Strateginiuose valstybės dokumentuose, iki 2020 m. nepriklausomiems paslaugų teikėjams numatyta perduoti 15 proc. savivaldybių teikiamų viešųjų paslaugų (pavyzdžiui, socialinių, kultūros, švietimo, mokslo, sporto). Nepaisant to, šie procesai strigo, o švietimo srityje paslaugų perduota vos keli procentai (Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro duomenimis 2018 m. – 2,86 proc.).
Siekiant išsiaiškinti, kodėl nepaisant deklaruojamų tikslų nevalstybinių veikėjų įtraukimas į viešųjų paslaugų teikimą vyksta vangiai, 2019 – 2020 m. atliktas tyrimas. Juo siekta išsiaiškinti, kokios pagrindinės kliūtys kyla, perduodant švietimo paslaugas Lietuvos savivaldybėse, rasti veikiančias gerąsias praktikas ir pasiūlyti rekomendacijas.
Tyrimo metu buvo atlikta 12 savivaldybių statistinių duomenų analizė, surengti vizitai į 4 savivaldybes (Kauno mieste ir rajone, Utenoj, Kazlų Rūdoje), kuriose surengtos ekspertų diskusijos su vietos politikais, savivaldybių administracijų ir vietos NVO atstovais.
Atlikus surinktų duomenų analizę, parengtos apibendrintos ir atskiroms savivaldybėms skirtos rekomendacijos ir siūlomų pokyčio rodiklių rinkiniai, kuriuos rasite čia:
Švietimo paslaugų teikėjų savivaldybėse analizė: kertiniai pastebėjimai.
Rekomendacijos Utenos rajono savivaldybei.
Rekomendacijos Kazlų Rūdos savivaldybei.
Rekomendacijos Kauno rajono savivaldybei.
