Pastaraisiais metais vis dažniau diskutuojama apie būtinybę atnaujinti ugdymo turinį, kad jis atitiktų visuomenės lūkesčius bei kryptingai ugdytų ateičiai reikalingas kompetencijas.
Užsienio reikalų ministerijos užsakymu 2019 m. liepos-rugsėjo mėn. atliktoje ES temų dabartinėse ugdymo programose analizėje ir rekomendacijose dėl ES temų įtraukimo į atnaujinamas ugdymo programas buvo analizuojamas praktinis ES temų realizavimas ugdymo procese:
- įvertintos šiuo metu egzistuojančios, patvirtintos visų pakopų ir dalykų bendrojo ugdymo programos (pradinio, pagrindinio ir vidurinio);
- pateikiama neformaliojo ugdymo, skirtų mokiniams, veiklų apžvalga;
- atlikta fokusuotos grupės diskusija su mokiniais, kurios metu aptartos ES temų ugdymo praktikos mokyklose ir aktualios ES temos;
- atlikta fokusuotos grupės diskusija su mokytojais, kurios metu aptartos ES temų ugdymo praktikos mokyklose, aktualios ES temos bei jų integravimo galimybės skirtinguose dalykuose bei skirtingoms amžiaus grupėms.
Tyrimas atskleidė, kad:
- „Europos Sąjunga“ eksplicitiškai nėra dažnai įvardijama strateginiuose Lietuvos švietimo? dokumentuose.
- Bendrųjų programų atnaujinimo gairėse minimos ES temos yra viena iš daugelio integracinių temų grupių, todėl išlieka rizika, kad šios temos bus integruojamos paviršutiniškai.
- Daugelyje nagrinėtų švietimo? dokumentų konkrečių sprendimų ar mechanizmų, kurie galėtų padėti spręsti piliečių įgalinimo klausimus nėra numatyta.
- Pradinio ugdymo programose arba nėra minima, arba nėra detalizuojama, kokią informaciją apie Europos Sąjungą mokytojai turėtų perteikti mokiniams.
- Pagrindinio ugdymo programose daugiausiai mokiniai su Europos Sąjunga susipažįsta per socialinio ugdymo programą, neišnaudojant kitų dalykų, ypač gamtos ir tiksliųjų mokslų, susiejant juos su ES politikos sritimis (taršos, energetikos, klimato, skaitmeninės ekonomikos, duomenų apsaugos ir pan.).
- Vidurinio ugdymo programoje ES aktualias temas būtų galima integruoti į numatytas tarpdalykinės Darnaus vystymosi tikslų temas.
- Mokinių nuomone ES temų mokoma gan sausai, daug dėmesio skiriama faktų įsiminimui ir neskiriama jokio dėmesio, informacijos ar užduočių, susijusių su piliečių dalyvavimu. Mokiniai norėtų geriau suprasti, ką konkrečiai duoda narystė ES, kaip kiekvienas pilietis gali joje daryti įtaką bei kokiomis ES teikiamomis galimybėmis jie gali pasinaudoti.
- Kurk Lietuvai projekto „ES klausimų integracija į švietimo ir ugdymo programas“ metu atlikta Lietuvos mokytojų apklausa parodė, kad net 70 proc. mokytojų mano neturintys pakankamai žinių apie ES.
- Lietuvoje vyksta daug neformaliojo švietimo ES klausimais veiklų, kurios reikšmingai papildo formalųjį ugdymą. Visgi, įgyvendinant šias veiklas pasigendama tarpinstitucinio bendradarbiavimas ir koordinavimo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir pavaldžių įstaigų aktyvesnio įsitraukimo, didelė dalis veiklų yra trumpalaikės, skatina domėjimąsi ES klausimais, bet ne gilesnį mokymąsi.
Remiantis tyrimo rezultatais parengtos rekomendacijos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Užsienio reikalų ministerijai ir kitoms susijusioms institucijoms, kokius aktualius ES klausimus įtraukti į atnaujinamas bendrojo ugdymo programas, kokios siūlomos priemonės ir ugdytinos kompetencijos, bus vykdoma rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena.
Išsamią analizę ir rekomendacijas rasite čia:
Analizė atlikta pagal Užsienio reikalų ministerijos vykdomą Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą „Lietuvos ES politikos veiksmingumo didinimas“.
