Rytų Ukraina. 2017-ieji. Marinkoje gyvenanti Oksana šiemet nenukasė bulvių, nes, kaip ji sako, gyvybė svarbiau nei bulvės. Jos namas – vos keli šimtai metrų nuo fronto linijos, ir rytinė jo siena suvarpyta snaiperių kulkų, jau nekalbant apie kelis kartus remontuotą stogą, sudegusią pavėsinę ir plėvele uždengtus langus. Vis tiek stiklus išdauš sprogimo banga. Dokumentinis filmas „Iki pabaigos. Ir dar šiek tiek“ – apie karo įkaitais tapusius žmones Rytų Ukrainoje. Apie vaikus, moteris, vyrus, kuriems kasdien girdimi šūviai, gatvėje ar kieme ginkluoti kariai jau tapo įprasta. Eidami į darbą, parduotuvę ar į svečius, jie skubiai perbėga pavojingiausias gatves, kad išvengtų snaiperių šūvių.
„Iki pabaigos. Ir dar šiek tiek“ – filmas apie patriotizmo suvokimą, apie žmones, palikusius savo šeimas ir išėjusius ginti šalies. Į klausimą, kodėl ėjo į frontą, savanoriai atsako: o kas kitas, jei ne jie? Jie gina savo šeimas, nes įsitikinę, kad kitaip Rusijos remiami separatistai ateis iki jų namų. Savanorė Julija sako nenorinti, kad jos vaikai Zaparožėje matytų tai, ką mato vaikai, gyvenantys prie fronto linijos.
Skirtingas ir kartu panašias istorijas sujungs lietuviams puikiai pažįstamas Jonas Ohmanas, nuo karo pradžios vežantis paramą ukrainiečiams. Paramą, skirtą kariams, paramą, skirtą apsiginti.
Dokumentinio filmo „Iki pabaigos. Ir dar šiek tiek“ komanda: režisierius Rimas Bružas, operatorė Miglė Gaižiūtė, žurnalistas Edvardas Špokas.
Dokumentinio filmo premjera 2018 m. gruodžio 18 d. 22.25 val. per LRT TELEVIZIJĄ.
Filmo sukūrimą pagal projektą „Žiniasklaida vystymuisi“ finansavo Europos Sąjunga.
