Pagrindinis » Naujienos » Nusidėjėlis turizmas, arba Kaip tu mus nuvylei

Nusidėjėlis turizmas, arba Kaip tu mus nuvylei

main_000x000

Turistas gurkšnoja „Pina Colada“ baltame smėlėtame paplūdimyje po palme ir gėrisi mėlyna jūra. Kitas turistas ką tik išėjo iš savo viešbučio ir keliauja kokio nors didingo pastato link. Dar vienas nekantrauja apsilankyti tame išskirtiniame klube, kur alus toks nepadoriai pigus.

Kas čia tokio? Nieko, maniau aš, kol perskaičiau Pamelos Novickos „Ne beprasmišką turizmo gidą“ (No-nonsense guide to tourism). Bėdos rojuje!

Šiek tiek skaičių

Jungtinių Tautų pasaulio turizmo organizacija skaičiuoja, kad 2009 metais tarptautinis turizmas sukūrė daugiau nei 852 mlrd. JAV dolerių (2015 metais šis skaičius išaugo iki 1 232 mlrd. JAV dolerių). Per tuos pačius metus vyko net 880 mln. tarptautinių kelionių (palyginti su 25 mln. 1950-aisiais).

Kelionės ir turizmas šiuo metu sukuria apie 10 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto ir daugiau nei 200 mln. darbo vietų.

Turizmas yra ir pirmas užsienio valiutos šaltinis skurdžiausiose pasaulio šalyse.

Kolonizuojantis vartojimas

„Šiuolaikinis masinis turizmas mūsų sąmonėje neatsirado akimirksniu. Jo istorinės šaknys – prekyba, išnaudojimas ir kolonizacija, tačiau šiais laikais jam įsigalėti poveikį turėjo vartojimo Vakaruose plėtra kartu su individualistinio gyvenimo būdo įsitvirtinimu“, – rašo Pamela Novicka.

Kas iš to gauna naudos? „Tai pagrindinis klausimas, susijęs su turizmu“, – sako P. Novicka, aštriai kritikuodama masinį turizmą. Ji ragina suprasti turizmą, koks jis yra iš tiesų: „Dalis politinio proceso, kuris duoda naudos turtingiausiai gyvenantiems asmenims, o daugeliu atveju dar labiau pablogindamas skurdžiausių žmonių gyvenimą.“ Atėjo laikas mesti iššūkį turizmo industrijos veikimui.

Tad kur slypi problemos esmė?

Problemos

Problemos prasideda jau tada, kai turistas atvyksta į oro uostą – lėktuvai ir apskritai oro transportas yra vienas didžiausių aplinkos taršos šaltinių.

Tada pagalvokime apie skurdžiuosius. Įprastas įsitikinimas, kad turizmas padeda vargingai gyvenantiems žmonėms, nevisiškai atitinka tikrovę. Turizmas galėtų padėti, bet dažniausiai nepadeda, nes net iki 95 proc. pinigų, turistų išleistų šalyje per atostogas, joje neužsilieka. Tai nutekėjimo fenomenas, kai nuo kiekvieno iš turistų gauto dolerio vos keli centai galiausiai lieka vietos gyventojų kišenėje, kai oro linijų bendrovės, viešbučių tinklai, ekskursijų organizatoriai ir valdžia pasiima po savo dalį.

„Šiuo metu šiaurinėje pasaulio dalyje įsikūrę kelionių operatoriai turi pranašumą – jie valdo ne tik turizmo paklausą, bet ir pasiūlą. O pietinėms šalims tenka kur kas daugiau socialinių ir aplinkosaugos išlaidų. Kadangi daugumą masinio turizmo veiklų jose valdo užsienio įmonės, tai lemia ir mažesnę ekonominę naudą, liekančią vietiniams“, – tvirtina Turizmo koncerno, nepriklausomos ir ne pelno Jungtinės Karalystės labdaros organizacijos, atstovas.

Nors turizmas ir gali skatinti ekonominį augimą, tačiau dažniausiai šis augimas labai mažai paliečia skurdžiausiuosius. Iš tiesų turizmas dažnai tik dar labiau padidina skurdą, priversdamas gyventojus išsikelti iš savo valdomos žemės ar ribodamas priėjimą prie tradicinės veiklos vietų. Pavyzdžiui, dėl kurortinių miestelių kūrimosi ir raidos žmonės negali verstis žvejyba. Darbo vietų galimybės turizmo srityje vietos gyventojams besivystančiose šalyse taip pat dažniausiai apribojamos pačiomis žemiausiomis, blogiausiai mokamomis pareigybėmis. Jie triūsia daug darbo valandų ir neturi tinkamos socialinės apsaugos.

Kai „mes“ vykstame į „jų“ namus pasidžiaugti savo „pelnytu poilsiu nuo darbo ir kasdienybės“, galime labai nustebti sužinoję, jog žmonės, nešantys mums kokteilius ir skalbiantys mūsų patalynę, patys gauna vos 6 dienas atostogų per metus. Ir jie neketina vykti į tolima salą „pelnyto poilsio“. Kelionė per brangi, o vizų gavimo procesas pernelyg žemina.

Daugiau skaitykite lzinios.lt

****

Projektą „Žiniasklaida vystymuisi“, remiamą Europos Sąjungos, Lietuvoje įgyvendina viešoji įstaiga „Europos namai“ kartu su Nacionaline nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma.

Apie projektą

Giedrė Steikūnaitė siūlo kritiškai įvertinti kitą turizmo aspektą – už gražių vaizdų, patogumo ir poilsio, kurio siekiame vykdami atostogų, slypi ne tik vietos gyventojų gerovė, bet ir skurdo bei išnaudojimo grėsmė. Tad prieššventiniu laikotarpiu kviečiame paklausti savęs, o kaip mes, kiekvienas, galime tai pakeisti ir prisidėti prie bendros pasaulio gerovės, pavyzdžiui, vykdami atostogų į besivystančias šalis (ir ne tik).

Giedrės pasakojimas apie jos susidūrimą su turizmo nuodėminga puse ir grėsmėmis parengtas kaip straipsnių konkurso „TH!NK3: Developing World“ („Mąstyk: besivystantis pasaulis“) dalis ir pasirodė tarptautiniame tinklaraštyje.

Ilgamečiai projektai





PrAnTrKtPnŠtSk
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031    
       
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
30      
  12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930   
       
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031     
    123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930 
       
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031   
       
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031    
       
  12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930   
       
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031   
       
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
30      
   1234
567891011
12131415161718
19202122232425
262728293031