Home » 2022
Metinis archyvas: 2022
Judita Akromienė: nevyriausybinės organizacijos gali būti tarpininku tarp valdžios ir gyventojų
Kartu su Nacionaliniu švietimo NVO tinklu ir kitais partneriais nuo 2020 metų pradžios įgyvendinamas projektas „Švietimas po NVO didinamuoju stiklu“, kurio tikslas – sukurti sąlygas ir sustiprinti nevyriausybinių švietimo organizacijų dalyvavimą švietimo politikoje visose jos įgyvendinimo pakopose (nuo konkrečių švietimo paslaugų teikimo iki sprendimų priėmimo) ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo srityse. Apie įgyvendinamą projektą pasakoja Nacionalinio švietimo NVO tinklo direktorė Judita Akromienė.
Bendradarbiavimas su savivaldybėmis
Projektu yra skatinamas nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas su savivaldybėmis, teikiami siūlymai viešosios politikos formuotojams. „Prieš metus atlikome pilotinę nevyriausybinių organizacijų apklausą Vilniaus ir Kauno mieste apie bendradarbiavimą su savivaldybėmis. Vilniuje suorganizavome susitikimą su savivaldybės NVO taryba, kuriame dalyvavo ir savivaldybės administracijos atstovai. Pristatėme apklausos rezultatus ir pasiūlėmė konkrečias priemones stiprinti ir plėtoti bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis švietimo organizacijomis. 2021 m. pabaigoje savivaldybė pakvietė Tinklo atstovą dalyvauti Lietuvos vaikų ir jaunimo centro reorganizacijos procese, kur sprendžiamos naujos įstaigos – Sostinės vaikų ir jaunimo centro – strateginės veiklos kryptys ir struktūros pertvarkos klausimai,“ – pasakoja J. Akromienė.
Kaip parodė minėtos NVO apklausos rezultatai, bendradarbiavimas su Kauno miesto savivaldybe – sudėtingesnis procesas. „Patirtis Kauno mieste visai kitokia. Kai 2021 m. balandį Kauno miesto savivaldybė paskelbė apie darbo grupių sudarymą strateginiam plėtros planui iki 2030 rengti, prašėme įtraukti Tinklo atstovą į švietimo darbo grupę, tačiau gavome neigiamą atsakymą su siūlymu stebėti informaciją tinklalapyje 2030.kaunas.lt ir aktyviai dalyvauti viešose diskusijoje bei kituose planuojamuose renginiuose. Tačiau parengus strategijos projektą, siūlymams dokumentui, kurį sudaro per 200 puslapių, pateikti savivaldybė skyrė vos kelias darbo dienas. Tokie veiksmai akivaizdžiai parodo, jog Kauno miesto savivaldybė iki šiol sprendimus priima už uždarų durų, tik imituodama socialinių partnerių ir gyventojų įtraukimą,“ – pastebėjimais dalinasi asociacijos direktorė.
Akromienė teigia, jog bendradarbiavimas su savivaldybėmis suintensyvėjo ištikus karui Ukrainoje. „Kartu su Nacionaline NVO koalicija ir Nacionaliniu skurdo mažinimo organizacijų tinklu atlikome nevyriausybinių organizacijų apklausą, kurioje organizacijos nurodė, kokią pagalbą ar paslaugas galėtų suteikti atvykusiems ukrainiečiams. Apklausą užpildė daugiau nei 100 švietimo organizacijų. Tarpininkaujant Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, pasidalinome su visomis savivaldybemis gautais duomenimis ir pateikėme siūlymus, kaip šios galėtų organizuoti paslaugų teikimą, įtraukdamos nevyriausybines organizacijas.“
Projekto nauda
Anot J. Akromienės, ,„nacionalinės ir vietos valdžios institucijų partnerystė bei bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis padeda priimti geresnius sprendimus, lanksčiau ir greičiau inicijuoti ar pritaikyti švietimo paslaugas, reaguojant į naujai kylančius poreikius. Apskritai, įtraukiant gyventojus į visą viešųjų paslaugų bendrakūrybos procesą, t.y. atsisakant instrumentinio požiūrio, kad gyventojai yra tiesiog paslaugos gavėjai, vartotojai, turėtų silpnėti ir jų nepasitenkinimas valdžia, kuris aštrėja dėl menko žmonių dalyvavimo priimant sprendimus. Nevyriausybinės organizacijos gali būti tarpininku tarp valdžios ir gyventojų.“
Vykdomu projektu siekiama, kad regionuose veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms savivaldybės sudarytų lygiavertes sąlygas kaip ir pavaldžioms įstaigoms, teikti viešąsias paslaugas, ypač atsižvelgiant į pandemijos bei karo Ukrainoje nulemtus pokyčius švietimo srityje.
Projektą įgyvendina Švietimo NVO tinklo nariai „Pilietinių iniciatyvų centras“, „Europos namai“, „Pasaulio piliečių akademija“, „Turing School“, kartu su partneriais iš Norvegijos „Europos Vergelando Centru“ ir Kardokų gamtos mokykla Kazlų Rūdoje.
Straipsnis yra projekto „Švietimas po NVO didinamuoju stiklu“, finansuojamo Europos Ekonominio finansinio mechanizmo ir yra APF (Aktyvaus piliečių fondo) programos, dalis.
COVID-19 pandemija nesutrukdė gyventojams dalyvauti savanoriškoje ir bendruomeninėje veikloje
Lietuvos gyventojų dalyvavimas bendruomeninėje ir savanoriškoje veikloje nesumažėjo, nepaisant dėl COVID-19 pandemijos viešo gyvenimo suvaržymų ir ribojimų, parodė Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ 2021 m. lapkričio mėn. atlikta gyventojų apklausa.
Kaip rodo apklausos rezultatai, dalyvavimas bendruomeninėje veikloje nepakito (2020 metais šioje veikloje dalyvavo 21 proc., o 2021 metais – 24 proc. respondentų), o dalyvavimas savanoriškoje veikloje net šiek tiek padidėjo (29 proc. respondentų nurodė dalyvavę šioje veikloje apklausos metu ar per paskutinius 12 mėnesių arba seniau nei prieš 12 mėnesių, 2020 metais – 24 proc. respondentų).
Nors, kaip ir 2020 metais, visuomenėje vyrauja dalyvavimas trumpalaikėje savanoriškoje veikloje (59 proc.), tačiau pastebimos savanoriavusių reguliariau (kartą per savaitę ar mėnesį) ir ilgesnį laiką tendencijos.
Apklausos rezultatai patvirtino, kad COVID–19 pandemija nepaskatino gyventojų įsitraukti į savanorišką veiklą (taip nurodė didžioji dauguma respondentų – 84 proc.).
Pagrindinės nedalyvavimo savanoriškoje veikloje priežastys, kaip ir anksčiau, – laiko trūkumas (dar labiau išaugęs, 42 proc. respondentų nurodė šią priežastį, 2020 metais – 36 proc.) ir amžiaus ar sveikatos problemos. Taip pat pastebima skeptiško požiūrio į savanorystę kaip mažiau tikslingą, reikalingą ar prasmingą veiklą stiprėjimo tendencija (nuo 6 proc. 2020 metais iki 13 proc. 2021 metais).
Kaip ir ankstesniais metais, daugiau nei pusė respondentų atsakė nedalyvaujantys ir neketinantys dalyvauti bendruomeninėje ir savanoriškoje veiklose.
„Pastaraisiais metais nesumažėjusį ir net šiek tiek padidėjusį visuomenės dalyvavimą bendruomeninėje ir savanoriškoje veikloje vertinčiau teigiamai, kadangi šios veiklos buvo smarkiai apribotos. Dėl COVID–19 pandemijos vyko mažiau renginių ir kitų viešų veiklų, susiaurėjo vykdomų veiklų laukas, kur gyventojai galėjo savanoriškai dalyvauti, taip pat dalis gyventojų, galinčių dalyvauti šiose veiklose dėl amžiaus, sveikatos ar kitų priežasčių. Kaip akivaizdžiai parodė karo Ukrainoje patirtis, ekstremaliomis situacijomis Lietuvos gyventojai telkiasi ir teikia pagalbą įvairiais būdais tiek Ukrainoje, tiek ir į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams. Taigi, šiuo metu reikėtų numatyti priemones ne tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bet ir kitų ministerijų bei savivaldybių programose, kurios paskatintų gyventojus toliau dalyvauti šiose veiklose, taip pat sudarytų patrauklias sąlygas įsitraukti nedalyvaujantiems, ypač regionuose“, – teigia viešosios įstaigos „Europos namai“ direktorė Judita Akromienė.
Tyrimas parengtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu.
Savanoriskos ir bendruomenines veiklos tyrimo ataskaita 2022
Critical Thinkers2021 m. rugsėjis – 2023 m. liepa
Europos namai pradeda įgyvendinti projektą „Critical Thinkers“, kuriuo siekiama ugdyti kritinį jaunų žmonių mąstymą ir sąmoningą jų dalyvavimą viešajame gyvenime. Projektas sujungia trijų Baltijos šalių organizacijų (Sceptical Society iš Latvijos, Shokkin Group iš Estijos ir Europos namai koordinuojamo tinklo „Žinau, ką renku“ iš Lietuvos) patirtį dirbant su medijų raštingumu, politiniu dalyvavimu ir mokymo metodų rengimu.
Ilgamečiai projektai
