešimt metų šis rodiklis padidėjo vos 2,4 procentinio punkto, tuo tarpu Estijoje per šį laikotarpį besimokančiųjų suaugusiųjų rodiklis padvigubėjo nuo 10,5 iki 20,2%.

(daugiau…)

Nacionalinis švietimo NVO tinklas pradeda įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama stipresnės NVO ir valstybės institucijų partnerystės bei didesnės nevyriausybinių švietimo ir ugdymo įstaigų įtraukties į švietimo sistemą.

(daugiau…)