„Mano svajonė – kad mūsų laikraštis „Enab Baladi“, mūsų kūdikis, taptų žymiu žiniasklaidos šaltiniu ne tik Sirijoje, bet bent jau visame regione. Tačiau kol ji išsipildys, svajoju dirbti kurioje nors plačiai žinomoje žiniasklaidos priemonėje, pavyzdžiui, BBC arba „Daily Beast,“ – dalijasi savo ambicijomis profesionali vertėja, žurnalistė Kholoud Helmi, šiuo metu gyvenanti Turkijoje.
Gruodį Vilniuje paskaitą skaičiusi sirė teigia, kad daugybė žiniasklaidos entuziastų, kaip ir ji, toliau mielai dirba be atlygio ir rizikuoja savo gyvybe, kad skleistų naujienas ir pasakotų, ką mato kasdien.
Savanorė žurnalistė atlaidžiai žvelgia į tai, kad jos paskaitos Lietuvoje klausytojai uždavė ir tokių klausimų, kurie, jos teigimu, atskleidė situacijos nesuvokimą. „Mes (turiu galvoje Sirijos revoliucinę žiniasklaidą) nieko neverčiame į lietuvių kalbą. Į rusų kalbą būtų lengviau versti, ir Lietuvoje daug žmonių ją supranta, bet net ir to nedarome“, – apgailestauja K. Helmi. Jos manymu, tarptautinė žiniasklaida įsikibo istorijų apie pabėgėlius ir pamiršo aiškinti žmonėms, kodėl pabėgėliai paliko savo šalį. „Prieš ir po pabėgėlių krizės žiniasklaida dar pranešdavo apie vadinamąją „Islamo valstybę“, visą Siriją vaizdavo kaip terorizmo apniktą vietą ir nieko daugiau“, – teigia žurnalistė.
Galioja cenzūra
Tokia padėtis nestebina. Prieš kelerius metus daugelis kraupome skaitydami apie laisvai samdomų karo reporterių Sirijoje gyvenimą. Šiandien reporterių šalyje liko dar mažiau. „Kai 2011 metais pradėjome revoliuciją, režimas uždraudė tarptautinei žiniasklaidai atvykti į Siriją (pranešimai apie sulaikytus žurnalistus čia ir čia, pranešimai apie nenuspėjamus vizų ribojimus režimui nedraugiškoms valstybėms čia, tačiau kai kurioms žiniasklaidos priemonėms pavyksta nusiųsti korespondentų iki šiol – aut.) Žiniasklaida ėmė kliautis savanoriais žurnalistais“, – savo laikraščio ištakas prisimena K. Helmi. Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ duomenimis, nuo 2011 metų Sirijos įstatymai formaliai gina spaudos laisvę, bet kartu draudžia turinį, kuris gali paveikti „valstybės vienybę ir valstybės saugumą“, draudžia skelbti informaciją apie kariuomenę, o visas profesionalios žiniasklaidos turinys gali būti cenzūruojamas.
Tačiau pašnekovės pasakojimas rodo, kad vykstant pilietiniam karui atsirado erdvės nepriklausomai žiniasklaidai. Sirai buvo pripratę, kad žiniasklaidą kontroliuoja valdžia. „Freedom House“ ataskaita patvirtina, kad didžioji dalis žiniasklaidos priklauso režimui ar su juo susijusiems verslininkams, kurie kišasi į redakcinę politiką. K. Helmi prideda, kad daugiau nepriklausomybės turi pramoginiai kanalai. Juose žurnalistinės patirties įgiję kolegos ir padėjo apmokyti Sirijos žiniasklaidos savanorius. Apribojus tarptautinių korespondentų veiklą, kai kurie sirai nusprendė, kad dabar pranešti naujienas – jų pareiga.
Savanoriai dirba pogrindyje
Kodėl savanoriai nutaria rizikuoti? Anot Lietuvą aplankiusios žurnalistės, jie supranta, kad kitame mieste gyvenantys piliečiai gali nesuvokti, kas vyksta už keliasdešimties kilometrų. „Aš esu kilusi iš miestelio, nuo kurio iki Damasko – 20 min. kelio. Nepraėjus nė mėnesiui nuo revoliucijos pradžios, miestelį apsupo patikros punktai, bet damaskiečiai nieko apie tai nežinojo. Mano bendrakursiai (tuo metu studijavau magistrantūroje) ir kolegos netikėjo, kai apie tai pasakojau, kol vienas nesumanė nuvažiuoti į mano miestelį pirkti baldų ir nepamatė pats. Mes jautėme pareigą pranešti žmonėms apie padėtį, o po metų ėmėme orientuotis ir į tarptautinę bendruomenę, pradėjome versti savo straipsnius“, – pasakoja savanorė. Ji prisimena, kad viskas prasidėjo nuo slaptų skaipo grupių dalytis naujienomis. Visi vartojo slapyvardžius ir APN paslaugą namie, kad neatsektų IP adresų. Vienoje iš grupių buvo žmonių, dirbančių su BBC, CNN, „Al Jazeera“, „Al Arabiya“, Vidurio Rytų ir tarptautinėmis žiniasklaidos priemonėmis. Iš besidominčiųjų susibūrė nauja grupė, ir vienas profesionalus žurnalistas pradėjo mokyti savanorius, o netrukus ėmė kurtis profesionalios organizacijos, kurios iš užsienio mokė Sirijos žurnalistus.
Visą straipsnį skaitykite lzinios.lt
Apie projektą
Šiame straipsnyje kviečiame skaityti pokalbį su Lietuvoje viešėjusia savanore žurnaliste iš Sirijos. Karo alinamoje šalyje laisvai profesionaliai žiniasklaidai erdvės nėra. Todėl vietos aktyvistai savanoriškai imasi veiksmų ir rizikuoja gyvybe, kad informuotų pasaulį apie situaciją Sirijoje.
Informacija – šiandien vienas svarbiausių dalykų. Objektyvi, įvairiapusė žiniasklaida karo sąlygomis beveik neįmanoma. Tad siūlome susipažinti ir iš pirmų lūpų išgirsti, ką tenka išgyventi tam pasiryžusiems aktyvistams. **** Projektą „Žiniasklaida vystymuisi“, remiamą Europos Sąjungos, Lietuvoje įgyvendina viešoji įstaiga „Europos namai“ kartu su Nacionaline nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma.
****
Projektą „Žiniasklaida vystymuisi“, remiamą Europos Sąjungos, Lietuvoje įgyvendina viešoji įstaiga „Europos namai“ kartu su Nacionaline nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma.
