Lygiai prieš šešiasdešimt metų nepriklausoma tapusi Gana šiandien yra stabili ir taiki Vakarų Afrikos valstybė, savo regiono kontekste gerai vertinama pagal tokius indeksus, kaip žmogaus socialinė raida, korupcija, lyčių atotrūkis ir kita.
„Mėgstame pradėti dieną nuo politikos“, – rytinę radijo transliaciją pakomentuoja jaunosios kartos žurnalistė, su kuria važiuojame pasidairyti po daugiau nei 2 mln. gyventojų turinčią Ganos sostinę Akrą. Jos pavardė portugališka, mat portugalai buvo pirmieji XV amžiuje atvykę į šį kraštą prie Gvinėjos įlankos ir ėmę pelnytis iš prekybos auksu bei vergais. Vėliau verslauti čia pradėjo ir kitos tautos, o nuo XIX amžiaus pradžios iki 1957 metų Aukso Krantas priklausė britams.
Didžiuojasi demokratija
Lauke tvoskia drėgna kaitra, o taksi automobilyje vėsu. Karšti tik per radiją transliuojami politiniai debatai. Lankausi Ganoje lapkritį, netrukus vyks prezidento ir parlamento rinkimai. Politiniais klausimais ganiečių traukti už liežuvio nereikia, visi turi nuomonę. Žurnalistė Abla priduria, kad vietiniai yra pernelyg prisirišę prie politinių partijų, bet kokią kritiką vadina propaganda, nepaiso faktų, nepripažįsta konkurentų darbų.
„Mes atleisime dabartinį prezidentą“, – per mano viešnagę sakė vietiniai, o po mėnesio tai ir padarė, balsuodami už opozicinę partiją. Johną Mahamą prezidento poste pakeitė Nana Akufo-Addo, pabaigdamas keturių iš eilės šalies vadovų vardu Johnas seką. Ganiečiai didžiuojasi savąja demokratija. Nors nuo nepriklausomybės paskelbimo teko patirti keturis karinius perversmus, pastaruosius du dešimtmečius valdžia šalyje perduodama taikiai. „Politikoje nuėjome ilgą kelią. Nuo 1992-ųjų gyvename pagal Konstituciją. Demokratija Ganoje bręsta“, – tvirtina Ganos universiteto profesorė ir istorikų asociacijos prezidentė Irene Odotei.
Jos teigimu, per 60 metų Gana labai pasikeitė daugelyje sričių. Kaip vieną ryškiausių pasiekimų ji įvardija žodžio ir spaudos laisvę: „Žmonės gali sakyti, ką galvoja, laisvai, nebijodami atsidurti už grotų. Buvo laikas, kai Ganoje negalėjai kalbėti, ką panorėjęs.“ Šiandien Ganoje apstu žiniasklaidos priemonių, o moteris atsimena laikus, kai veikė tik vienas televizijos kanalas. Organizacijos „Reporteriai be sienų“ 2016 metų reitinge Gana pagal spaudos laisvę užima 26-ąją vietą ir lenkia 35-oje esančią Lietuvą. Populiariausia žiniasklaidos priemonė čia, kaip ir daug kur Afrikoje, – radijas.
Skurdas, nelygybė, tarša
Karštis, tarša, automobilių spūstys – Ganos sostinė nėra itin turistinis miestas, juolab kad ir muziejų ar architektūros gerbėjai neras kuo žavėtis. Seniausia miesto dalis – britiškoji Akra, kurioje vaikštinėjame su Ablos bendradarbiu Solo. Jis šio tankiai apgyvendinto rajono gyventojas, tad trumpiname kelią per kiemus, kur moterys ruošia kenkey – iš kukurūzų verdamą masę, panašią į lipnią košę. Ją perkame netoliese ir valgome su kepta tilapija. Rankomis – kaip vietiniai. Gatvėje pardavinėjamos keptos žuvys kainuoja apie vieną JAV dolerį. Ketvirtis Ganos gyventojų, daugiau nei 6 mln. žmonių, Pasaulio banko duomenimis, uždirba mažiau nei 2 JAV dolerius per dieną.
Nusileidžiame į buvusį vergų kalėjimą, pakylame į raudonos ir baltos spalvos švyturį. Važiuojant ir vaikštant matytos paskiros miesto detalės susideda į bendrą nelygybės mozaiką, prie kurios sunkiai pripranta akys. Peraugęs miestas, keletas prabangių rajonų ir daug skurdo bei netvarkos. „Mums nesiseka dėl sanitarinių sąlygų, – tvirtina I. Odotei. – Jos nepakankamai geros. Didžiausia problema – šiukšlių surinkimas ir jų tvarkymas.“ Gvinėjos įlanka, kurioje žvejojama, dūsta nuo plastiko, trūksta tualetų, todėl atvirai tuštinamasi ir šlapinamasi. Pasak Ablos, politikai aplinkosaugai neskiria dėmesio tol, kol neįvyksta choleros protrūkis.
Visą tekstą skaitykite lzinios.lt
Apie projektą
Šiame „Lietuvos žinių“ numeryje kviečiame skaityti dar vieną pasakojimą iš Ganos. Kovo 6 dieną Gana minės nepriklausomybės šešiasdešimtmetį. Per tiek laiko šalyje įsitvirtino demokratija, o pagal kai kuriuos rodiklius ji net lenkia Lietuvą. Tiesa, tikrai ne visos problemos išspręstos.
Kitame rašinyje apžvelgsime politinį Ganos gyvenimą. Sužinosite, ką pirmasis valstybės sekretorius papasakojo straipsnio autorei Rositai Garškaitei apie savo bendražygį, pirmąjį prezidentą Kwame Nkrumah.
***
Projektą „Žiniasklaida vystymuisi“, remiamą Europos Sąjungos, Lietuvoje įgyvendina viešoji įstaiga „Europos namai“ kartu su Nacionaline nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma.
