Pagrindinis » Naujienos » Kaip turime kalbėtis su krizių ištikta bendruomene

Kaip turime kalbėtis su krizių ištikta bendruomene

4.

Kai ištinka humanitarinė krizė, nukentėjusioms bendruomenėms reikia ne tik fizinės pagalbos, bet ir neatidėliotinos informacijos. Nesvarbu, ar po žemės drebėjimo, ar karinio konflikto, – nukentėjusiųjų gyvybė gali priklausyti nuo gaunamos informacijos apie tai, kur rasti geriamojo vandens ir maisto, ar saugu grįžti namo, kokie yra Zikos viruso simptomai, ar kur yra artimiausia klinika.

Informacija yra vis dažniau suvokiama kaip humanitarinės pagalbos prioritetas, lygiai taip pat kaip maistas, būstas ir medicinos pagalba. Anot Harvardo humanitarinės iniciatyvos grupės atlikto tyrimo, informacijos ir komunikacijos technologijos tampa vienu svarbiausių komponentų įgyvendinant humanitarines iniciatyvas. Nuo tradiciškai kuriamų darnių žiniasklaidos sistemų ir institucijų yra pereinama prie visuomenei gerai žinomų ir naudojamų priemonių, tokių kaip radijas ir socialinė žiniasklaida.

Informacija gelbsti gyvybes

„Nuo krizių nukentėjusiems žmonėms visų pirma reikalinga paprasčiausia informacija, kuri juos tikslingai nukreiptų, pavyzdžiui, į pagalbos centrus, informuotų, ar saugu grįžti namo. Informacijos nežinojimas gali tapti aukų atsiradimo priežastimi“, – teigia Julia Pitner, vienos svarbiausių humanitarinės komunikacijos iniciatyvas vykdančių organizacijų pasaulyje „Internews“ Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono direktorė.

Julia priduria, jog Ebolos viruso atveju stokodami informacijos žmonės bandė apsisaugoti, pritaikydami iš anksčiau žinomus vietinius gydymo metodus, kurie dar labiau skatindavo infekcijos plitimą. „Kai žmonės pradėjo gauti tikslią informaciją apie virusą ir kokiomis priemonėmis apsisaugoti, sveikatos darbuotojai pastebėjo, jog jie vis dažniau pradėjo imtis virusui atsparių priemonių, ir būtent tai buvo viena priežasčių, paspartinusių Ebolos krizės pabaigą“, – kalba Julia.

Walidas Batrawis, „BBC Media Action“ projektų vadovas Palestinos teritorijose, sako: „2014 metais per Gazoje vykusį karą žmonėms reikėjo ne tik fizinės humanitarinės pagalbos – maisto, vandens ir būsto, bet taip pat informacijos. „BBC Media Action“ jau daugelį metų vykdo programą „Lifeline“ šalyse, kurias ištinka humanitarinės krizės.“

Karui prasidėjus, „BBC Media Action“ kartu su „BBC Arabic“ Gazoje kasdien, išskyrus penktadienį, tris mėnesius transliavo radijo laidą „Atheer Gaza“ (liet. „Gaza tiesiogiai“), buvo pateikiami praktiniai patarimai ir informacija apie vandens sanitariją ir higieną, psichologines traumas, vaikų priežiūrą, ekspertų rekomendacijos bei nuo karo nukentėjusių žmonių istorijos.

„Žmonės dalijosi su klausytojais savo pasakojimais apie karo paveiktą kasdienybę, taip sukurdami informacijos plitimo ciklą, kuris padėjo nukentėjusiesiems jaustis stipresniems, nes dauguma patyrė tokių pačių situacijų“, – teigia Walidas. Radijo laida „Atheer Gaza“ buvo transliuojama trijose radijo stotyse bei socialinės žiniasklaidos kanalais „Facebook“ ir „Soundcloud“ tinkluose.

Visą straipsnį skaitykite lzinios.lt

Apie projektą

Akivaizdu, kad nukentėjusiems žmonėms informacijos reikia neką mažiau nei vandens, maisto, medikamentų ar pastogės. „Visų pirma, informacija gelbsti gyvybes, bendruomenių gyvenamą aplinką ir išteklius. Informacija – tai galia“, – yra sakęs Markku Niskala, Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų asociacijos generalinis sekretorius.

Vis dėlto informacijos perdavimo būdai nuolat kinta ir tobulėja. Tai kelia klausimą, ar humanitarinė komunikacija taip pat keičiasi ir taikosi prie naujų technologijų? Kokiais metodais tarptautinės organizacijos informuoja žmones šiandien, kai ištinka humanitarinės krizės? Ar tradiciniai komunikavimo standartai vis dar svarbūs, o galbūt žmonės, dirbantys humanitarinės komunikacijos srityje, vadovaujasi naujais specifiniais principais? – atsakymus pateikia Airida Poškutė, savo straipsnyje pristatanti tarptautinių organizacijų „Internews“, BBC ir „Wattan TV“ patirtį.

Projektą „Žiniasklaida vystymuisi“, remiamą Europos Sąjungos, Lietuvoje įgyvendina VšĮ „Europos namai“ kartu su Nacionaline nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma.

Ilgamečiai projektai





PrAnTrKtPnŠtSk
    123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031
       
  12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930   
       
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031     
    123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930 
       
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031   
       
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031    
       
     12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
       
  12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930   
       
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031   
       
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
30      
   1234
567891011
12131415161718
19202122232425
262728293031