Nedidukės kalnuotos Ruandos Afrikos rytuose ateitis valdžios planuose įrašyta technologijų vardu. Prieš 23 metus šalyje vykdyto genocido metu praradusi apie milijoną žmonių, Ruanda – kurioje apie 70-80 proc. gyventojų yra smulkūs ūkininkai – šiandien investuoja į informacines technologijas, tech-startuolius ir savo didžiausią turtą, jaunimą.
Ant jo motociklo, Ruandoje vadinamo tiesiog moto, priekio pritvirtinta žalia vėliavėlė. Tai – ženklas, kad vairuotojas Kayijuka yra patikimas ir kvailysčių kelyje nedarys. Po ėjimo pėsčiomis, dviračio ir autobuso, moto yra pigiausia viešojo transporto priemonė Ruandos sostinėje Kigalyje – ir neabejotinai greičiausia bei patogiausia, turint omenyje stačias Kigalio kalvas, ant kurių miestas išsidėstęs. Bėda tik, kad, Ruandos policijos duomenimis, moto vairuotojai dėl savo beatodairiškumo ir pomėgio nepaisyti kelių eismo taisyklių pirmauja avarijų statistikoje: nardantys tarp lekiančių automobilių, jie dalyvauja apie 70 proc. visų šalyje įvykstančių avarijų.
„Netapk statistika“, – įspėja išmaniojo telefono programėlės „SafeMotos“, per kurią išsikviečiau Kayijuką, kūrėjai. Ta žalia vėliavėlė yra šio tinklo vairuotojų skiriamasis ženklas; gatvėje stabdomi moto tokios neturi.
Nors ir moto vairuotojams, ir keleiviams dėvėti šalmą yra privaloma – ir niekas šios taisyklės neignoruoja – „SafeMotos“ apskaičiavo, kad Ruandoje tikimybė žūti kelyje yra 700 kartų didesnė nei Didžiojoje Britanijoje. Po ŽIV/Aids, avarijos kelyje yra didžiausias žudikas Afrikos žemyne. Išmaniuosiuose telefonuose įmontuotų sensorių pagalba „SafeMotos“ seka savo vairuotojų greitį ir elgesį kelyje, pagal tai juos reitinguoja ir keleiviams siūlo tik aukštus saugumo standartus atitinkančius vairuotojus. Nes, gatvėje pamojavęs pirmam sutiktam vairuotojui, juk negali žinoti, ar jis teises gavo ne vakar, o gal ryte susipykęs su namiškiais yra prastos nuotaikos ir laukia progos išsilieti kelyje lenkdamas sunkvežimius.
„SafeMotos“ yra vienas sėkmingiausių Ruandos technologinių startuolių, kurio smegenys yra du jaunuoliai: Peteris Kariuki, save vadinantis „techno poetu“, ir Barrettas Nashas, jo kolega iš Kanados. Ilgai galvoję, kaip spręsti (ne)saugumo keliuose problemą, jaunieji ICT (informacinių komunikacijų technologijų) ekspertai savo idėjai įgyvendinti gavo finansavimą iš startuolių investuotojo ir trims mėnesiams išvyko stažuotis į Airiją. Grįžę 2015 m. sukūrė išmaniąją programėlę „SafeMotos“, kurios pagalba jau nuvažiuota 120 tūkst. kelionių ir apie 2 mln. kilometrų.
Peterio tėvai – ūkininkai, pragyvenantys iš kopūstų ir bulvių. Jo gimtajame kaime tebuvo vienas kompiuteris ir spausdintuvas, kuriuo susižavėjęs Peteris, dar būdamas vaikas, nusprendė savo ateitį.
Ateitis šeštajame aukšte
KG 7 aveniu Kigalio Kacyiru rajone, nuo JAV ambasados važiuojant į pietryčius palei prezidentūrą, UNICEF biurą bei Pietų Afrikos Respublikos, Burundžio, Egipto ir Japonijos ambasadas, šeštajame „Telekomu“ vadinamo pastato (dabar pervadinto į „ICT Park“) aukšte vyksta Ruandos ateitis. Čia įsikūrusi „kLab“ (knowledge Lab / Žinių laboratorija) yra pirmasis šalyje technologijų centras – erdvė, kurioje IT, inžinerijos studentai bei startuoliai kviečiami tobulinti ir įgyvendinti savo idėjas bei paversti jas sėkmingais verslo modeliais.
Šeštadienio rytą „kLab“ prie nešiojamųjų kompiuterių palinkę keliolika jaunuolių, kiti balkone su atsiveriančiais Kigalio kalvų vaizdais žaidžia stalo futbolą. Darbuotojai sako, kad darbo dienomis čia sunku rasti laisvą vietą, tačiau dabar savaitgalis, todėl ramiau. „kLab“ įkurta prieš penkerius metus valdžios iniciatyva kaip dalis skurdo mažinimui skirto plano „Vision 2020“. Pagal jį, iki 2020 m. siekiama Ruandą paversti modernia, žiniomis paremta valstybe. Informacinės technologijos yra integrali šio plano dalis, todėl, skirtingai nei daugelis kitų žemyno technologijų parkų, įkurtų privačia iniciatyva arba tik už donorų pinigus, „kLab“ didžiąja dalimi finansuojama valstybės lėšomis. Finansuojama – ir akylai prižiūrima.
„SafeMotos“ yra vienas sėkmingiausių projektų, gimusių „kLab“ erdvėje. Ši programėlė jau turi apie 25 tūkst. registruotų vartotojų ir vykdo šmaikščią, į miesto jaunimą nukreiptą reklaminę kampaniją. Telefono ekrane būsimasis keleivis gali sekti atvykstančio moto vairuotojo judėjimą, kelionės žemėlapį ir sumą, kuri priklauso nuo nuvažiuoto atstumo. Ją galima sumokėti grynaisiais, mobiliais pinigais, sujungus savo sąskaitą su programėle, arba banko kortele.
Kigalio viešajame transporte naudojamos „Tap&Go“ išmaniosios kortelės (analogiškos „Vilniečio kortelei“ ar Londono „Oystercard“) gyvenimą taip pat pradėjo „kLab“, kaip ir mokėjimų platforma „MERGIMS“, kuri leidžia užsienyje gyvenantiems daugiau uždirbantiems ruandiečiams pinigus už giminaičių komunalines paslaugas, studijų įmokas ir kitus mokesčius pervesti internetu. Tai – mobili alternatyva tarptautinių kompanijų, tokių kaip „Western Union“ ar „MoneyGram“, vykdomiems pinigų pervedimams, už kuriuos imamas nemažas aptarnavimo mokestis. Dar viena startuolių programėlė, pradžią gavusi „kLab“ erdvėse, yra švietimui skirta „Academic Bridge“, kurios pagalba tėvai gali sekti savo vaikų progresą mokykloje – pažymius, lankomumą, pamokų tvarkaraštį. Šiuo metu ji naudojama devyniose mokyklose.
Pažanga ICT srityje pristatoma kaip vienas svarbių šalies pasiekimų per pastaruosius du dešimtmečius. Ne atsitiktinumas, kad lapkričio viduryje vizito Ruandoje metu ES šiuo metu pirmininkaujančios Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid po pokalbio su Žemės ūkio ministerijos atstovais apsilankė „kLab“. Technologijų centro vadovas Aphrodice’as Mutangana vėliau žurnalistams sakė: „Parodėme, kur link einame ir kaip jaunimas gali atrasti sprendimus mūsų šalies problemoms.“ Tokius kaip, pavyzdžiui, čia sukonstruotas dronas, ant pasėlių purškiantis trąšas.
Informacinių technologijų srityje pasaulyje pirmaujanti Estija, kurioje gimė internetinių pokalbių programa „Skype“ ir kur piliečiai mokesčių deklaracijas internetu gali užsipildyti per penkias minutes, dar 2000 m. laisvą prieigą prie interneto paskelbė viena iš žmogaus teisių.
Ne tik sau, bet ir savo šaliai
Šalia „kLab“ 2016 m. vasarą įsikūrė „FabLab Rwanda“ (Fabrication Lab / Gamybos laboratorija), skirta techninės įrangos (hardware) projektų vystymui. Šalia kompiuterių, 3D spausdintuvo ir lazerinių mašinų jos erdvėse stovi medžio apdirbimo staklės – jomis pagal iš anksto paruoštus 3D modelius pagaminta didžioji dalis „FabLab“ baldų, vykdomi komerciniai užsakymai. Narystė „FabLab“ kainuoja 5 tūkst. Ruandos frankų (5 eurus), kortelė išduodama be galiojimo termino.
„Ši erdvė atvira jauniems, versliems, inovatyviems žmonėms, – sako „FabLab Rwanda“ vadovo padėjėjas Dani. – Jei turi idėją, kuri atneš gėrio ir tau, ir šaliai – esi laukiamas.“ Būtent šis aspektas – „ir sau, ir visiems“ – yra nuolat Ruandos jaunosios kartos, ypač besisukančios ICT sektoriuje, kartojamas motyvas. Priėjimo prie jūros neturinti kalvota 26,3 tūkst. kv. km ploto šalis, prieš kiek daugiau nei du dešimtmečius išgyvenusi genocido tragediją, kurdama save iš naujo akcentuoja darbą ir pastangas ne tik asmeninio, bet ir bendro gėrio vardan. Nes suskaldytoje, atgrasioje visuomenėje uždegti degtuką žymiai lengviau, ir gaisras kaitresnis.
„Kiekvienoje į technologijas orientuotoje šalyje turėtų būti po technologijų parką“, – sako Dani. Be vietinių ir tarptautinių mentorių, kurie Ruandos jaunimui padeda vystyti ICT idėjas, „FabLab“ nariai visame pasaulyje nuolat bendrauja tarpusavyje, dalijasi patarimais ir problemų sprendimo būdais. Dani pasakoja, kad prieš porą savaičių internetu (ačiū estams už „Skype“) dalyvavo diskusijoje su kolegomis Čilėje, o pas save Kigalyje priėmė svečius iš Benino, kurie mėnesį mokėsi iš Ruandos „FabLab“ patirčių – tam, kad patys įkurtų „FabLab Benin“.
Tačiau „FabLab“ nėra tik idėjų kalykla – kad išsilaikytų finansiškai ir turėtų pajamų investuoti į naujus projektus, vykdomi komerciniai užsakymai. Šešiasdešimt procentų gauto pelno pasilieka „FabLab“, likę atitenka projekto kūrėjui. „Tų namų modelius pagaminom mes, 3D spausdintuvo pagalba, – sako Dani modamas ranka link kalvos, ant kurios statomas naujas gyvenamųjų namų kvartalas. – Pirmuosius modelius architektai konstravo rankomis, tad jie buvo kreivoki, nelygiais kampais. Tokių juk negali klientui pateikti.“ Lazerinių graviravimo mašinų pagalba „FabLab“ modeliuojami ir gaminami ir, pavyzdžiui, įvairūs suvenyriniai apdovanojimai, kurių nebereikia importuoti iš Kenijos ar Ugandos. Nauda, sako Dani, visapusė: „Patys sukurdami ir pasigamindami mums reikalingus daiktus, sumažiname priklausomybę nuo išorinių jėgų“. Tačiau jis užsimena, kad, nors jaunimo potencialas ICT srityje didžiulis, investicijų trūksta, ir tai yra problema. Vien iš gerų idėjų nepragyvensi, kad ir kiek daug jų turėtum sukaupęs. Puikiai tai suprasdami, „FabLab“ jaunuoliai vis dėlto džiaugiasi turėdami galimybę daryti tai, kas jiems tikrai patinka – o visa kita vieną dieną ateis. „Pinigai turi dirbti tau, o ne tu – pinigams“, – sako Dani.
Per brangu
Kigalio centre, komercinių biurų rajone, kur įsikūrusi ir miesto savivaldybė, gatvėje veikia nemokamas wi-fi internetas. Skaitmeninių naujienų yra ir daugiau: neseniai vienas iš trijų šalyje veikiančių mobiliųjų telefonų operatorių sudarė sutartį su Kigalio Kooperatyvų sąjunga, atsakinga už mokesčių už automobilių stovėjimą sostinėje rinkimą. Nuo šiol vairuotojai už parkavimą mieste galės mokėti mobiliuoju telefonu. Ruandos tikslas tapti informacine visuomene gali būti įgyvendintas tik užtikrinus prieinamą, patikimą ir nebrangų interneto ryšį. „Nors internetas nėra būtinas žmogui išgyventi, šios pagrindinės mūsų laikų komunikacijų technologijos svarba yra neginčijama, – žiniasklaidai teigė Charles Gahungu, 4G ryšio kompanijos „KTRN“ technologijų vadovas. – Faktas tas, kad internetas visuomenėje tampa esminiu.“
Remiantis Ruandos patarnavimų reguliavimo agentūros (RURA) duomenimis, prieigą prie interneto šalyje turi beveik penki iš daugiau nei dvylikos milijonų gyventojų. Progresas įspūdingas: per pastaruosius du dešimtmečius šis skaičius išaugo keliais šimtais procentų (2010 m. siekė 800 tūkst. gyventojų). 4G ryšio tinklas dengia kiek daugiau nei pusę šalies teritorijos, 3G – 76 proc. Šalyje registruojama beveik 8.4 mln. mobiliųjų telefonų abonentų (daugiausia išankstinio mokėjimo).
Tačiau didžiausia problema yra ne interneto infrastruktūra, o jo kaina. Vienas gigabaitas išankstinio mokėjimo 3G tinklo ryšio mobiliajame telefone kainuoja 1 tūkst. Ruandos frankų (1 eurą); 5 GB, kuriuos reikia išnaudoti per savaitę, atsieis penkis eurus. Palyginimui, įprasta pradinės mokyklos mokytojo mėnesinė alga yra 120 tūkst. Ruandos frankų (120 eurų). Vidurinės mokyklos mokytojai uždirba kiek daugiau, apie 200 tūkst. frankų (200 eurų), tačiau internetas vis vien išlieka prabanga, o išmanieji telefonai daugeliui gyventojų yra neįperkami.
///
„SafeMotos“ vairuotojas Richardas šypsosi rodydamas į ant jo moto vairo pritvirtintą išmanųjį telefoną. Jo ekrane žybsi mūsų ką tik mūsų nuvažiuotas maršrutas nuo Kacyiru iki Nyamirambo rajono bei jo kaina – dešimties minučių kelionė su saugiuoju vairuotoju atsieina 800 Rwf (0,80 euro). Išmaniojo programėlė man atsiunčia skaitmeninę padėką ir prašo šypsenėle įvertinti vairuotojo darbą.
Vėliau, pakeliui į turgų, verslą ir IT studijuojantis kolega pasakos, kad maždaug trečdalis Ruandos gyventojų yra neraštingi. „Švietimas yra problemų sprendimas numeris vienas, – sakys jis. – Jei žmogus negali perskaityti gatvės numerio, apie kokias išmaniojo telefono programėles galime kalbėti? Kita vertus, viskas eina išvien. Didžiuojuosi mūsų jaunimu, kuris kuria ateitį ir sau, ir Ruandai.“
Šis tekstas parengtas pagal projektą „Žiniasklaida vystymuisi“, remiamą Europos Komisijos.
Tekstas ir fotografijos Giedrės Steikūnaitės
Giedrė Steikūnaitė yra nepriklausoma žurnalistė, pirmosios Lietuvoje knygos apie Palestiną „Palestina: Laisvė yra labai graži“ (Alma Littera, 2017 m.) autorė. Rašo socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.
