Pagrindinis » Leidiniai

Leidiniai

Darnaus vystymosi tikslai: specialus naujienlaiškis

Tik 4 proc. Lietuvos gyventojų žino, kas yra Darnaus vystymosi tikslai (DVT) (#DVTikslai/ #DVD2030).

„Būtent dėl to, kad mažai kas supranta šią sritį, kyla nemažai problemų, nėra politinio palaikymo. Visuomenė taip pat nedaug supranta, nepalaiko, nes nežino, kokios atsiveria galimybės įgyvendinus darnaus vystymosi principus. Tarkime, su tais mažais ištekliais galima pasiekti gerą rezultatą, jei gali atsižvelgti į darnaus vystymosi principus. Stinga politikos tęstinumo, suderinamumo, dalykai yra suprantami fragmentiškai“, – sako Aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Navickas.

Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimta ir Lietuvos Respublikos Prezidentės (kaip ir kitų 192 valstybių vadovų) pasirašyta rezoliucija „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ oficialiai įsigaliojo šių metų pradžioje, pasiūlydama vyriausybinėms institucijoms Darnaus vystymosi tikslus (Sustainable Development Goals, #SDGs). Visos pasaulio bėdos čia sudėtos į 17 tikslų, 169 uždavinius ir 230 pirminių rodiklių.

Lietuva pasirinko 4 prioritetines sritis apimančias 6 tikslus. Tačiau Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. nėra à la carte menu, iš kurio pasirenkami parankiausi prioritetai..

Kviečiame skaityti apie tai, kaip ir kodėl įgyvendinami Darnaus vystymosi tikslai pasaulyje ir Lietuvoje, kokias tendencijas DVT įgyvendinime pastebi ekspertai bei kurių šalių pavyzdžiu turėtume vadovautis, jei išties norime įgyvendinti pokyčius ne tik Lietuvoje, bet ir prisidėti prie pastangų kurti darnesnį pasaulį.

Gero skaitymo!

Naujienlaiskis-TITULINIS

Tyrimas „Vystomasis bendradarbiavimas Lietuvos žiniasklaidoje“

Nepaisant 2015 m. sukelto informacinio triukšmo, skirto Europos vystomojo bendradarbiavimo metams (Eurobarometro duomeninmis žinančių, kad 2015-ieji buvo paskelbti Europos vystomojo bendradarbiavimo metais, dalis tarp Lietuvos respondentų buvo didžiausia visoje Europos Sąjungoje), Lietuvos gyventojų pritarimas ir ryžtas remti skurstančias pasaulio šalis ir jų žmones tendencingai silpnėja.

Nors žiniasklaida dažniausiai yra vienintelis kanalas, kuriuo informacija apie besivystantį pasaulį pasiekia šalies žmones, pagalbos besivystančioms šalims temos, deja, iki šiol yra pristatomos tik viešosios erdvės paraštėse.

Kaip parodė šių metų lapkritį atliktas kokybinis tyrimas su didžiųjų Lietuvos naujienų portalų atstovais, norint, kad besivystančių šalių problemos atsidurtų tarp svarbių pasaulio naujienų, būtina stiprinti pačių žurnalistų kompetencijas. Tam, kad žurnalistai galėtų profesionaliai analizuoti besivystančių šalių politinės, ekonominės ar socialinės raidos įvykius, pasakoti autentiškas ten gyvenančių žmonių istorijas, o ne vien interpretuoti oficialius dokumentus ar apibendrintas pozicijas, jie patys turi suprasti it patirti ten vykstančius procesus. O tam reikia sudaryti sąlygas jiems dalyvauti tarptautiniuose mokymuose ir lankytis besivystančiose šalyse, stiprinti partnerystę tarp žiniasklaidos ir NVO, valstybės ir akademinių institucijų. Šių sričių ekspertų žinios ir įžvalgos, anot portalų atstovų, padėtų išvengti besivystančių šalių stigmatizavimo ir parodyti globalių problemų aktualumą Lietuvos raidai.

Tyrimą atliko viešoji įstaiga “Europos namai” pagal ES finansuojamą 2015-2017 m. įgyvendinamą projektą “Žiniasklaida vystymuisi”. Projektas vykdomas kartu su Nacionaline nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma.

Naujienlaiskis-TITULINIS

Humanitarinė pagalba: specialus naujienlaiškis

Šiame naujienlaiškyje pristatomi straipsniai kalba apie humanitarinės pagalbos tendencijas ir kintantį, daugiasluoksnį humanitarinės pagalbos mechanizmą. Tiek humanitarinės komunikacijos ypatumai, augantis grynųjų pinigų vartojimas humanitariniame sektoriuje, ekspertų nuomonės apie veiksnius, lemiančius pagalbos efektyvumą, tiek diskusijos apie š.m. gegužės 23-24 d. Stambule įvykusią humanitarinę konferenciją liudija būtinybę vis daugiau dėmesio skirti pačių nukentėjusiųjų įgalinimui. Tikimės, jog naujienlaiškis ne tik paskatins gilintis į globalų humanitarinės pagalbos paveikslą, bet ir ragins apmąstyti lietuviškas patirtis, prisidedant prie pasaulio pastangų ne tik suteikti materialinę pagalbą bet ir viltį, jog ateityje nelaimės nesikartos, o tai užtikrins abipusis šalių donorių ir besivystančio pasaulio dialogas.

Naujienlaiskis-TITULINIS

Migracija: specialus naujienlaiškis

Jūsų dėmesiui – specialiame naujienlaiškyje apžvelgiame nuo antrojo pasaulinio karo laikų didžiausią Europos Sąjungą (ES) krečiančią „migrantų“ krizę. Ir nors žinome, jog vystomasis bendradarbiavimas kaip efektyvi skurdo mažinimo ir konfliktų sprendimo politika ilguoju laikotarpiu gali padėti išspręsti problemas, dėl kurių į Europą iš Afrikos ir Artimųjų Rytų, rizikuodami savo gyvybėmis, plūsta šimtai tūkstančių žmonių, visgi turime pripažinti, kad migracija- tai vienas efektyvesnių būdų čia ir dabar kovoti su skurdu ar šalį krečiančiais kariniais konfliktais.

Naujienlaiskis-TITULINIS

Finansavimas vystymuisi: specialus naujienlaiškis

Šiais metais bus pasiektas pasaulinis sutarimas, kaip ir iš kokių lėšų bus finansuojami tolesni pasaulio vystymosi tikslai, pakeisiantys Tūkstantmečio vystymosi tikslus.
Šia proga kviečiame  skaityti specialiai šiai temai parengtą naujienlaiškį, kuriame sužinosite:
– kiek paramos skiria Lietuva ir kaip planuoja toliau prisidėti prie kovos su skurdu;
– kokia yra Lietuvos narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nauda ir naujai atsirasiančios pareigos;
– kaip vyksta tarptautinės derybos dėl finansavimo vystymuisi;
– ką mano ir ką siūlo nevyriausybinės organizacijos;
– kodėl būtinai reikalinga sąžininga tarptautinė mokesčių sistema ir kokie yra novatoriški finansavimo būdai;
– keletą įdomių faktų ir daugiau.

Naujienlaiskis#1

„Žaliųjų“ pirkimų, atliekų vengimo bei rūšiavimo suvokimas ir skatinimas viešajame ir verslo sektoriuose

Žaliųjų pirkimų gairės, 2012
Gairės yra skirtos valstybės, savivaldybių ir jų įmonių bei privačiojo sektoriaus biurų administratoriams ar už pirkimus atsakingiems darbuotojams. Gairėse pateikti paaiškinimai apie produkto ar paslaugos daromą poveikį aplinkai nuo jo gamybos iki virtimo atlieka. Leidinyje pateikiamos nuorodos į prekių ir paslaugų aplinkos apsaugos kriterijus, kurie gali būti naudojami kaip gairės, renkantis aplinkai palankesnes prekes ir paslaugas, taip pat rengiant viešųjų pirkimų technines specifikacijas ir pasiūlymų vertinimo kriterijus. Vertinant atitikimą kai kuriems pateiktiems kriterijams, reikia daug specifinių žinių, todėl rekomenduojama iš pradžių taikyti paprastus kriterijus, įtraukiant vis sudėtingesnius, ir taip mokyti tiekėjus atkreipti dėmesį į jų siūlomo produkto ar paslaugos daromą poveikį aplinkai. Kita vertus, pirkėjui ne visada reikia pačiam vertinti ar gaminys ir paslauga atitinka nustatytus kriterijus, užtenka iš paslaugos ar prekės tiekėjo pareikalauti atitikties sertifikatų.

Zaliuju pirkimu gaires 2007


Atliekų vengimo gairės, 2007
Naujausios technologijos neteikia visapusiško sprendimo, kaip tvarkyti atliekas. Tam reikalingas ir aktyvus kiekvieno atliekų turėtojo dalyvavimas. Įstaigų biuruose susidaro įvairių atliekų. Dalies jų būtų galima išvengti, jei patobulintume įstaigos biuro valdymą ir suformuotume atsakingesnį administracijos ir darbuotojų požiūrį.Dažnai įstaigų darbuotojai stokoja praktinių žinių apie atliekų tvarkymo principus. Šios atliekų tvarkymo gairės skirtos viešojo ir privačiojo sektoriaus biurų administratorius supažindinti su atliekų tvarkymo principais. Taip pat pateikiamos gairės, kurių laikantis galima sumažinti atliekų kiekius biuruose ir taip siekti geresnės aplinkos kokybės.

Atlieku vengimo gaires 2007

Lietuvos įvaizdžio formavimo strategijos projektas, 2006

LR Vyriausybės kanceliarijos užsakymu dokumentą parengė konsorciumas, sudarytas iš viešosios įstaigos  „Europos namai“, viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ ir Didžiosios Britanijos strateginių komunikacijų bendrovės „Chime Communications plc“. Strategijos tikslas – formuoti ilgalaikį koordinuojamą vientisą šalies įvaizdį vidaus ir užsienio tikslinėms grupėms, kuris padėtų siekti valstybės ilgalaikės raidos tikslų bei užsienio politikos prioritetų, didinti Lietuvos žinomumą, stiprinti nacionalinį identitetą, skatinti gyventojų lojalumą šaliai ir diegti europietiškas vertybes. Visuomenės nuomonės tyrimas dėl Lietuvos įvaizdžio pamatinės idėjos atliktas, vadovaujanti Lietuvos Respublikos Strateginio planavimo komiteto 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimu supažindinti su Lietuvos įvaizdžio formavimo strategijos dokumentu šalies visuomenę ir jos tikslines grupes  ir išsamiau aptarti šiame dokumente pasiūlytą pamatinę įvaizdžio idėją.

Lietuvos ivaizdzio pamatines idejos tyrimas 2007 Lietuvos ivaizdzio strategijos projektas. Santrauka 2006

Atviras kodas: PILIETIS, 2012

Metodinė priemonė mokytojams moksleivių pilietiškumui ugdyti

Šiandien vietoj tautinio tapatumo vartojame bendruomeninio, arba tinklinio, tapatumo sąvoką. Taip darome atsižvelgdami į šiuolaikinius tapatumo paieškos procesus, išeinančius už tautos ribų ir kuriamus bendrų vertybių, tikslų ir interesų žmones vienijančiuose bendruomenėse, judėjimuose ir tinkluose. Pastaroji sąvoka tiksliau apibūdina besiformuojančio (ypač jaunų žmonių) tapatumo kryptį. Švietimo tyrinėtojai Gerdas Baumanas (Gerd Baumann) ir Peteris Maklarenas (Peter McLaren) tvirtina, kad mokykla gerokai atsilieka nuo socialinės kaitos, todėl mokiniai savo tapatumus dažniausiai konstruojasi ne pagal mokyklos programas, o artimiausioje aplinkoje už mokyklos ribų – draugų būryje, kieme. Vadinasi, mokytojo pareiga yra žinoti, kuo kvėpuoja ir gyvena moksleiviai, koks jų žodynas, kokie interesai, simboliai, poreikiai. Tapatumo ugdymo modelio tikslas – padėti paaugliams ugdytis nūdienos realijomis grindžiamą savimonę. Paauglystėje vyksta socialinio tapatumo paieškos, todėl šis žmogaus raidos laikotarpis yra itin svarbus tapatumo formavimuisi.

Metodine priemone ATVIRAS KODAS PILIETIS

Pozityvusis MEP virusas, 2012

Jaunuolių pilietinio ugdymo(si) modelis

Leidinyje pristatoma Mokomojo Europos Parlamento veiklos metodika. Šis pilietinio ugdymo(si) modelis, skirtas vyresniųjų klasių mokiniams, skatina jaunuolių saviugdą ir savivaldą. Metodiką galima naudoti socialinių ir humanitarinių mokslų pamokose ir popamokinėje veikloje.

Pozityvus MEP virusas 2012

Stalo žaidimas EurOpa, 2013

Keliaudami po Europą žaidėjai pažįsta įvairių šalių kultūrą, o stodami į pasirinktą universitetą – pasitikrina savo žinias apie Europos Sąjungą. Kelionėje neišvengiami netikėti likimo vingiai, tarpusavio konkurencija ir nenumatytos išlaidos. Žaidimas yra skirtas asmenims nuo 16 metų amžiaus.  Ankstesni žaidimo leidimai  – 2005 ir 2011 m.

EurOpa_deze1
01205_EurOpa_taisykles-thumbnail
EurOpa-zemelap

 

Garsūs Lietuvos žydai, 2013

Tai dar vienas mėginimas pristatyti Lietuvos žydų fenomeną ir atsakyti į klausimą: ką pasauliui davė Lietuvos žydai? Knyga supažindina su žydų, dėl įvairių priežasčių išsiblaškiusių po visą pasaulį, kultūriniu paveldu kaip neatsiejama Lietuvos kultūros dalimi, kurių įnašas į šalies ir viso pasaulio mokslą, kultūrą, meną, sportą, politiką, verslo plėtrą yra visos Lietuvos visuomenės pasididžiavimo objektas. Pasirinkta šimtas asmenybių – menininkų, mokslininkų, muzikų, politikų, sionistų, judaizmo puoselėtojų ir kt., – kurių bendrą indėlį Lietuvos paveldo istorijoje galėtume pavadinti ŽYDIŠKĄJA LITUANIKA. Knygos autoriai Aušra Pačkauskienė ir Vytautas Toleikis. Knygą galite įsigyti čia

garsus

Nevyriausybinių organizacijų ir valstybinio sektorių bendradarbiavimo studija, 2014

Studijoje atlikta NVO dalyvavimo ESSP 2007–2013 metų laikotarpiu bei EK partnerystės principo teisinės nuostatos analizė bei įgyvendinimo praktika 2007–2013 ir 2014–2020 metų ESSP laikotarpiais, parengtos rekomendacijos dėl nuoseklaus organizacijų įtraukimo į struktūrinės paramos valdymą ir įgyvendinimą. Atlikta ES ir nacionalinių teisės aktų analizė dėl perkančiųjų organizacijų reglamentavimo, pateiktos rekomendacijos dėl NVO neįtraukimo į perkančiąsias organizacijas.

  • 2007-2013 Struktūrinių ir Sanglaudos fondų skiriamos paramos NVO sektoriui rezultatai bei gerosios Lietuvos ir kitų ES valstybių patirties pavyzdžiai,
  • Rekomendacijos 2014-2020 finansinės perspektyvos planui apimant NVO sektoriaus stiprinimo, NVO ir valstybinio sektorių bendradarbiavimo prioritetų įgyvendinimo aspektus,
  • Viešųjų pirkimų reglamentavimo taikymas nepelno subjektams skirtingose ES šalyse,
  • Valstybės biudžeto  skiriama parama NVO sektoriui bei projektų finansavimui pagal temines sritis.

Ilgamečiai projektai





PrAnTrKtPnŠtSk
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031   
       
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031    
       
     12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
       
  12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930   
       
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031   
       
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
30      
   1234
567891011
12131415161718
19202122232425
262728293031