Prieš trejus metus, 2013 metų gegužę, Turkijoje vyko Gezio parko protestai. Vien Stambule 7,5 mln. žmonių išėjo į gatves parodyti savo nepasitenkinimo tuometinės islamiškų motyvų turinčios valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos sprendimais ir diktatoriškais valdžios veiksmais.
Rengdama dokumentinį filmą „Tylusis protestas“, pasakojantį apie kūrybišką kovą už žmogaus teises per Gezio protestus, susipažinau su vieno populiariausių Turkijos leidinio, humoro žurnalo „Penguen“ („Pingvinas“) redaktoriumi Selcuku Erdemu. Interviu jis pasakoja apie žiniasklaidos situaciją ir vaidmenį Turkijoje.
– Ar Turkijos žmonės pasitiki žiniasklaida?
– Turkijoje pasitikėjimas žiniasklaida niekada nebuvo itin didelis, tačiau jis ėmė drastiškai kristi vykstant Gezio protestams. Dienraščių skaitomumas akivaizdžiai sumažėjo po Gezio įvykių. Šiuo metu išgyvename rimtą pasitikėjimo krizę. – Kaip apibūdintumėte dabartinę žiniasklaidos situaciją? – Jau prieš Gezio parko protestus nutuokėme, kad žiniasklaida Turkijoje nėra nepriklausoma, tačiau jiems vykstant pamatėme tikrąją padėtį – supratome, kiek iš tiesų ji yra įbauginta. Didžioji dalis žiniasklaidos negali prieštarauti valdžiai, negali pranešti net apie smulkiausius įvykius be valdžios pritarimo. Dėl to apie daugelį dalykų taip niekada ir nepranešama. Labai nedidelė turkiškos žiniasklaidos dalis gali kalbėti laisvai.
– Kaip apibūdintumėte dabartinę žiniasklaidos situaciją?
– Jau prieš Gezio parko protestus nutuokėme, kad žiniasklaida Turkijoje nėra nepriklausoma, tačiau jiems vykstant pamatėme tikrąją padėtį – supratome, kiek iš tiesų ji yra įbauginta. Didžioji dalis žiniasklaidos negali prieštarauti valdžiai, negali pranešti net apie smulkiausius įvykius be valdžios pritarimo. Dėl to apie daugelį dalykų taip niekada ir nepranešama. Labai nedidelė turkiškos žiniasklaidos dalis gali kalbėti laisvai.
Nepriklausomi nėra stiprūs
– Norite pasakyti, kad Turkijoje nėra nepriklausomų žiniasklaidos priemonių?
– Nepriklausoma žiniasklaida Turkijoje egzistuoja, tačiau ji nėra stipri. Kol kas dar negalime kalbėti apie tokią žiniasklaidą, kuri nepriklausomai nagrinėtų įvairias problemas ir suteiktų galimybę pareikšti savo nuomonę skirtingiems visuomenės atstovams. Kad ir kaip būtų, pavyzdžiui, mūsų žurnalas yra nepriklausomas. Mes, karikatūrininkai, patys įkūrėme „Penguen“ ir neturime viršininko, kurį persekiotų susitarimai ar kuris turėtų kitų verslo įsipareigojimų. Daugumos žiniasklaidos bendrovių savininkai yra verslininkai, vadovaujantys ir kitoms bendrovėms. Dėl to jie dažnai jaučia pareigą pataikauti valdžiai arba yra labai jautrūs valdžios spaudimui. Tai pagrindinė priežastis, kodėl žiniasklaidos situacija yra tokia sudėtinga. Labai nedaug leidinių yra tokie kaip mes – leidžiami savo pastangomis. – Kokios temos Turkijoje laikomos tabu? – Dėl valdžios spaudimo net menkiausios kritikos rašymas tampa per sudėtingas, daug žurnalistų dėl to praranda savo darbą laikraščiuose ar televizijoje. Žurnalistams valdžia duoda aiškius nurodymus.
Bylą laimėjo
– Ar kada jautėte cenzūrą?
– Tiesa sakant, mes sulaukiame daug skundų. Pavyzdžiui, ministras pirmininkas buvo padavęs mūsų žurnalą į teismą, tačiau bylą laimėjome. Nors mes turime teisę į laisvą meną ir kultūrą, vyriausybė pati tam prieštarauja. Prieš Gezio parko protestus žmonės turėjo įvairiausių nusiskundimų dėl valdžios veiksmų. Kai kurie reikalavo, kad būtų užtikrintos žmogaus teisės ir žodžio laisvė, kiti protestavo dėl miesto viešųjų erdvių naikinimo ar dėl kultūros paveldui priskirtinų pastatų griovimo. Bet medžių kirtimas ir siekis Gezio parką paversti prekybos centru suvienijo visus. Mintis, kad to jau gana, kilo kone kiekvienam. Apskritai, pagrindinis protestuotojų tikslas buvo išreikšti savo jausmus ir nuomonę, norėjome, kad į ją būtų rimtai atsižvelgta. Reikalavimas būti pamatytiems, išklausytiems ir priimtiems suvienijo visus.
– Kaip elgėsi pagrindinės žiniasklaidos priemonės per Gezio protestus?
– Jos visiškai ignoravo protestus. Nacionalinė televizija pačiu įtempčiausiu metu, kai vyko kruvinos atakos, transliavo dokumentinį filmą apie pingvinus. Labai maža dalis laikraščių publikavo naujienas apie įvykius Gezio parke. Kai kurios televizijos stotys iš pradžių tiesiogiai transliavo iš Gezio parko, rodė kad Stambulo centre yra susirinkusi didžiulė minia žmonių, tačiau kai tik prasidėjo policijos atakos – transliacijos buvo nutrauktos. Tai lėmė, jog dauguma žmonių, gyvenančių ne Stambule, taip ir nesužinojo, kas vyksta, kaip žiauriai policija elgėsi su protestuotojais. O kai kurie laikraščiai rengė straipsnius, protesto dalyvius lygindami su teroristais.
– Kaip žmonės gaudavo informaciją apie protestus?
– Stengėsi sekti naujienas socialiniuose tinkluose. Labiausiai naudotas „Twitter“ socialinis tinklas, patys protestuotojai dalijosi naujienomis, fotografijomis, vaizdo įrašais.
Visą straipsnį skaitykite lzinios.lt
Kodėl laisvė reikšti savo mintis ir idėjas yra svarbi? Visų pirma, tai viena pagrindinių žmogaus teisių. Be to, ji aktuali diskutuojant ir apie visai visuomenei rūpimas problemas bei jas sprendžiant. Tik egzistuojant minties laisvei įmanoma užtikrinti, kad išrinkti valdžios atstovai yra atskaitingi savo rinkėjams, o visuomenės raida yra tvari, ilgalaikė bei grįsta socialiniu teisingumu.
Saviraiškos laisvė ypač svarbi besivystančiose šalyse, nes prisideda prie jų augimo ir yra vienas raidos tikslų. Indų ekonomistas ir filosofas, Nobelio ekonomikos premijos laureatas Amartya Senas savo knygoje „Vystymasis kaip laisvė“ iškelia idėją, jog valstybių išsivystymą turėtume matuoti ne tradiciniais ekonominiais indikatoriais, tokiais kaip bendrasis vidaus produktas (BVP), bet pilietinių laisvių indeksais. Taigi, tik užtikrinę laisvę reikšti savo mintis, galime kalbėti apie ekonomines paskatas visiems prisidėti prie ekonominio augimo. A. Seno idėjos pripažintos tarptautiniu mastu – jos tapo pagrindu pasiekti Jungtinių Tautų tūkstantmečio vystymosi tikslus ir praėjusiais metais juos pakeitusius darnaus vystymosi tikslus.
Visgi demokratinės diskusijos erdvė pastaraisiais metais traukiasi tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Autoritarines tendencijas iliustruoja ir Gintarės Dagytės interviu su vienu žymiausiu Turkijos karikatūrininku Selcuku Erdemu. Kokios šios šalies vystymosi perspektyvos besitraukiančios žodžio laisvės kontekste? – apie tai siūlome pamąstyti skaitant šį „Lietuvos žinių“ straipsnį.
Projektą „Žiniasklaida vystymuisi“, remiamą Europos Sąjungos, Lietuvoje įgyvendina VšĮ „Europos namai“ kartu su Nacionaline nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma.
