Mokomojo Europos Parlamento (MEP) alumni Agnė Denapaitė baigusi mokyklą vietoj studijų universitete pasirinko savanorystę Afrikoje. Nors Agnės planas A buvo praleisti didžiąją laiko dalį savanoriaujant mokyklose Kenijoje ir Tanzanijoje, bet viskas pasisuko taip, jog šiuo metu mergina kuria dokumentinį filmą apie gyvenimą lūšnyne. Dalį jo jau galite pamatyti čia.
Pirmą Kelionės etapą Agnė praleido Kenijoje, masajų žemėje. Čia gyveno su masajų šeima ir savanoriavo pradinėje mokykloje, kur mokė vaikus anglų kalbos, matematikos, gamtos, socialinių mokslų. „Kaip ir visose pradinėse mokyklose – viena mokytoja visiems dalykams.“ Nors čia ir nebuvo elektros ir įprastų maisto produktų, laikrodžių ir dušo, bet vietiniai apsupo Agnę savo svetingumu, o pakeliui į mokyklą ją pasitikdavo žirafos.
Po 5 savaičių masajų žemėje Agnė persikėlė gyventi į Kenijos sostinę, Nairobį. Čia ji prisijungė prie K-youth media centro ir ėmė mokytis darbo su medijomis, o vos po kelių dienų su kolegomis važiavo filmuoti interviu į Mango kubwa – maitinimo programą lūšnyne. Po maisto dalijimo dalis vargšų persikėlė į gretimą kambarį ir jame ėmė piešti: „Tokioje beviltiškoje ir dievo pamirštoje vietoje pamatyti meno gabalėlį atrodė kažkas nepaprasto. Menas gelbsti visada – ypač kai žmonės atsiduria duobėje ir jau atrodo, kad gyvenimas nebetenka prasmės.“ – rašo pati Agnė.
„Prieš pradedant studijas nusprendžiau padaryti pertrauką ir išpildyti seną svajonę – aplankyti Afriką. Įprastai Lietuvoje žmonės mano, kad, jei iškart nestoji į aukštąją po mokyklos baigimo,, metus prašvaistysi veltui. Tačiau galimybių užsiimti naudinga veikla yra begalės, reikia tik trupučio noro ir drąsos išbandyti naujus dalykus.“ – savo bloge rašo Agnė. Visus jos įspūdžius galite perskaityti ir pamatyti Agnės bloge – 100 days in Africa