Pagrindinis » Leidiniai

Leidiniai

Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įgyvendinimas Lietuvos regionuose

Šiandien mokymasis visą gyvenimą – tai ne tik žmonių teisė, bet ir būtinybė, kuri gali padėti jiems išlaikyti ar keisti darbą, gauti didesnes pajamas, susirasti ir kritiškai vertinti viešai skelbiamą informaciją, bendrauti ar suteikti pagalbą kitiems. Vis dėlto, Lietuvoje iki šiol nepavyksta pasiekti dar 2008 m. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje užsibrėžto tikslo padidinti suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą rodiklį iki 15 proc. Eurostato duomenimis, Lietuvoje 2019 m. mokėsi vos 7% suaugusiųjų (25-64 m.). Per dešimt metų šis rodiklis padidėjo vos 2,4 procentinio punkto, o Estijoje per šį laikotarpį besimokančiųjų suaugusiųjų rodiklis padvigubėjo nuo 10,5 iki 20,2%.

Siekiant išsiaiškinti, kodėl stringa neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtra Lietuvoje, Nacionalinis švietimo NVO tinklas kartu su Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija atliko kokybinį tyrimą apie tai, kaip šalies regionuose įgyvendinamas neformalusis suaugusiųjų švietimas: kokie yra  žmonių mokymosi poreikiai ir kaip jie tenkinami, kokios programos siūlomos ir kaip užtikrinama  jų kokybė. Tyrimo metu organizuotos fokus grupės, kuriose dalyvavo Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo koordinatoriai iš skirtingų Lietuvos savivaldybių.

Tyrimo santrauką rasite čia:

Naujienlaiskis-TITULINIS

Išsamią tyrimo ataskaitą skaitykite čia:

Naujienlaiskis-TITULINIS

Kaip organizuoti savanorišką veiklą ekstremaliosios situacijos metu: metodinės rekomendacijos nevyriausybinėms organizacijoms

Rekomendacijos skirtos padėti nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) saugiai organizuoti savanorišką veiklą pandemijos metu, taip pat atsiradus kitų ekstremalių aplinkybių.

Savivaldybių ir NVO bendradarbiavimo svarba ypač išryškėjo karantino laikotarpiu, kai dėl savivaldybėse išaugusių socialinių paslaugų poreikio ir padidėjusio žmonių, kuriems reikėjo pagalbos, skaičiaus ženkliai išaugo veiklos apimtys.

Rekomendacijos NVO

Tam, kad galėtų vykdyti savanorišką veiklą ekstremaliųjų situacijų metu, organizacijos turi atitinkamai atnaujinti ir pritaikyti savo veiklos organizavimo struktūrą ir veikimo modelius, kad užtikrintų darbuotojų ir savanorių saugumą, veiklos tęstinumą ir finansinį tvarumą. Dokumente aptarti savanoriškos veiklos vykdymui ekstremaliųjų situacijų metu svarbūs klausimai tokie, kaip finansavimo programos ir priemonės, tinkamas dėmesys psichikos sveikatai ir emocinei pagalbai, būtinoji duomenų apsauga ir duomenų tvarkymas, dalijimasis informacija ir ištekliais, rizikos grupių žmonių dalyvavimas, pasirengimas vykdyti savanorišką veiklą, savanorių išlaidos ir kt.

Organizuojant savanorišką veiklą nuotoliniu būdu NVO svarbu tinkamai suplanuoti ir parinkti nuotolinio darbo formą, priemones ir metodus, atsižvelgiant į konkrečių tikslinių grupių poreikius (pvz., jaunimo, (vyresniųjų) suaugusiųjų, asmenų, turinčių negalią, ir kt.), galimybes, teikiamų paslaugų pobūdį bei darbo su jomis specifiką. Taip pat svarbu įvertinti organizacijos galimybes ir išteklius (pvz., darbo platformų prieinamumą ir funkcionalumą), užtikrinti reikiamą metodinę pagalbą, efektyvią komunikaciją su savanoriais ir tikslinėmis grupėmis, pasirūpinti tinkama duomenų apsauga.

Tinkamai įgyvendinti rekomendacijas galima tik glaudžiai bendradarbiaujant su valstybės ir savivaldybių institucijomis, todėl dokumente pateikiami siūlymai ir šioms institucijoms. 

Savivaldybėms siūloma:

  • kreiptis į organizacijas, kurios dalyvauja savivaldybės NVO, bendruomeninių organizacijų tarybų, jaunimo organizacijų apskritųjų stalų veiklose, taip pat Nacionalinę NVO koaliciją arba nacionalines skėtines NVO asociacijas;
  • ekstremaliųjų situacijų komisijose paskirti kontaktinį asmenį socialinių NVO, vietos bendruomenių ir kitų organizacijų veikloms koordinuoti;
  • iš anksto organizuoti savanorišką veiklą tam, kad tikslingiau, veiksmingiauir platesniu mastu įgyvendinti pagalbos priemones;
  • informuoti svetainėje, socialinėse medijose ir kitais kanalais apie pagalbos poreikius;
  • apibrėžti problemas, kurias turi išspręsti savivaldybė, ir suderinti, kaip prie jų sprendimo gali prisidėti nevyriausybinės organizacijos;
  • įtraukti nevyriausybines organizacijas, kurios palaiko ryšius su labiausiai pažeidžiamų grupių žmonėmis arba gali susisiekti su jais;
  • numatyti papildomas priemones socialiai pažeidžiamoms grupėms ir kt.

Valstybės institucijoms siūloma:

  • inicijuoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl Savivaldybių ekstremalių situacijų komisijų tipinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimą, siūlant savivaldybių ekstremalių situacijų komisijoms įtraukti verslo ir nevyriausybinio sektorių atstovus į sprendimų priėmimą;
  • užtikrinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą siekiant pasitelkti savanorius ekstremaliosios situacijos pasekmėms šalinti;
  • įtraukti NVO tarybą, Nacionalinę NVO koaliciją ir (ar) nacionalines skėtines NVO asociacijas dėl bendradarbiavimo ekstremaliosios situacijos metu;
  • skirti finansavimą nuotolinių mokymų organizavimui, siekiant parengti specialistus, kad šie galėtų efektyviai ir profesionaliai veikti ekstremaliomis sąlygomis;
  • vykdyti ad hoc savanorių įsitraukimo tyrimus ekstremalių situacijų metu, siekiant įvertinti savanoriškos veiklos naudą ir poveikį įvairiais lygmenimis.

Rekomendacijose pateikiami Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Estijos ir kitų šalių savanoriškos veiklos organizavimo pandemijos metu sėkmės pavyzdžiai.

Rekomendacijos parengtos LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu. Išsamiau su tyrimu ir rekomendacijomis galite susipažinti čia:

Naujienlaiskis-TITULINIS

 

Švietimo paslaugų teikėjų savivaldybėse analizė ir rekomendacijos

Strateginiuose valstybės dokumentuoseiki 2020 m. nepriklausomiems paslaugų teikėjams numatyta perduoti 15 proc. savivaldybių teikiamų viešųjų paslaugų (pavyzdžiui, socialinių kultūros, švietimo, mokslo, sporto). Nepaisant to, šie procesai strigo, o švietimo srityje paslaugų perduota vos keli procentai (Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro duomenimis 2018 m. – 2,86 proc.).  

Siekiant išsiaiškinti, kodėl nepaisant deklaruojamų tikslų nevalstybinių veikėjų įtraukimas į viešųjų paslaugų teikimą vyksta vangiai2019 – 2020 m. atliktas tyrimas. Juo siekta išsiaiškinti, kokios pagrindinės kliūtys kyla, perduodant švietimo paslaugas Lietuvos savivaldybėse, rasti veikiančias gerąsias praktikas ir pasiūlyti rekomendacijas.  

Tyrimo metu buvo atlikt12 savivaldybių statistinių duomenų analizė, surengti vizitai į 4 savivaldybes (Kauno mieste ir rajone, Utenoj, Kazlų Rūdoje), kuriose surengtos  ekspertų diskusijos su vietos politikais, savivaldybių administracijų ir vietos NVO atstovais.  

Atlikus surinktų duomenų analizę, parengtos apibendrintos ir atskiroms savivaldybėms skirtos rekomendacijos ir siūlomų pokyčio rodiklių rinkiniai, kuriuos rasite čia: 

Švietimo paslaugų teikėjų savivaldybėse analizė: kertiniai pastebėjimai. 

Rekomendacijos Lietuvos savivaldybių asociacijai dėl bendradarbiavimo su nebiudžetiniais švietimo paslaugų teikėjais. 

Rekomendacijos Utenos rajono savivaldybei. 

Rekomendacijos Kazlų Rūdos savivaldybei. 

Rekomendacijos Kauno rajono savivaldybei. 

Rekomendacijos Kauno miesto savivaldybei. 

12 savivaldybių statistinių duomenų suvestinė

Bendruomeninės ir savanoriškos veiklos Lietuvoje tyrimas

Tyrimu siekta išsiaiškinti, koks gyventojų požiūris ir įsitraukimas į bendruomeninę ir savanorišką veiklą bei pagrindinės problemos, kylančios norintiems dalyvauti šiose veiklose.

Tyrime naudota viešai skelbiama teisinė ir statistinė informacija ir duomenys, atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa bei surengtos fokusuotų grupių diskusijos su bendruomenių, savanorišką veiklą organizuojančių nevyriausybinių organizacijų atstovais ir savanoriais.

Bendruomeninė veikla

2020 m. sausio mėn. atliktos Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus” reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, vietos bendruomenėmis pasitiki beveik pusė Lietuvos gyventojų. Tačiau pakankamai didelė respondentų dalis (43 proc.) nurodė, kad vietos bendruomenės jų vietovėje nėra arba jie nežino, ar tokia yra. Bendruomeninės veiklos ar jos žinomumo trūkumas stipriausiai jaučiamas miestuose. Vietos bendruomenių veikloje dalyvauja vos penktadalis šalies gyventojų, tačiau beveik ketvirtadalis norėtų įsitraukti į bendruomenių veiklą.

Kaip nurodė pačių bendruomenių atstovai fokusuotos grupės diskusijos metu, didžiausius iššūkius organizacijų veikloje kelia gyventojų motyvacijos stoka, teisinė aplinka ir administraciniai reikalavimai, finansavimas ir gyventojų laiko stoka. Įvardytas problemas bendruomenininkai siūlo spręsti stiprinant organizacijų lyderystę ir savanorių mentorystę, supaprastinant teisinį reglamentavimą, vykdant išorinę komunikaciją, didinant visuomenės sąmoningumą ir ugdant bendruomeniškumą kaip vertybę.

Savanoriška veikla

Nors Lietuvoje veikia nemažai su savanoriais dirbančių nevyriausybinių organizacijų iki šiol nėra duomenų apie tai, kiek tokių organizacijų veikia.

Reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos apklausos duomenimis. 2019 metais dalyvaujančių savanoriškoje veikloje žmonių skaičius šiek tiek išaugo lyginant su 2018 metais, tačiau tai iš dalies susiję su didesne respondentų amžiaus imtimi: per pastaruosius 12 mėn. dalyvavę savanoriškoje veikloje nurodė apie 15 proc. respondentų (2018 m. – 11 proc.).

Jaunimas daug aktyviau savanoriauja nei vyresni žmonės: beveik 32 proc. 15-19 m. ir  29 proc. moksleivių ir studentų nurodė savanoriavę per pastaruosius 12 mėn. Domėjimosi savanoriška veikla (nedalyvaujančių, bet norinčių dalyvauti) padidėjimas taip pat susijęs su jauniausia visuomenės grupe (15-19 metų). Vis dėlto, kaip ir 2018 m., pusė apklaustųjų nedalyvauja ir neketina dalyvauti savanoriškoje veikloje.

Siekiant skatinti ir plėtoti savanorišką veiklą, organizacijų siūlo patvirtinti savanoriškos veiklos kokybės standartą. užtikrinti tikslingą informacijos apie savanorišką veiklą sklaidą ir viešinimą, pradėti vertinti savanoriškos veiklos naudą ir apskaičiuoti veiklos indėlį į BVP, parengti bendrą duomenų bazę apie savanorystę, organizuoti mokymus savanoriams ir kt.

Išsamiau su tyrimu ir rekomendacijomis galite susipažinti čia:

Naujienlaiskis-TITULINIS

Tyrimas atliktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu

Kodėl stringa NVO įtraukimas į švietimą savivaldybėse: 5 atvejų analizė

Švietimas vis dar yra pati uždariausia viešųjų paslaugų sritis, į kurią nepriklausomiems teikėjams įsilieti sudėtinga. Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro duomenimis, 2018 metais iš daugiau kaip 1 mlrd. eurų, Lietuvos savivaldybėse skiriamų  švietimo paslaugoms, nebiudžetiniams švietimo subjektams vidutiniškai tebuvo skirta kiek mažiau nei 3 proc. O kitose srityse, pavyzdžiui, sporto (apie 12-13 proc.), socialinių paslaugų (apie 7-8 proc.) ir kultūros (apie 4 proc.), paslaugų perdavimas vyksta kur kas sparčiau.

Siekdamas išsiaiškinti, kodėl stringa švietimo paslaugų perdavimas savivaldybėse, ir ko reikia, kad NVO taptų aktyviu švietimo paslaugų teikėju, Švietimo NVO tinklas parengė penkių savivaldybių atvejų analizes. 2019 m. balandį-gruodį tinklo ekspertai lankėsi Vilniaus, Šiaulių ir Alytaus miestų bei Alytaus ir Tauragės rajonų savivaldybėse, kur susitiko su jose veikiančių švietimo NVO atstovais, savivaldybių tarybų nariais, administracijos darbuotojais, biudžetinių švietimo įstaigų atstovais ir diskutavo apie NVO dalyvavimo galimybes švietimo srityje.

Išsamius analizių dokumentus su rekomendacijomis savivaldybėms dėl aplankytų savivaldybių švietimo paslaugų įvairovės didinimo ir jų kokybės gerinimo rasite čia:

Švietimas Alytaus miesto savivaldybėje: nevyriausybinių organizacijų įtraukimas

Švietimas Alytaus rajono savivaldybėje: nevyriausybinių organizacijų įtraukimas

Švietimas Šiaulių miesto savivaldybėje: nevyriausybinių organizacijų įtraukimas

Švietimas Tauragės rajono savivaldybėje: nevyriausybinių organizacijų įtraukimas

Švietimas Vilniaus miesto savivaldybėje: nevyriausybinių organizacijų įtraukimas

Gerosios patirties gidas

Ko mokoma mokykloje apie Europos Sąjungą – analizė ir rekomendacijos

Pastaraisiais metais vis dažniau diskutuojama apie būtinybę atnaujinti ugdymo turinį, kad jis atitiktų visuomenės lūkesčius bei kryptingai ugdytų ateičiai reikalingas kompetencijas.

Užsienio reikalų ministerijos užsakymu 2019 m. liepos-rugsėjo mėn. atliktoje ES temų dabartinėse ugdymo programose analizėje ir rekomendacijose dėl ES temų įtraukimo į atnaujinamas ugdymo programas buvo analizuojamas praktinis ES temų realizavimas ugdymo procese:

  • įvertintos šiuo metu egzistuojančios, patvirtintos visų pakopų ir dalykų bendrojo ugdymo programos (pradinio, pagrindinio ir vidurinio);
  • pateikiama neformaliojo ugdymo, skirtų mokiniams, veiklų apžvalga;
  • atlikta fokusuotos grupės diskusija su mokiniais, kurios metu aptartos ES temų ugdymo praktikos mokyklose ir aktualios ES temos;
  • atlikta fokusuotos grupės diskusija su mokytojais, kurios metu aptartos ES temų ugdymo praktikos mokyklose, aktualios ES temos bei jų integravimo galimybės skirtinguose dalykuose bei skirtingoms amžiaus grupėms.

Tyrimas atskleidė, kad:

  • „Europos Sąjunga“ eksplicitiškai nėra dažnai įvardijama strateginiuose Lietuvos švietimo? dokumentuose.
  • Bendrųjų programų atnaujinimo gairėse minimos ES temos yra viena iš daugelio integracinių temų grupių, todėl išlieka rizika, kad šios temos bus integruojamos paviršutiniškai.
  • Daugelyje nagrinėtų švietimo? dokumentų konkrečių sprendimų ar mechanizmų, kurie galėtų padėti spręsti piliečių įgalinimo klausimus nėra numatyta.
  • Pradinio ugdymo programose arba nėra minima, arba nėra detalizuojama, kokią informaciją apie Europos Sąjungą mokytojai turėtų perteikti mokiniams.
  • Pagrindinio ugdymo programose daugiausiai mokiniai su Europos Sąjunga susipažįsta per socialinio ugdymo programą, neišnaudojant kitų dalykų, ypač gamtos ir tiksliųjų mokslų, susiejant juos su ES politikos sritimis (taršos, energetikos, klimato, skaitmeninės ekonomikos, duomenų apsaugos ir pan.).
  • Vidurinio ugdymo programoje ES aktualias temas būtų galima integruoti į numatytas tarpdalykinės Darnaus vystymosi tikslų temas.
  • Mokinių nuomone ES temų mokoma gan sausai, daug dėmesio skiriama faktų įsiminimui ir neskiriama jokio dėmesio, informacijos ar užduočių, susijusių su piliečių dalyvavimu. Mokiniai norėtų geriau suprasti, ką konkrečiai duoda narystė ES, kaip kiekvienas pilietis gali joje daryti įtaką bei kokiomis ES teikiamomis galimybėmis jie gali pasinaudoti.
  • Kurk Lietuvai projekto „ES klausimų integracija į švietimo ir ugdymo programas“ metu atlikta Lietuvos mokytojų apklausa parodė, kad net 70 proc. mokytojų mano neturintys pakankamai žinių apie ES.
  • Lietuvoje vyksta daug neformaliojo švietimo ES klausimais veiklų, kurios reikšmingai papildo formalųjį ugdymą. Visgi, įgyvendinant šias veiklas pasigendama tarpinstitucinio bendradarbiavimas ir koordinavimo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir pavaldžių įstaigų aktyvesnio įsitraukimo, didelė dalis veiklų yra trumpalaikės, skatina domėjimąsi ES klausimais, bet ne gilesnį mokymąsi.

Remiantis tyrimo rezultatais parengtos rekomendacijos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Užsienio reikalų ministerijai ir kitoms susijusioms institucijoms, kokius aktualius ES klausimus įtraukti į atnaujinamas bendrojo ugdymo programas, kokios siūlomos priemonės ir ugdytinos kompetencijos, bus vykdoma rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena.

Išsamią analizę ir rekomendacijas rasite čia:

Naujienlaiskis-TITULINIS

Analizė atlikta pagal Užsienio reikalų ministerijos vykdomą Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą „Lietuvos ES politikos veiksmingumo didinimas“.

Globalusis švietimas: specialus naujienlaiškis

Projektui „Žiniasklaida vystymuisi“ baigiantis, kviečiame skaityti jau penktajį specialųjį naujienlaiškį, skirtą globaliajam švietimui. Ankstesniuose leidiniuose pristatėme 2015 metais įvykusius pokyčius vystomojo bendradarbiavimo politikojepasaulį ištikusia migracijos krizęhumanitarinės pagalbos sampratą ir naujoves, kurias paskatino prieš du metus Jungtinių Tautų priimti Darnaus vystymosi tikslai. Kiekviename numeryje dalijomės ekspertų komentarais, lyginome situaciją Lietuvoje ir pasaulyje, pristatėme unikalias patirtis. O šiame numeryje galėsite išsamiau patyrinėti visas šias sritis apjungiantį globalųjį švietimą.

Čia susipažinsite su globaliojo švietimo raida ir ateities tendencijomis, globaliojo pilietiškumo švietimo padėtimi nuolat kintančiame pasaulyje, svarbiausiais tarptautiniais dokumentais, o taip pat kaimynų estų patirtimis, šios srities ekspertų nuomonėmis apie tai, ko reikia siekiant sėkmingo globalaus pilietiškumo švietimo, ir žinoma globaliojo švietimo padėtimi Lietuvoje.

Globalusis švietimas, arba globaliojo pilietiškumo ugdymas, iki šiol Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, yra terra incognita. Tačiau tai nepaprastai svarbi visapusiško švietimo sritis, skirta ugdyti asmenybę, kuri kritiškai mąsto, geba suprasti globalaus pasaulio aspektus, sąsajas ir ryšius bei asmeninį vaidmenį dalyvaujant globaliuose pokyčiuose. Globalizacija ir stiprėjantys tarpusavio ryšiai tokiose srityse, kaip prekyba, vartojimas, aplinkosauga, technologijos, taip pat ir mūsų pačių dalyvavimas tarptautinėse veiklose, santykiai su žmonėmis bei mūsų kasdieniniai sprendimai jau seniai peržengė valstybių ir net žemynų ribas.

Naujienlaiskis-TITULINIS

Darnaus vystymosi tikslai: specialus naujienlaiškis

Tik 4 proc. Lietuvos gyventojų žino, kas yra Darnaus vystymosi tikslai (DVT) (#DVTikslai/ #DVD2030).

„Būtent dėl to, kad mažai kas supranta šią sritį, kyla nemažai problemų, nėra politinio palaikymo. Visuomenė taip pat nedaug supranta, nepalaiko, nes nežino, kokios atsiveria galimybės įgyvendinus darnaus vystymosi principus. Tarkime, su tais mažais ištekliais galima pasiekti gerą rezultatą, jei gali atsižvelgti į darnaus vystymosi principus. Stinga politikos tęstinumo, suderinamumo, dalykai yra suprantami fragmentiškai“, – sako Aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Navickas.

Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimta ir Lietuvos Respublikos Prezidentės (kaip ir kitų 192 valstybių vadovų) pasirašyta rezoliucija „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ oficialiai įsigaliojo šių metų pradžioje, pasiūlydama vyriausybinėms institucijoms Darnaus vystymosi tikslus (Sustainable Development Goals, #SDGs). Visos pasaulio bėdos čia sudėtos į 17 tikslų, 169 uždavinius ir 230 pirminių rodiklių.

Lietuva pasirinko 4 prioritetines sritis apimančias 6 tikslus. Tačiau Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. nėra à la carte menu, iš kurio pasirenkami parankiausi prioritetai..

Kviečiame skaityti apie tai, kaip ir kodėl įgyvendinami Darnaus vystymosi tikslai pasaulyje ir Lietuvoje, kokias tendencijas DVT įgyvendinime pastebi ekspertai bei kurių šalių pavyzdžiu turėtume vadovautis, jei išties norime įgyvendinti pokyčius ne tik Lietuvoje, bet ir prisidėti prie pastangų kurti darnesnį pasaulį.

Gero skaitymo!

Naujienlaiskis-TITULINIS

Tyrimas „Vystomasis bendradarbiavimas Lietuvos žiniasklaidoje“

Nepaisant 2015 m. sukelto informacinio triukšmo, skirto Europos vystomojo bendradarbiavimo metams (Eurobarometro duomeninmis žinančių, kad 2015-ieji buvo paskelbti Europos vystomojo bendradarbiavimo metais, dalis tarp Lietuvos respondentų buvo didžiausia visoje Europos Sąjungoje), Lietuvos gyventojų pritarimas ir ryžtas remti skurstančias pasaulio šalis ir jų žmones tendencingai silpnėja.

Nors žiniasklaida dažniausiai yra vienintelis kanalas, kuriuo informacija apie besivystantį pasaulį pasiekia šalies žmones, pagalbos besivystančioms šalims temos, deja, iki šiol yra pristatomos tik viešosios erdvės paraštėse.

Kaip parodė šių metų lapkritį atliktas kokybinis tyrimas su didžiųjų Lietuvos naujienų portalų atstovais, norint, kad besivystančių šalių problemos atsidurtų tarp svarbių pasaulio naujienų, būtina stiprinti pačių žurnalistų kompetencijas. Tam, kad žurnalistai galėtų profesionaliai analizuoti besivystančių šalių politinės, ekonominės ar socialinės raidos įvykius, pasakoti autentiškas ten gyvenančių žmonių istorijas, o ne vien interpretuoti oficialius dokumentus ar apibendrintas pozicijas, jie patys turi suprasti it patirti ten vykstančius procesus. O tam reikia sudaryti sąlygas jiems dalyvauti tarptautiniuose mokymuose ir lankytis besivystančiose šalyse, stiprinti partnerystę tarp žiniasklaidos ir NVO, valstybės ir akademinių institucijų. Šių sričių ekspertų žinios ir įžvalgos, anot portalų atstovų, padėtų išvengti besivystančių šalių stigmatizavimo ir parodyti globalių problemų aktualumą Lietuvos raidai.

Tyrimą atliko viešoji įstaiga “Europos namai” pagal ES finansuojamą 2015-2017 m. įgyvendinamą projektą “Žiniasklaida vystymuisi”. Projektas vykdomas kartu su Nacionaline nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma.

Naujienlaiskis-TITULINIS

Humanitarinė pagalba: specialus naujienlaiškis

Šiame naujienlaiškyje pristatomi straipsniai kalba apie humanitarinės pagalbos tendencijas ir kintantį, daugiasluoksnį humanitarinės pagalbos mechanizmą. Tiek humanitarinės komunikacijos ypatumai, augantis grynųjų pinigų vartojimas humanitariniame sektoriuje, ekspertų nuomonės apie veiksnius, lemiančius pagalbos efektyvumą, tiek diskusijos apie š.m. gegužės 23-24 d. Stambule įvykusią humanitarinę konferenciją liudija būtinybę vis daugiau dėmesio skirti pačių nukentėjusiųjų įgalinimui. Tikimės, jog naujienlaiškis ne tik paskatins gilintis į globalų humanitarinės pagalbos paveikslą, bet ir ragins apmąstyti lietuviškas patirtis, prisidedant prie pasaulio pastangų ne tik suteikti materialinę pagalbą bet ir viltį, jog ateityje nelaimės nesikartos, o tai užtikrins abipusis šalių donorių ir besivystančio pasaulio dialogas.

Naujienlaiskis-TITULINIS

Migracija: specialus naujienlaiškis

Jūsų dėmesiui – specialiame naujienlaiškyje apžvelgiame nuo antrojo pasaulinio karo laikų didžiausią Europos Sąjungą (ES) krečiančią „migrantų“ krizę. Ir nors žinome, jog vystomasis bendradarbiavimas kaip efektyvi skurdo mažinimo ir konfliktų sprendimo politika ilguoju laikotarpiu gali padėti išspręsti problemas, dėl kurių į Europą iš Afrikos ir Artimųjų Rytų, rizikuodami savo gyvybėmis, plūsta šimtai tūkstančių žmonių, visgi turime pripažinti, kad migracija- tai vienas efektyvesnių būdų čia ir dabar kovoti su skurdu ar šalį krečiančiais kariniais konfliktais.

Naujienlaiskis-TITULINIS

Finansavimas vystymuisi: specialus naujienlaiškis

Šiais metais bus pasiektas pasaulinis sutarimas, kaip ir iš kokių lėšų bus finansuojami tolesni pasaulio vystymosi tikslai, pakeisiantys Tūkstantmečio vystymosi tikslus.
Šia proga kviečiame  skaityti specialiai šiai temai parengtą naujienlaiškį, kuriame sužinosite:
– kiek paramos skiria Lietuva ir kaip planuoja toliau prisidėti prie kovos su skurdu;
– kokia yra Lietuvos narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nauda ir naujai atsirasiančios pareigos;
– kaip vyksta tarptautinės derybos dėl finansavimo vystymuisi;
– ką mano ir ką siūlo nevyriausybinės organizacijos;
– kodėl būtinai reikalinga sąžininga tarptautinė mokesčių sistema ir kokie yra novatoriški finansavimo būdai;
– keletą įdomių faktų ir daugiau.

Naujienlaiskis#1

„Žaliųjų“ pirkimų, atliekų vengimo bei rūšiavimo suvokimas ir skatinimas viešajame ir verslo sektoriuose

Žaliųjų pirkimų gairės, 2012
Gairės yra skirtos valstybės, savivaldybių ir jų įmonių bei privačiojo sektoriaus biurų administratoriams ar už pirkimus atsakingiems darbuotojams. Gairėse pateikti paaiškinimai apie produkto ar paslaugos daromą poveikį aplinkai nuo jo gamybos iki virtimo atlieka. Leidinyje pateikiamos nuorodos į prekių ir paslaugų aplinkos apsaugos kriterijus, kurie gali būti naudojami kaip gairės, renkantis aplinkai palankesnes prekes ir paslaugas, taip pat rengiant viešųjų pirkimų technines specifikacijas ir pasiūlymų vertinimo kriterijus. Vertinant atitikimą kai kuriems pateiktiems kriterijams, reikia daug specifinių žinių, todėl rekomenduojama iš pradžių taikyti paprastus kriterijus, įtraukiant vis sudėtingesnius, ir taip mokyti tiekėjus atkreipti dėmesį į jų siūlomo produkto ar paslaugos daromą poveikį aplinkai. Kita vertus, pirkėjui ne visada reikia pačiam vertinti ar gaminys ir paslauga atitinka nustatytus kriterijus, užtenka iš paslaugos ar prekės tiekėjo pareikalauti atitikties sertifikatų.

Zaliuju pirkimu gaires 2007


Atliekų vengimo gairės, 2007
Naujausios technologijos neteikia visapusiško sprendimo, kaip tvarkyti atliekas. Tam reikalingas ir aktyvus kiekvieno atliekų turėtojo dalyvavimas. Įstaigų biuruose susidaro įvairių atliekų. Dalies jų būtų galima išvengti, jei patobulintume įstaigos biuro valdymą ir suformuotume atsakingesnį administracijos ir darbuotojų požiūrį.Dažnai įstaigų darbuotojai stokoja praktinių žinių apie atliekų tvarkymo principus. Šios atliekų tvarkymo gairės skirtos viešojo ir privačiojo sektoriaus biurų administratorius supažindinti su atliekų tvarkymo principais. Taip pat pateikiamos gairės, kurių laikantis galima sumažinti atliekų kiekius biuruose ir taip siekti geresnės aplinkos kokybės.

Atlieku vengimo gaires 2007

Lietuvos įvaizdžio formavimo strategijos projektas, 2006

LR Vyriausybės kanceliarijos užsakymu dokumentą parengė konsorciumas, sudarytas iš viešosios įstaigos  „Europos namai“, viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ ir Didžiosios Britanijos strateginių komunikacijų bendrovės „Chime Communications plc“. Strategijos tikslas – formuoti ilgalaikį koordinuojamą vientisą šalies įvaizdį vidaus ir užsienio tikslinėms grupėms, kuris padėtų siekti valstybės ilgalaikės raidos tikslų bei užsienio politikos prioritetų, didinti Lietuvos žinomumą, stiprinti nacionalinį identitetą, skatinti gyventojų lojalumą šaliai ir diegti europietiškas vertybes. Visuomenės nuomonės tyrimas dėl Lietuvos įvaizdžio pamatinės idėjos atliktas, vadovaujanti Lietuvos Respublikos Strateginio planavimo komiteto 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimu supažindinti su Lietuvos įvaizdžio formavimo strategijos dokumentu šalies visuomenę ir jos tikslines grupes  ir išsamiau aptarti šiame dokumente pasiūlytą pamatinę įvaizdžio idėją.

Lietuvos ivaizdzio pamatines idejos tyrimas 2007 Lietuvos ivaizdzio strategijos projektas. Santrauka 2006

Atviras kodas: PILIETIS, 2012

Metodinė priemonė mokytojams moksleivių pilietiškumui ugdyti

Šiandien vietoj tautinio tapatumo vartojame bendruomeninio, arba tinklinio, tapatumo sąvoką. Taip darome atsižvelgdami į šiuolaikinius tapatumo paieškos procesus, išeinančius už tautos ribų ir kuriamus bendrų vertybių, tikslų ir interesų žmones vienijančiuose bendruomenėse, judėjimuose ir tinkluose. Pastaroji sąvoka tiksliau apibūdina besiformuojančio (ypač jaunų žmonių) tapatumo kryptį. Švietimo tyrinėtojai Gerdas Baumanas (Gerd Baumann) ir Peteris Maklarenas (Peter McLaren) tvirtina, kad mokykla gerokai atsilieka nuo socialinės kaitos, todėl mokiniai savo tapatumus dažniausiai konstruojasi ne pagal mokyklos programas, o artimiausioje aplinkoje už mokyklos ribų – draugų būryje, kieme. Vadinasi, mokytojo pareiga yra žinoti, kuo kvėpuoja ir gyvena moksleiviai, koks jų žodynas, kokie interesai, simboliai, poreikiai. Tapatumo ugdymo modelio tikslas – padėti paaugliams ugdytis nūdienos realijomis grindžiamą savimonę. Paauglystėje vyksta socialinio tapatumo paieškos, todėl šis žmogaus raidos laikotarpis yra itin svarbus tapatumo formavimuisi.

Metodine priemone ATVIRAS KODAS PILIETIS

Pozityvusis MEP virusas, 2012

Jaunuolių pilietinio ugdymo(si) modelis

Leidinyje pristatoma Mokomojo Europos Parlamento veiklos metodika. Šis pilietinio ugdymo(si) modelis, skirtas vyresniųjų klasių mokiniams, skatina jaunuolių saviugdą ir savivaldą. Metodiką galima naudoti socialinių ir humanitarinių mokslų pamokose ir popamokinėje veikloje.

Pozityvus MEP virusas 2012

Stalo žaidimas EurOpa, 2013

Keliaudami po Europą žaidėjai pažįsta įvairių šalių kultūrą, o stodami į pasirinktą universitetą – pasitikrina savo žinias apie Europos Sąjungą. Kelionėje neišvengiami netikėti likimo vingiai, tarpusavio konkurencija ir nenumatytos išlaidos. Žaidimas yra skirtas asmenims nuo 16 metų amžiaus.  Ankstesni žaidimo leidimai  – 2005 ir 2011 m.

EurOpa_deze1
01205_EurOpa_taisykles-thumbnail
EurOpa-zemelap

 

Garsūs Lietuvos žydai, 2013

Tai dar vienas mėginimas pristatyti Lietuvos žydų fenomeną ir atsakyti į klausimą: ką pasauliui davė Lietuvos žydai? Knyga supažindina su žydų, dėl įvairių priežasčių išsiblaškiusių po visą pasaulį, kultūriniu paveldu kaip neatsiejama Lietuvos kultūros dalimi, kurių įnašas į šalies ir viso pasaulio mokslą, kultūrą, meną, sportą, politiką, verslo plėtrą yra visos Lietuvos visuomenės pasididžiavimo objektas. Pasirinkta šimtas asmenybių – menininkų, mokslininkų, muzikų, politikų, sionistų, judaizmo puoselėtojų ir kt., – kurių bendrą indėlį Lietuvos paveldo istorijoje galėtume pavadinti ŽYDIŠKĄJA LITUANIKA. Knygos autoriai Aušra Pačkauskienė ir Vytautas Toleikis. Knygą galite įsigyti čia

garsus

Nevyriausybinių organizacijų ir valstybinio sektorių bendradarbiavimo studija, 2014

Studijoje atlikta NVO dalyvavimo ESSP 2007–2013 metų laikotarpiu bei EK partnerystės principo teisinės nuostatos analizė bei įgyvendinimo praktika 2007–2013 ir 2014–2020 metų ESSP laikotarpiais, parengtos rekomendacijos dėl nuoseklaus organizacijų įtraukimo į struktūrinės paramos valdymą ir įgyvendinimą. Atlikta ES ir nacionalinių teisės aktų analizė dėl perkančiųjų organizacijų reglamentavimo, pateiktos rekomendacijos dėl NVO neįtraukimo į perkančiąsias organizacijas.

  • 2007-2013 Struktūrinių ir Sanglaudos fondų skiriamos paramos NVO sektoriui rezultatai bei gerosios Lietuvos ir kitų ES valstybių patirties pavyzdžiai,
  • Rekomendacijos 2014-2020 finansinės perspektyvos planui apimant NVO sektoriaus stiprinimo, NVO ir valstybinio sektorių bendradarbiavimo prioritetų įgyvendinimo aspektus,
  • Viešųjų pirkimų reglamentavimo taikymas nepelno subjektams skirtingose ES šalyse,
  • Valstybės biudžeto  skiriama parama NVO sektoriui bei projektų finansavimui pagal temines sritis.

Ilgamečiai projektai





PrAnTrKtPnŠtSk
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
30      
  12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930   
       
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031     
    123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930 
       
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031   
       
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031    
       
  12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930   
       
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031   
       
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
30      
   1234
567891011
12131415161718
19202122232425
262728293031