Tadžikė Gulshan Normatova Lietuvoje gyvena jau šešerius metus. Kartu su vyru lietuviu įsikūrusi Vilniuje augina vaiką, dirba vadovaujamą darbą bendroje Lietuvos ir Indijos įmonėje. Moteriai patinka lietuvių kalba, žmonių mandagumas, kultūringas vairavimas.
Tadžikijos sostinėje Dušanbėje augusi ir išsimokslinusi pašnekovė į gimtąją šalį grįžta tik pasisvečiuoti. Dabar namai – Lietuva, čia daugiau galimybių ir didesnė pasirinkimo laisvė. Įstabia gamta pasižyminti Tadžikija yra viena skurdžiausių Vidurinės Azijos valstybių. Nuo nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais valstybei teko patirti penkerius metus trukusį pilietinį karą, kuriame žuvo apie 70 tūkst. žmonių, išgyventi ekonominius sunkumus ir saugumo iššūkius. Musulmoniškoje šalyje gyvena daugiau nei 7,5 mln. žmonių. Egzistuoja lyčių atotrūkis.
Mišri šeima
– Augote Tadžikijoje, kur didžioji gyventojų dauguma – tadžikai, bet nemažai uzbekų, kitų tautų atstovų. Religiniu požiūriu šalyje dominuoja islamas. Papasakokite, ar tai akivaizdu jūsų šeimoje? – teiravomės Gulshan Normatovos.
– Mano tėvas yra uzbekas, mama – pusiau tadžikė, pusiau rusė. Jie gyvena Dušanbėje. Turiu vyresnį brolį, jis įsikūręs Maskvoje. Tėtis išpažįsta islamą, tačiau šeima laikosi pasaulietinių pažiūrų. Mūsų, vaikų, auklėjimas nebuvo religinio pobūdžio, aš ir dabar gyvenu atsižvelgdama į pasaulietines tradicijas bei vertybes. Mudu su broliu iš tėvų nepatyrėme didesnio griežtumo ar ypatingų draudimų. Nors apskritai vaikai mūsų krašte auklėjami gana griežtai, ypač mergaitės. Jos nuo vaikystės rengiamos šeimos gyvenimui, pratinamos prie namų ruošos. Vidurinėje Azijoje įprasta, kad kiekviena paauglė jau moka gaminti, skalbti, tvarkytis namuose. Berniukai turi daugiau laisvės. Mergaites auklėjamos, kad nepadoru, net amoralu vaikščioti su berniukais be vyresniųjų arba artimųjų palydos, turėti intymių santykių iki vedybų.
– Gyvendama Lietuvoje kaip moteris jaučiatės laisvesnė?
– Taip, išties. Tarkim, galiu viena išeiti, ir niekas man nieko nesakys, prie manęs nepriekabiaus. Kai atvažiavau į Lietuvą, buvo neįprasta, kad nesulaukiu dėmesio. Čia jaučiuosi laisviau. Tiesa, ir gimtinėje nebuvau itin suvaržyta, bet man nuolat sakydavo: „negalima“, „mergaitėms taip nedera elgtis“, „turėtų būti gėda“ ir pan.
Reputacija – svarbiausia
– Svajojote, kad moterų padėtis visuomenėje būtų kitokia?
– Jei Tadžikijoje esi moteris, gali įgyti išsilavinimą, bet… tu išteki. Taip, gali dirbti, dalyvauti visuomeninėje veikloje, jeigu, žinoma, vyras neprieštarauja. Visgi dažniausiai moters vieta namuose: namų židinys, vaikai, ūkis. Kiekviena mergaitė svajoja ištekėti, turėti savo šeimą, atitrūkti nuo tėvų. Įsivaizduoji, kad būsi savarankiška, o iš tikrųjų tarsi pakliūvi į naujus rėmus. Kaip jau sakiau, tėvai manęs labai griežtai neauklėjo, skiepijo pasaulietines vertybes, nors kartu stengėsi apsaugoti nuo tam tikrų dalykų, galinčių pakenkti mano, jaunos moters, reputacijai. Reputacija – svarbesnė už viską. Jeigu tavo reputacija susvyravo, bus pasmerkta visa tavo šeima, artimieji.
Visą straipsnį skaitykite lzinios.lt
Apie projektą
Šiame straipsnyje kviečiame skaityti pokalbį su Lietuvoje gyvenančia tadžike Gulshan. Šešerius metus praleidusi mūsų krašte tadžikė dalijasi savo patirtimi apie moterų padėtį gimtojoje šalyje, laisvę ir tradicijų vaidmenį ne tik Tadžikijoje, bet ir visoje Vidurinėje Azijoje.
Pažinti besivystančias šalis ir jų problemas galime ne tik nuvykę ir pabendravę su tenykščiais vietiniais, bet ir su žmonėmis, gyvenančiais tarp mūsų. Viena tokių yra Gulshan. Daugiau sužinoti apie Gulshan ir su kitais Lietuvoje gyvenančiais atvykėliais galite susipažinti socialinių medijų kampanijoje #mūsiškiai (#ours).
***
Projektą „Žiniasklaida vystymuisi“, remiamą Europos Sąjungos, Lietuvoje įgyvendina viešoji įstaiga „Europos namai“ kartu su Nacionaline nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma.
