Tik 4 proc. Lietuvos gyventojų žino, kas yra Darnaus vystymosi tikslai (DVT) (#DVTikslai/ #DVD2030).
„Būtent dėl to, kad mažai kas supranta šią sritį, kyla nemažai problemų, nėra politinio palaikymo. Visuomenė taip pat nedaug supranta, nepalaiko, nes nežino, kokios atsiveria galimybės įgyvendinus darnaus vystymosi principus. Tarkime, su tais mažais ištekliais galima pasiekti gerą rezultatą, jei gali atsižvelgti į darnaus vystymosi principus. Stinga politikos tęstinumo, suderinamumo, dalykai yra suprantami fragmentiškai“, – sako Aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Navickas.
Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimta ir Lietuvos Respublikos Prezidentės (kaip ir kitų 192 valstybių vadovų) pasirašyta rezoliucija „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ oficialiai įsigaliojo šių metų pradžioje, pasiūlydama vyriausybinėms institucijoms Darnaus vystymosi tikslus (Sustainable Development Goals, #SDGs). Visos pasaulio bėdos čia sudėtos į 17 tikslų, 169 uždavinius ir 230 pirminių rodiklių.
Lietuva pasirinko 4 prioritetines sritis apimančias 6 tikslus. Tačiau Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. nėra à la carte menu, iš kurio pasirenkami parankiausi prioritetai..
Kviečiame skaityti apie tai, kaip ir kodėl įgyvendinami Darnaus vystymosi tikslai pasaulyje ir Lietuvoje, kokias tendencijas DVT įgyvendinime pastebi ekspertai bei kurių šalių pavyzdžiu turėtume vadovautis, jei išties norime įgyvendinti pokyčius ne tik Lietuvoje, bet ir prisidėti prie pastangų kurti darnesnį pasaulį.
Gero skaitymo!
