Mėnesinis archyvas: gruodžio 2017

EBPO duomenimis Lietuvoje yra bene daugiausia nesidominčių politika jaunų žmonių visame „išsivysčiusiame“ pasaulyje. Menki ir tik periodiškai didėjantys Pilietinės galios indekso rezultatai kelia klausimą – ar esama pilietiškumo ugdymo sistema Lietuvoje iš tiesų veikia?

Būtent tai nagrinėjama pilietiškumo ugdymo studijoje, kurią parengė Švietimo NVO tinklas, vienijantis 13 nacionalinių įvairiose švietimo srityse veikiančių organizacijų. (daugiau…)

2017 metų gruodžio mėnesį prie Švietimo NVO tinklo prisijungė dvi švietimo srityje veikiančios organizacijos – viešosios įstaigos „Sėkmės mokykla” ir „Pasaulio piliečių akademija”.

(daugiau…)

Dvi savaites vykęs balsavimas  už geriausius projekto “Žiniasklaida vystymuisi” žurnalistų darbus baigėsi. Dėkojame visiems balsavusiems ir skelbiame nugalėtojus: (daugiau…)

Rytų Ukraina, 2017-ieji – Marinkoje gyvenanti Oksana šiemet nenukasė bulvių, nes, kaip ji sako, gyvybė svarbiau nei bulvės. Jos namas – vos keli šimtai metrų nuo fronto linijos ir rytinė jo siena suvarpyta snaiperių kulkų, jau nekalbant apie kelis kartus remontuotą stogą, sudegusią pavėsinę ir plėvele uždengtus langus. Vis tiek stiklus išdauš sprogimo banga. Tokia šiandien Rytų Ukrainos kasdienybė, kurią pamatė LRT kūrybinė grupė: režisierius Rimas Bružas, operatorė Miglė Gaižiūtė, žurnalistas Edvardas Špokas. (daugiau…)

Rytų Ukraina. 2017-ieji. Marinkoje gyvenanti Oksana šiemet nenukasė bulvių, nes, kaip ji sako, gyvybė svarbiau nei bulvės. Jos namas – vos keli šimtai metrų nuo fronto linijos, ir rytinė jo siena suvarpyta snaiperių kulkų, jau nekalbant apie kelis kartus remontuotą stogą, sudegusią pavėsinę ir plėvele uždengtus langus. Vis tiek stiklus išdauš sprogimo banga. Dokumentinis filmas „Iki pabaigos. Ir dar šiek tiek“ – apie karo įkaitais tapusius žmones Rytų Ukrainoje. Apie vaikus, moteris, vyrus, kuriems kasdien girdimi šūviai, gatvėje ar kieme ginkluoti kariai jau tapo įprasta. Eidami į darbą, parduotuvę ar į svečius, jie skubiai perbėga pavojingiausias gatves, kad išvengtų snaiperių šūvių. (daugiau…)

Tai kone milijoninio miesto centre, visai šalia vandenyno, naujojo futbolo stadiono ir nepriklausomybės aikštės veikiantis elektroninių ir kitų atliekų sąvartynas. Čia pat įsikūręs ir lūšnynas. Ši vieta patenka tarp dešimties labiausiai užterštų Žemėje. (daugiau…)

Dokumentinis filmas „Svetimoje“ žemėje pasakoja penkių žmonių istorijas. Istorijos filmuotos Libane, šalyje, kurioje prieglobstį rado per milijoną nuo karo Sirijoje bėgančių žmonių. Skirtingos herojų patirtys ir siekiai atskleidžiami jų pačių lūpomis, fiksuotoje buityje. Paauglė Hala, mažasis Mohamedas, mokyklai pabėgėlių stovykloje vadovaujantis Abdulas – karo išvyti ir atsidūrę svetimoje žemėje – Libane. Užfiksuotos istorijos sklaido populiarius mitus apie pabėgėlius ir parodo, kad vieno būdo jiems apibūdinti nėra. Vieni siekia išsilavinimo, kitiems rūpi šiandiena. Kai kurie buria bendruomenę, ją stiprina, o kiti tiesiog gyvena geresnio gyvenimo viltimi. (daugiau…)

Europa pasaulyje pirmauja pagal elektronikos atliekų kiekį vienam gyventojui. Europos Sąjungoje kasmet susidaro apie 10 milijonų tonų elektronikos atliekų. Tačiau vos trečdalis jų tinkamai perdirbama. Prieš keletą metų Interpolo tyrimas atskleidė, kad daugiau kaip pusė nebenaudojamos elektronikos yra arba tiesiog išmetama su kitomis atliekomis, arba netinkamai perdirbama, o dalis nelegaliai eksportuojama už Europos ribų. Viena tokių šalių – Vakarų Afrikoje esanti Gana, kurios sostinėje esantis laužynas yra vadinamas viena labiausiai užterštų vietų Žemėje. LRT RADIJO laidoje „Vienkartinė planeta“ – garsai ir vaizdai iš šio miesto. (daugiau…)

Sereen, Nadeen ir Dalia, paauglės iš Betliejaus pabėgėlių stovyklos suformavo pirmąją merginų hiphopo grupę Palestinoje. Pasivadinę „Shoruq“ („Saulėtekis“ arabiškai) jos surengė pirmuosius koncertus Palestinoje ir pasirodė Niujorke. „Draugai vaikinai iš pradžių iš mūsų juokėsi. Tada suprato, kad viskas rimta.“ Hiphopas yra naujas būdas Palestinos paaugliams išreikšti savo požiūrį į pasaulį ir okupaciją. (daugiau…)

Mianmaras atkreipė dėmesį, kai prieš metus parlamento rinkimus laimėjo Nobelio taikos premijos laureatės Aung San Su Či vadovaujama Nacionalinės demokratijos lyga. Tai daugeliui Vakarų lyderių suteikė vilčių, kad Mianmaras pagaliau išsivaduos iš ilgus dešimtmečius kausčiusios karinės chuntos įtakos ir pagaliau pradės eiti demokratijos keliu. Vis dėlto, praėjus metams, Mianmaras toli gražu nerodo laukto progreso.
(daugiau…)

Ganiečiai yra labai religingi. Kai kurių bažnyčių pavadinimus sostinėje Akroje atpažįstu – presbiterijonai, pastarųjų dienų šventieji, metodistai, o kitus matau pirmą kartą. Gatvėse apstu plakatų, kviečiančių į įvairiausių krikščionių bažnyčių koncertus, pastorių pamokslų ar pranašysčių vakarus. Citatos iš Biblijos visur – ant mašinų langų, guminių vietinių dėvimų apyrankių, valiutos keitykloje.

(daugiau…)

Ilgą laiką Nepalą dažnas vadino alpinistų rojumi – čia driekiasi Himalajai, stūkso aukščiausias pasaulio kalnas – Everestas. Prieš pusantrų metų Nepalą supurtęs žemės drebėjimas pasaulį privertė į šią šalį pažvelgti atidžiau. Tačiau ar šalis jau spėjo atsitiesti po stichinės nelaimės ir kokias visuomenėje įsišaknijusias problemas vis dar mėgina spręsti nepaliečiai? (daugiau…)

Geriausiais pasaulyje laikomų Kenijos bėgikų sėkmės istorijos įkvepia tūkstančius vaikų ir jaunuolių. Šioje besivystančioje Afrikos valstybėje sportininko šlovė atsiduria antrame plane, nes paskui susiklosčiusią karjerą atkeliauja pinigai, o tai – galimybė išbristi iš visiško skurdo. (daugiau…)

Buvęs karys Samas Okello Kelo Ugandos karų žiaurumą patyrė ne sykį. Užuot pasidavęs nevilčiai, jis nusprendė, kad vienas žmogus gali pakeisti istoriją, ir įkūrė mokyklą „Hope North“ („Viltis šiaurėje“). Čia nuo karų nukentėję vaikai randa užuovėją, įgyja išsilavinimą ir galimybę susikurti geresnę ateitį.

(daugiau…)

Nedidukės kalnuotos Ruandos Afrikos rytuose ateitis valdžios planuose įrašyta technologijų vardu. Prieš 23 metus šalyje vykdyto genocido metu praradusi apie milijoną žmonių, Ruanda – kurioje apie 70-80 proc. gyventojų yra smulkūs ūkininkai – šiandien investuoja į informacines technologijas, tech-startuolius ir savo didžiausią turtą, jaunimą. (daugiau…)

„Jei mano tėvas bei senelis būtų gyvi ir matytų kaip miršta Viktorijas ežeras, jie skaudžiai verktų,” – sako žvejys Nelson Ochieng. Jis užaugo ežero pakrantėse, žvejoja jau 15 metų ir šiuo metu taip pat dirba Dungos paplūdimio valdymo skyriuje, Kisumu mieste, Kenijoje.

(daugiau…)

Per trejus projekto „Žiniasklaida vystymuisi“ metus  Lietuvos žurnalistai lankėsi dešimtyje mažiau išsivysčiusių šalių: Afganistane, Ganoje, Libane, Nepale, Nigerijoje, Palestinoje, Ruandoje, Mianmare, Ukrainoje ir Kenijoje. Iš viso buvo parengta daugiau nei 200 straipsnių ir reportažų įvairiais politinio, ekonominio ir socialinio gyvenimo klausimais šiose šalyse. Projektui besibaigiant, kviečiame dar kartą susipažinti su pačių žurnalistų atrinktais geriausiais darbais ir balsuoti už įdomiausius. Daugiausiai balsų surinkusio straipsnio ar reportažo autoriui atiteks vertingas prizas.  Balsavimas vyksta iki gruodžio 15 d. 12:00 val. (daugiau…)