Pagrindinis » Naujienos » Malaizijos pasakojimai

Malaizijos pasakojimai

gerai-oa

Straipsnių ciklas „Pasaulis tavo akimis“ sugrįžta naujam sezonui ir vėl kviečia susipažinti su besivystančiomis šalimis. Lietuvos ir užsienio žurnalistų istorijos pasakos apie socialinius, politinius, aplinkosauginius ir kultūrinius iššūkius, su kuriais susiduria šių šalių gyventojai. Asmeninės patirtys iš Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos šalių padės sklaidyti mitus, o gal ir suprasti, jog ten gyvenantys žmonės dažnai susiduria su panašiais iššūkiais, kaip ir mes čia, Lietuvoje.

Ciklą pradedame Giedrės Steikūnaitės trumpais pasakojimais iš kelionės po Malaiziją, organizuotos kaip straipsnių konkurso „TH!NK3: Developing World“ („Mąstyk: besivystantis pasaulis“) dalis.

Durpyno skurdas

Čia karšta, neįtikėtinai drėgna ir labai žalia. Apsiginklavę vandeniu, purškalu nuo uodų ir fotoaparatais, vaikštome po Raha Musa miško draustinį. Jame Pasaulio aplinkos centras užsiima nuniokotų durpinių miškų (drėgnieji atogrąžų miškai, kuriuose dėl drėgmės susiformuoja storas durpių sluoksnis – red. past.) atkūrimu.

Kur slypi problema? „Per pastaruosius dešimt metų daugiau nei 500 hektarų draustinio buvo nelegaliai sunaikinta ir sudeginta ūkininkavimo tikslais“, – teigia Pasaulio aplinkos centras.

Miškų deginimas yra pigiausias būdas turėti daugiau maisto auginimui tinkamos žemės. Nenuostabu, jog toks būdas itin patrauklus tiems, kurie neturi pakankamai pinigų. „Besivystančiose šalyse visuomet egzistuoja skurdo aspektas“, – sako Chee, mūsų gidas.

Didžiausia problema yra ta, jog deginami durpiniai miškai išskiria didžiulį anglies dioksido kiekį, kuris iki tol kaupėsi durpėse. Tai pats baisiausias klimato kaitos prognozės išsipildymas.

p1050356

Savanorių durpyne pasodinti medžiai. Giedrės Steikūnaitės nuotrauka

Laimės siekis

Užkalbinu vieną iš aktyvistų. Jis noriai kalba apie viską, kas yra susiję su medžių auginimu.

„Kodėl tai darai?“, – klausiu. Jis mano, kad esu nedėmesinga ir tikriausiai nesiklausiau, tad atsako: „Durpinis dirvožemis yra labai svarbus aplinkosaugai. Turime atauginti šią sugadintą teritoriją…“.

„Bet kodėl tu tai darai?“

Jis nusišypso. „Tai daro mane laimingu. Man gera matyti augančius medžius. Gera, kad galiu padėti.“

p1050181

Raja Musa gaivintojai (Chee viduryje). Giedrės Steikūnaitės nuotrauka

Šiukšlių upė

Sungai Way – tai ketvirtos klasės upė, o tai reiškia, jog vanduo joje yra labai užterštas (penktos klasės upės vanduo laikomas nuodingu). Pagrindinis jos taršos šaltinis – atliekos, atkeliaujančios tiek iš gyvenamųjų, tiek iš prekybinių ar pramoninių rajonų. Mūsų gidas sako, kad žmonės nelaiko upės gamtos dalimi, jie ją mato tiesiog kaip šiukšlyną.

Inicijuotas projektas W.A.T.E.R. siekia pakeisti šį požiūrį. „Tai unikalus projektas“, – sako mūsų gidas. „Tai tikras gamtos atkūrimas, kai dauguma kitų tokių  projektų siekia tik aplinkos pagražinimo“.

Sąmoningumo didinimas jau atsipirko ir artimiausiu metu planuojama vėl suleisti vietines žuvis į upę, kurioje šiuo metu apsigyvenusios taršai atsparios žuvys imigrantės.

Tačiau tokia situacija tik žemutinėje upės dalyje. Miškuose, kur išteka Sungai Way, galime pasiklausyti tyro, neužteršto vandens tekėjimo. Garsas išties kitoks.

p1050373

Upė Selongare. Giedrės Steikūnaitės nuotrauka

Visą staipsnį galite skaityti lzinios.lt. Straipsnis spausdintas bloge „Th!nkaboutit“: http://development.thinkaboutit.eu/think3/post/malaysian_vignettes.html

Apie projektą

Straipsnių ciklas „Pasaulis tavo akimis“ sugrįžta naujam sezonui ir vėl kviečia susipažinti su besivystančiomis šalimis. Lietuvos ir užsienio žurnalistų istorijos pasakos apie socialinius, politinius, aplinkosauginius ir kultūrinius iššūkius, su kuriais susiduria šių šalių gyventojai. Asmeninės patirtys iš Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos šalių padės sklaidyti mitus, o gal ir suprasti, jog ten gyvenantys žmonės dažnai susiduria su panašiais iššūkiais, kaip ir mes čia, Lietuvoje.

Ciklą pradedame Giedrės Steikūnaitės trumpais pasakojimais iš kelionės po Malaiziją, organizuotos kaip straipsnių konkurso „TH!NK3: Developing World“ („Mąstyk: besivystantis pasaulis“) dalis.

Straipsnyje kelios skirtingos temos – nuo aplinkosaugos iki čiabuvių gyventojų teisių į žemę, sąžiningos prekybos ir net lygybės tarp vyrų ir moterų, kurią vietos gyventojai, regis, įgyvendina labai paprastai.

Nors pasakojimai parengti prieš kelerius metus, tačiau aptariamos problemos išlieka aktualios iki šiol. Prireiks dešimčių metų, kol išdegintas miškas ataugs, o užteršta upė bus vėl švari. Tiesa, vietos gyventojų ir nevyriausybinių organizacijų iniciatyvos dėka iš tiesų pasiekta ir pažanga – iš Sungai Way upės ištraukiamų atliekų skaičius nuo projekto pradžios sumažėjo daugiau nei 5 kartus ir toliau įgyvendinamas švarinant ir kitas vietos užterštas upes!

****

Projektą „Žiniasklaida vystymuisi“, remiamą Europos Sąjungos, Lietuvoje įgyvendina viešoji įstaiga „Europos namai“ kartu su Nacionaline nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma.

Ilgamečiai projektai





PrAnTrKtPnŠtSk
  12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031  
       
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
30      
  12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930   
       
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031     
    123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930 
       
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031   
       
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031    
       
  12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930   
       
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031   
       
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
30      
   1234
567891011
12131415161718
19202122232425
262728293031