„Tajų verslumo paslaptis – požiūris „sabai sabai“ („nesijaudink ir džiaukis“), – įsitikinusi tarptautinio moterų verslininkių tinklo „Business in Heels“ (verslas su aukštakulniais) Bankoko padaliniui vadovaujanti australė Nicky Jones-Crossley.
Tajai dirba ilgai, bet dirbdami nestresuoja, susidraugauja su kolegomis. Darbas yra gyvenimas, gyvenimas yra darbas.
„Jie nebijo nesėkmių, jų kultūra yra labai bendruomeniška, ir jie skatina vieni kitus – net nepažįstamus. Kai dainuoja karaokę, bendraklasiai giria ir skatina net nusidainuojančius“, – pasakoja Nicky. Ji įsitikinusi, kad Bankokas – puikus miestas įgyvendinti savo verslo idėjas.
Įkvėpimo sėmėsi Japonijoje
Europos Sąjungos ir Europos šalių institucijos nuolat svarsto, kaip išjudinti verslumą tarp menkiau atstovaujamų visuomenės kategorijų – moterų (ypač vyresnio amžiaus), jaunimo ir etninių mažumų. Tailande, kuriame kaip ir Lietuvoje klesti universitetinio išsilavinimo ir užtikrintos biuro karjeros kultas, užsiimti verslu vis dėlto labiau įprasta: turistų pamėgta šalis nusėta gatvės prekybininkų, nepriklausomų nakvynės namų ir įvairiausių parduotuvėlių, taip pat, pasak Nicky, tarp vidurinės klasės tajų plinta technologijų startuoliai ir bendro darbo centrai. Įvairaus amžiaus ir kilmės verslininkai siekia ne tik pinigų ir savarankiškumo, bet ir padeda į keblią padėtį pakliuvusioms bendruomenėms.
Ryšiai su kitomis kultūromis versle atsiperka. Tuo įsitikinusi Premruedee Kullasu, įkūrusi tekstilės gaminių parduotuvę „Craft Chiang Mai“. Kaip ir kiti išsilavinimo siekiantys tajai, ji troško studijuoti universitete ir įgijo palydovų nuotolinio valdymo specialybę, bet nesijautė laiminga dirbdama technologijų srityje. Užtat ši specialybė ją atvedė į Japoniją, ten praleido trejus metus ir nustebo pamačiusi, kaip ten mėgstami gaminiai iš Tailando.
„Prieš 15 metų Tailande prasidėjo ekonomikos krizė, tad ėmiau svarstyti, kaip susikurti sau darbo vietą. Mane įkvėpė Japonijoje matyti gaminiai, pradėjau verstis amatais. Mano šeima juos labai mėgo – senelis, nors ir dirbo policininku, turėjo popieriaus karpinių versliuką“, – sako P. Kullasu. Iš biuro į amatų verslą pabėgo ir jos sesuo.
„Amatų įgūdžiai yra mūsų kraujyje“, – tvirtina verslininkė. Įsitikinusi, kad tajų dizainas nežavi kitų šalių klientų, ji pradėjo bendradarbiauti su užsienio dizaineriais ir derina jų idėjas su tradicinėmis audimo, dažymo ir siuvinėjimo technikomis, o kai kada užsako darbų ir iš Šiaurės Tailando kalnų genčių.
Visą straipsnį skaitykite lzinios.lt
Straipsnis pirmą kartą publikuotas tinklapyje euroblogas.lt (2015 m. kovo 30 d.)
Šiame straipsnyje Daiva Repečkaitė dar kartą siūlo nusikelti į Tailandą ir dalijasi istorija, užfiksuota per kelionę, apmokėtą ES finansuojamos „Minority Rights in the News“ programos, ir kviečia gilintis į moterų verslumo Tailande klausimus. Trijų pašnekovių pasakojimai liudija, kad šioje srityje iš tajų turime ko pasimokyti.
Kalbant plačiau, verslumas aktualus ir visame besivystančiame pasaulyje – tai dažnai tampa sėkminga priemone kovojant su skurdu, skatinant ekonominį augimą, inovacijų kūrimą ir konkurencingumą. Nors šių šalių gyventojai, nusprendę pradėti verslą, dažnai stokoja kapitalo arba susiduria su nestabilių finansų rinkų iššūkiais, tarkim, itin didelėmis palūkanomis, besivystančiose valstybėse egzistuoja ir tam tikrų pranašumų.
Dažna pradedančiųjų verslą strategija šiose šalyse – kelių verslų kūrimas vienu metu. Pavyzdžiui, pradedantis ūkininkas gali tuo pat metu verstis ir tradiciniais amatais, statyba ar kuo kitu. Toks veiklos diversifikavimas padeda sumažinti verslo riziką ir išsilaikyti nestabilioje rinkoje. O sėkmės atveju tai padeda pasiekti, kad jų prekės ar paslaugos ženklas taps atpažįstamas daugybėje skirtingų situacijų.
Žinoma, verslo kūrimo praktiką besivystančiose šalyse sunku apibendrinti. D. Repečkaitės rašinys taip pat puikiai parodo, jog unikali vietos kultūra ir socialiniai santykiai – sėkmingai verslo pradžiai neką mažiau svarbūs.
Projektą „Žiniasklaida vystymuisi“, remiamą Europos Sąjungos, Lietuvoje įgyvendina VšĮ „Europos namai“ kartu su Nacionaline nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma.
