„Kwame Nkrumah nemiršta“, – sako gidas prie pirmojo Ganos prezidento kapo memorialiniame parke, esančiame pačioje šalies sostinės Akros širdyje. Antkapinis monumentas primena medžio kamieną be šakų ir turi simbolizuoti pradėtus, tačiau nebaigtus jo darbus.K. Nkrumah – tautos tėvas, didvyris, vadinamas net Osagyefo. Vietine akanų kalba tai reiškia „išgelbėtojas“. Kodėl šiandien Ganoje vėl gyvas daugiau kaip prieš pusę amžiaus šalį autoritariškai valdžiusio ir per perversmą pašalinto marksisto kultas? Antkapinis paminklas, primenantis medžio kamieną be šakų.
Mažo miestelio darbininkų šeimoje gimęs būsimasis prezidentas mokėsi katalikiškoje mokykloje, ją baigęs dirbo mokytoju seminarijoje. Svarstė tapti jėzuitu, tačiau galiausiai išvyko studijuoti į JAV, vėliau – į Didžiąją Britaniją. Čia įsitraukė į panafrikanizmo judėjimą. Grįžęs į tėvynę K. Nkrumah įkūrė socialistinę partiją. Vėliau už antikolonijinę veiklą buvo kalinamas, tačiau paleistas, kai jo partija laimėjo rinkimus ir reikėjo formuoti vyriausybę. 1952 metais K. Nkrumah išrinktas ministru pirmininku. Po penkerių metų Gana paskelbė nepriklausomybę, 1960-aisiais tapo demokratine respublika, o Kwame – pirmuoju prezidentu. Valdė šešerius metus, iš jų ketverius – drausdamas opozicines partijas, grūsdamas oponentus į kalėjimus penkeriems metams. Nors buvo apsiskelbęs prezidentu iki mirties, 1966-aisiais kariuomenė atėmė iš jo valdžią. Tuo metu K. Nkrumah viešėjo Kinijoje, kuria žavėjosi, kaip ir kitomis komunistinėmis šalimis. Yra laimėjęs Lenino taikos premiją, o mirė Nicolae Ceausescu valdomoje Rumunijoje – ten gydėsi nuo vėžio. Ši Kwame Nkrumah skulptūra galvos neteko per 1966-ųjų perversmą.
Nepriklausomybės architektas
Ganos dvyniu dėl sutampančios gimimo datos save vadinantis pirmojo prezidento sūnus Onsy Nkrumah vardija pagrindinius tėvo palikimo aspektus. Visų pirma, jo ir bendražygių pastangomis Gana iš Didžiosios Britanijos kolonijos Aukso kranto tapo nepriklausoma valstybe. Kwame įkūrė daugybę valstybinių fabrikų, įgyvendino infrastruktūros projektų, tarp jų – Akosombo užtvanką, kuri ir šiandien yra vienas pagrindinių ganiečių elektros šaltinių, pastatė industrinį miestą Temą. Pasak jaunosios kartos istoriko iš Ganos universiteto dr. Kwame Adum-Kyeremeh, šiandien pagrindinės šalies politinės partijos ne tik remia savo ideologines programas K. Nkrumah idėjomis, bet ir įgyvendina konkrečius dar pirmojo prezidento sumanytus industrinius projektus Šiandien Ganoje vėl gyvas daugiau kaip prieš pusę amžiaus autoritariškai šalį valdžiusio ir per perversmą pašalinto marksisto Kwame Nkrumah kultas.
Pirmasis valstybės sekretorius Kwaku Baprui Asante, dirbęs drauge su K. Nkrumah šešerius metus, prisimena: „Pirmaisiais nepriklausomybės metais susidūrėme akis į akį su savo problemomis. Nesislėpėme nuo jų. Supratome, kad, tarkime, gyventojai neraštingi, todėl šalis negali tikėtis didelės pažangos. K. Nkrumah įtvirtino nemokamą pradinį išsilavinimą. Kitas dalykas – siekti Ganos ekonomikos, o kartu ir socialinės gerovės augimo. Kūrėme įvairias įmones visoje šalyje. Pagrindinė mintis buvo ne tik eksportuoti žaliavas, bet ir patiems jas apdoroti. Pavyzdžiui, net maišus, į kuriuos buvo pakuojama kakava ir vežama į kitas šalis, gamino užsieniečiai. Tai trukdė pažangai.“ Pasak pirmojo prezidento 93-ejų bendražygio, jo vizija buvo išsivysčiusi Gana, kaip bet kuri Vakarų valstybė, industrinis ir kultūrinis metropolis.
Afrikos laisvintojas ir vienytojas
Pasauliui Kwame paliko ir šiandien egzistuojantį Neprisijungimo judėjimą, įkurtą 1961-aisiais kartu su Indijos, Indonezijos, Egipto ir Jugoslavijos lyderiais. „Šaltojo karo metais buvo svarbu rasti pusiausvyrą tarp sovietų ir Vakarų bloko. Tuo metu Lietuvos žemėlapyje nebuvo, girdėdavome tik apie Baltijos šalis. Mano tėvo afrikietiška vizija siekė nepriklausomybės visoms valstybėms. Tautų apsisprendimo teisė – žmogaus teisė“, – kalba K. Nkrumah sūnus. Gana viena pirmųjų Užsachario Afrikoje paskelbė nepriklausomybę, jos pavyzdžiu pasekė daugelis šalių. K. B. Asante įsitikinęs, kad Ganos išsilaisvinimo poveikis regionui buvo didžiulis. Pirmasis šalies prezidentas ne vien įgyvendino tai, apie ką anuomet daugelis kitų lyderių Afrikoje tik svarstė, bet ir rėmė visus išsilaisvinimo sąjūdžius.
Prieš keletą metų prie Afrikos sąjungos būstinės Etiopijos sostinėje iškilo K. Nkrumah skulptūra, primenanti milžinišką Ganos vadovo indėlį į šios organizacijos kūrimą. „Panafrikanizmas buvo viena esminių jo idėjų, kuria aistringai tikiu ir aš. Nei Ganos, nei jokios kitos Afrikos valstybės potencialas nebus iki galo realizuotas, kol žemynas nedirbs glaudžiai drauge. Europa taip pat tuo tiki, net jei Didžioji Britanija nori išeiti. Taip galima pasiekti daugiau. Vienybė yra jėga“, – komentuoja O. Nkrumah.
Visą tekstą skaitykite lzinios.lt
Apie projektą
Šiame „Lietuvos žinių“ numeryje siūlome dar vieną Rositos Garškaitės pasakojimą iš Ganos. Afrikos valstybė pirmoji išsikovojusi nepriklausomybę ir kovo 6 dieną paminėjusi nepriklausomybės šešiasdešimtmetį.
Afriką esame pratę matyti ir apie ją kalbėti kaip stichinių, socialinių, politinių ir kitų problemų kamuojamą žemyną. Šį kartą apie Afrikos valstybę Ganą iš kitos pusės – įsitvirtinus demokratijai šalis laikoma viena moderniausių ir pažangiausiu žemyne, o kai kuriais rodikliais lenkia ir Lietuvą. Tad šiame tekste apie tai, kaip prieš šešias dešimtis buvo kuriama valstybė, ir jos pirmąjį prezidentą.
***
Projektą „Žiniasklaida vystymuisi“, remiamą Europos Sąjungos, Lietuvoje įgyvendina viešoji įstaiga „Europos namai“ kartu su Nacionaline nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma.
