Pagrindinis » Naujienos » Naujo filmo režisierius R. Bružas: Rytų Ukrainai pagalbos reikia kaip mums 1991-aisiais

Naujo filmo režisierius R. Bružas: Rytų Ukrainai pagalbos reikia kaip mums 1991-aisiais

cache_1000x563_size16x9_5a329b065d2f8_RytuUkrainaKurybinegrupe

Rytų Ukraina, 2017-ieji – Marinkoje gyvenanti Oksana šiemet nenukasė bulvių, nes, kaip ji sako, gyvybė svarbiau nei bulvės. Jos namas – vos keli šimtai metrų nuo fronto linijos ir rytinė jo siena suvarpyta snaiperių kulkų, jau nekalbant apie kelis kartus remontuotą stogą, sudegusią pavėsinę ir plėvele uždengtus langus. Vis tiek stiklus išdauš sprogimo banga. Tokia šiandien Rytų Ukrainos kasdienybė, kurią pamatė LRT kūrybinė grupė: režisierius Rimas Bružas, operatorė Miglė Gaižiūtė, žurnalistas Edvardas Špokas.

Filmuota medžiaga nugulė dokumentiniame filme „Iki pabaigos. Ir dar šiek tiek“, pasakojančiame apie karo įkaitais tapusius žmones Rytų Ukrainoje. Apie vaikus, moteris, vyrus, kasdien girdinčius šūvius, o gatvėje ar kieme vaikštantys ginkluoti kariai jau tapo įprasta. Eidami į darbą, parduotuvę ar į svečius, jie skubiai perbėga pavojingiausias gatves, kad išvengtų snaiperių šūvių.

„Būdamas Rytų Ukrainoje, matydamas karo įkaitais tapusių civilių gyventojų labai sudėtingą kasdienybę Marinkoje ir Avdijevkoje, kur šaudymai automatiniais ginklais už kelių šimtų metrų yra nuolatinis fonas, fiksuodamas karių gyvenimą priešakinėse linijose, kur iki šiol krenta minosvaidžių sviediniai, supranti karo beprasmybę ir purvą, kuriame jau 3 metus įstrigę šie žmonės, – pasakoja filmo režisierius Rimas Bružas. – Beviltiškai įklimpę, retas tikisi greitų pokyčių ir tikėjimas tuose nesibaigiančiuose apšaudymuose blėsta. Jiems reikia visokios paramos ir jie džiaugiasi ne vien Jono Ohmano atvežama labdara, bet ir bendravimu, palaikymo žodžiais, kurių iš savo valdžios Kijeve, užsiėmusios vidinėmis rietenomis, negirdi. Labai apmaudu, kad XXI a. tokie dalykai vyksta labai netoli. Ukraina yra tas paskutinis Vakarų civilizacijos forpostas. Nevalia jų pamiršti, turime jiems padėti, nes tai ir mūsų kova, mums irgi reikėjo pagalbos 1991-aisiais, žinome kokia ji svarbi.“

„Iki pabaigos. Ir dar šiek tiek“ – filmas apie patriotizmo suvokimą, apie žmones, palikusius savo šeimas ir išėjusius ginti šalies. Į klausimą, kodėl ėjo į frontą, savanoriai atsako: o kas kitas, jei ne jie? Jie gina savo šeimas, nes įsitikinę, kad kitaip Rusijos remiami separatistai ateis iki jų namų. Savanorė Julija sako nenorinti, kad jos vaikai Zaparožėje matytų tai, ką mato vaikai, gyvenantys prie fronto linijos.

Skirtingas ir kartu panašias istorijas sujungs lietuviams puikiai pažįstamas J. Ohmanas, nuo karo pradžios vežantis paramą ukrainiečiams. Paramą, skirtą kariams, paramą, skirtą apsiginti.

Žurnalistų kelionė į Ukrainą surengta pagal projektą „Žiniasklaida vystymuisi“ remiamą Europos Sąjungos.

Filmo premjera – pirmadienį, gruodžio 18 d. 22:35 val. per LRT TELEVIZIJĄ. 

Ilgamečiai projektai





PrAnTrKtPnŠtSk
     12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31      
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
30      
  12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930   
       
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031     
    123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930 
       
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031   
       
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031    
       
  12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930   
       
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031   
       
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
30      
   1234
567891011
12131415161718
19202122232425
262728293031