„Rinkimų diena iš tikrųjų primena turgų. Vietiniai su vaikais, seneliais ar neįgaliaisiais 5, 8 ar net 10 valandų stovėdavo eilėje 40 laipsnių karštyje. Žmonės patys turėdavo susiorganizuoti prekybą vandeniu ir maistu, nes valstybė tuo neužsiima“, – rinkimų stebėjimą Nigerijoje prisimena Gabrielė Tervidytė, tarptautinių rinkimų misijų stebėtoja.
Lietuvė ne kartą stebėjo rinkimus įvairiuose kraštuose – Baltarusijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Gruzijoje ir kitur, o Afrikoje – pirmą kartą. Pasak jos, labai pravertė ankstesnė darbo patirtis šiame žemyne. Apie tai pasakoja pašnekovė Gabrielė Tervidytė.
– 2015 metais vykote į Europos ilgalaikio stebėjimo misiją Nigerijoje. Gal galėtumėte trumpai papasakoti, ką veikia rinkimų stebėtojai?
– Stebėtojai siunčiami, kad išsiaiškintų, ar laikomasi tarptautinių ir nacionalinių sutarčių bei įsipareigojimų. Susitinkame su žurnalistais, profsąjungomis, nevyriausybinio sektoriaus atstovais, kurie stebi rinkimus ir bando užtikrinti, kad viskas, kas vyksta jų valstybėje, yra tvarkinga ir teisėta. Taigi mūsų kasdienis darbas yra susitikimai arba dokumentų tikrinimas įvairiuose šalies miestuose. Susitinkame ir su labai aukšto rango politikais, nepriklausomai nuo to, ar jie kandidatuoja. Su jais aptariame situaciją, kitaip tariant, „pamatuojame temperatūrą“, nes rinkimų laikotarpiu niekada nebūna ramu, todėl rinkimai tokiose valstybėse ir stebimi. Mūsų darbas ne veltui vadinamas „stebėjimu“, nes visiškai negalime kištis į vidaus politiką. Atėjusios balsuoti moterys stovi atskiroje nuo vyrų eilėje./Gabrielės Tervidytės nuotrauka Labai ilga misija
– Kiek laiko praleidote stebėdama prezidento ir vietos savivaldos rinkimus Nigerijoje?
– Ilgalaikiai stebėjimai trunka nuo pusantro iki dviejų mėnesių. Mes, 30 stebėtojų iš visų Europos Sąjungos (ES) šalių ir Norvegijos bei Šveicarijos, į Nigeriją atvykome sausio 13 dieną, ir buvo tikimasi, kad ten būsime iki kovo pabaigos. Tačiau praėjus 6 savaitėms nuo misijos pradžios, Nigerijos prezidentas su šalies kariuomene nusprendė atidėti rinkimus. Dėl to misija prasitęsė tokiam pačiam laikotarpiui ir iš viso truko 4 mėnesius. Visam pratęstam laikotarpiui mūsų paliko 12, kiti komandos nariai grįžo tik prieš pat rinkimus. Kitaip tariant, tie, kurie likome Nigerijoje (aš buvau viena jų), dirbome sudėtingesnėmis sąlygomis – mums skyrė daugiau gubernijų, nes mūsų buvo mažiau, vyravo šioks toks chaosas pačioje valstybėje. Aš buvau Šiaurės Nigerijos vakarinėje dalyje, šiaurės rytuose siaučia „Boko Haram“. Misija buvo sunki ne tik asmeniškai, bet ir ES – buvo labai ilga, be to, viena brangesnių. Nigerijos šiaurė – beveik vien musulmoniška, todėl susidūrėme su religiniais niuansais, tarkim, moterų, nešiojančių veido apdangalus, tapatybės patikrinimas.
– Kaip rengiamasi tokiai misijai?
– Kai kandidatas atrenkamas, tuomet likus savaitei iki misijos pradžios prasideda įsakymų, įstatymų ir ataskaitų nagrinėjimas, t. y. mokomasi teisinių dalykų. Manoma, kad atvykusių stebėtojų nereikia mokyti tokių paprastų dalykų kaip tarpkultūrinio bendravimo ar suvokimo, kas yra misija. Vienas atrankos kriterijų tas, kad kandidatas turi būti susipažinęs su regionu. Pavyzdžiui, aš negalėčiau vykti į Pietų Aziją, nes apie situaciją ten daug nežinau. Taigi asmuo turi būti dirbęs arba bent išmanantis regioną ar konkrečią valstybę.
Visą pokalbį apie rinkimus Nigerijoje skaitykite lzinios.lt
Apie projektą
Šiame „Lietuvos žinių“ numeryje kviečiame skaityti pokalbį su aktyviste iš Lietuvos Gabriele Tervidyte ir jos patirtis stebint rinkimus Nigerijoje. Ši Afrikos valstybė – tankiausiai gyvenama ir vieną stipriausių ekonomikų turinti šalis regione. Prieš beveik dvejus metus čia vyko rinkimai, jų skaidrumo ir sklandumo užtikrinti vyko tarptautinė stebėtojų misija, tarp jų ir lietuvė.
***
Projektą „Žiniasklaida vystymuisi“, remiamą Europos Sąjungos, Lietuvoje įgyvendina viešoji įstaiga „Europos namai“ kartu su Nacionaline nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma.
