„Žaliųjų“ pirkimų, atliekų vengimo bei rūšiavimo suvokimas ir skatinimas viešajame ir verslo sektoriuose
Žaliųjų pirkimų gairės, 2012
Gairės yra skirtos valstybės, savivaldybių ir jų įmonių bei privačiojo sektoriaus biurų administratoriams ar už pirkimus atsakingiems darbuotojams. Gairėse pateikti paaiškinimai apie produkto ar paslaugos daromą poveikį aplinkai nuo jo gamybos iki virtimo atlieka. Leidinyje pateikiamos nuorodos į prekių ir paslaugų aplinkos apsaugos kriterijus, kurie gali būti naudojami kaip gairės, renkantis aplinkai palankesnes prekes ir paslaugas, taip pat rengiant viešųjų pirkimų technines specifikacijas ir pasiūlymų vertinimo kriterijus. Vertinant atitikimą kai kuriems pateiktiems kriterijams, reikia daug specifinių žinių, todėl rekomenduojama iš pradžių taikyti paprastus kriterijus, įtraukiant vis sudėtingesnius, ir taip mokyti tiekėjus atkreipti dėmesį į jų siūlomo produkto ar paslaugos daromą poveikį aplinkai. Kita vertus, pirkėjui ne visada reikia pačiam vertinti ar gaminys ir paslauga atitinka nustatytus kriterijus, užtenka iš paslaugos ar prekės tiekėjo pareikalauti atitikties sertifikatų.
Atliekų vengimo gairės, 2007
Naujausios technologijos neteikia visapusiško sprendimo, kaip tvarkyti atliekas. Tam reikalingas ir aktyvus kiekvieno atliekų turėtojo dalyvavimas. Įstaigų biuruose susidaro įvairių atliekų. Dalies jų būtų galima išvengti, jei patobulintume įstaigos biuro valdymą ir suformuotume atsakingesnį administracijos ir darbuotojų požiūrį.Dažnai įstaigų darbuotojai stokoja praktinių žinių apie atliekų tvarkymo principus. Šios atliekų tvarkymo gairės skirtos viešojo ir privačiojo sektoriaus biurų administratorius supažindinti su atliekų tvarkymo principais. Taip pat pateikiamos gairės, kurių laikantis galima sumažinti atliekų kiekius biuruose ir taip siekti geresnės aplinkos kokybės.
Lietuvos įvaizdžio formavimo strategijos projektas, 2006
LR Vyriausybės kanceliarijos užsakymu dokumentą parengė konsorciumas, sudarytas iš viešosios įstaigos „Europos namai“, viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ ir Didžiosios Britanijos strateginių komunikacijų bendrovės „Chime Communications plc“. Strategijos tikslas – formuoti ilgalaikį koordinuojamą vientisą šalies įvaizdį vidaus ir užsienio tikslinėms grupėms, kuris padėtų siekti valstybės ilgalaikės raidos tikslų bei užsienio politikos prioritetų, didinti Lietuvos žinomumą, stiprinti nacionalinį identitetą, skatinti gyventojų lojalumą šaliai ir diegti europietiškas vertybes. Visuomenės nuomonės tyrimas dėl Lietuvos įvaizdžio pamatinės idėjos atliktas, vadovaujanti Lietuvos Respublikos Strateginio planavimo komiteto 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimu supažindinti su Lietuvos įvaizdžio formavimo strategijos dokumentu šalies visuomenę ir jos tikslines grupes ir išsamiau aptarti šiame dokumente pasiūlytą pamatinę įvaizdžio idėją.
Atviras kodas: PILIETIS, 2012 Metodinė priemonė mokytojams moksleivių pilietiškumui ugdyti
Šiandien vietoj tautinio tapatumo vartojame bendruomeninio, arba tinklinio, tapatumo sąvoką. Taip darome atsižvelgdami į šiuolaikinius tapatumo paieškos procesus, išeinančius už tautos ribų ir kuriamus bendrų vertybių, tikslų ir interesų žmones vienijančiuose bendruomenėse, judėjimuose ir tinkluose. Pastaroji sąvoka tiksliau apibūdina besiformuojančio (ypač jaunų žmonių) tapatumo kryptį. Švietimo tyrinėtojai Gerdas Baumanas (Gerd Baumann) ir Peteris Maklarenas (Peter McLaren) tvirtina, kad mokykla gerokai atsilieka nuo socialinės kaitos, todėl mokiniai savo tapatumus dažniausiai konstruojasi ne pagal mokyklos programas, o artimiausioje aplinkoje už mokyklos ribų – draugų būryje, kieme. Vadinasi, mokytojo pareiga yra žinoti, kuo kvėpuoja ir gyvena moksleiviai, koks jų žodynas, kokie interesai, simboliai, poreikiai. Tapatumo ugdymo modelio tikslas – padėti paaugliams ugdytis nūdienos realijomis grindžiamą savimonę. Paauglystėje vyksta socialinio tapatumo paieškos, todėl šis žmogaus raidos laikotarpis yra itin svarbus tapatumo formavimuisi.
Pozityvusis MEP virusas, 2012 Jaunuolių pilietinio ugdymo(si) modelis
Leidinyje pristatoma Mokomojo Europos Parlamento veiklos metodika. Šis pilietinio ugdymo(si) modelis, skirtas vyresniųjų klasių mokiniams, skatina jaunuolių saviugdą ir savivaldą. Metodiką galima naudoti socialinių ir humanitarinių mokslų pamokose ir popamokinėje veikloje.
Stalo žaidimas EurOpa, 2013
Keliaudami po Europą žaidėjai pažįsta įvairių šalių kultūrą, o stodami į pasirinktą universitetą – pasitikrina savo žinias apie Europos Sąjungą. Kelionėje neišvengiami netikėti likimo vingiai, tarpusavio konkurencija ir nenumatytos išlaidos. Žaidimas yra skirtas asmenims nuo 16 metų amžiaus. Ankstesni žaidimo leidimai – 2005 ir 2011 m.
Garsūs Lietuvos žydai, 2013
Tai dar vienas mėginimas pristatyti Lietuvos žydų fenomeną ir atsakyti į klausimą: ką pasauliui davė Lietuvos žydai? Knyga supažindina su žydų, dėl įvairių priežasčių išsiblaškiusių po visą pasaulį, kultūriniu paveldu kaip neatsiejama Lietuvos kultūros dalimi, kurių įnašas į šalies ir viso pasaulio mokslą, kultūrą, meną, sportą, politiką, verslo plėtrą yra visos Lietuvos visuomenės pasididžiavimo objektas. Pasirinkta šimtas asmenybių – menininkų, mokslininkų, muzikų, politikų, sionistų, judaizmo puoselėtojų ir kt., – kurių bendrą indėlį Lietuvos paveldo istorijoje galėtume pavadinti ŽYDIŠKĄJA LITUANIKA. Knygos autoriai Aušra Pačkauskienė ir Vytautas Toleikis. Knygą galite įsigyti čia
Nevyriausybinių organizacijų ir valstybinio sektorių bendradarbiavimo studija, 2014
Studijoje atlikta NVO dalyvavimo ESSP 2007–2013 metų laikotarpiu bei EK partnerystės principo teisinės nuostatos analizė bei įgyvendinimo praktika 2007–2013 ir 2014–2020 metų ESSP laikotarpiais, parengtos rekomendacijos dėl nuoseklaus organizacijų įtraukimo į struktūrinės paramos valdymą ir įgyvendinimą. Atlikta ES ir nacionalinių teisės aktų analizė dėl perkančiųjų organizacijų reglamentavimo, pateiktos rekomendacijos dėl NVO neįtraukimo į perkančiąsias organizacijas.
- 2007-2013 Struktūrinių ir Sanglaudos fondų skiriamos paramos NVO sektoriui rezultatai bei gerosios Lietuvos ir kitų ES valstybių patirties pavyzdžiai,
- Rekomendacijos 2014-2020 finansinės perspektyvos planui apimant NVO sektoriaus stiprinimo, NVO ir valstybinio sektorių bendradarbiavimo prioritetų įgyvendinimo aspektus,
- Viešųjų pirkimų reglamentavimo taikymas nepelno subjektams skirtingose ES šalyse,
- Valstybės biudžeto skiriama parama NVO sektoriui bei projektų finansavimui pagal temines sritis.
Ilgamečiai projektai
