Straipsnių ciklas „Pasaulis tavo akimis“ sugrįžta naujam sezonui ir vėl kviečia susipažinti su besivystančiomis šalimis. Lietuvos ir užsienio žurnalistų istorijos pasakos apie socialinius, politinius, aplinkosauginius ir kultūrinius iššūkius, su kuriais susiduria šių šalių gyventojai. Asmeninės patirtys iš Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos šalių padės sklaidyti mitus, o gal ir suprasti, jog ten gyvenantys žmonės dažnai susiduria su panašiais iššūkiais, kaip ir mes čia, Lietuvoje.
Ciklą pradedame Giedrės Steikūnaitės trumpais pasakojimais iš kelionės po Malaiziją, organizuotos kaip straipsnių konkurso „TH!NK3: Developing World“ („Mąstyk: besivystantis pasaulis“) dalis.
Durpyno skurdas
Čia karšta, neįtikėtinai drėgna ir labai žalia. Apsiginklavę vandeniu, purškalu nuo uodų ir fotoaparatais, vaikštome po Raha Musa miško draustinį. Jame Pasaulio aplinkos centras užsiima nuniokotų durpinių miškų (drėgnieji atogrąžų miškai, kuriuose dėl drėgmės susiformuoja storas durpių sluoksnis – red. past.) atkūrimu.
Kur slypi problema? „Per pastaruosius dešimt metų daugiau nei 500 hektarų draustinio buvo nelegaliai sunaikinta ir sudeginta ūkininkavimo tikslais“, – teigia Pasaulio aplinkos centras.
Miškų deginimas yra pigiausias būdas turėti daugiau maisto auginimui tinkamos žemės. Nenuostabu, jog toks būdas itin patrauklus tiems, kurie neturi pakankamai pinigų. „Besivystančiose šalyse visuomet egzistuoja skurdo aspektas“, – sako Chee, mūsų gidas.
Didžiausia problema yra ta, jog deginami durpiniai miškai išskiria didžiulį anglies dioksido kiekį, kuris iki tol kaupėsi durpėse. Tai pats baisiausias klimato kaitos prognozės išsipildymas.
Savanorių durpyne pasodinti medžiai. Giedrės Steikūnaitės nuotrauka
Laimės siekis
Užkalbinu vieną iš aktyvistų. Jis noriai kalba apie viską, kas yra susiję su medžių auginimu.
„Kodėl tai darai?“, – klausiu. Jis mano, kad esu nedėmesinga ir tikriausiai nesiklausiau, tad atsako: „Durpinis dirvožemis yra labai svarbus aplinkosaugai. Turime atauginti šią sugadintą teritoriją…“.
„Bet kodėl tu tai darai?“
Jis nusišypso. „Tai daro mane laimingu. Man gera matyti augančius medžius. Gera, kad galiu padėti.“
Raja Musa gaivintojai (Chee viduryje). Giedrės Steikūnaitės nuotrauka
Šiukšlių upė
Sungai Way – tai ketvirtos klasės upė, o tai reiškia, jog vanduo joje yra labai užterštas (penktos klasės upės vanduo laikomas nuodingu). Pagrindinis jos taršos šaltinis – atliekos, atkeliaujančios tiek iš gyvenamųjų, tiek iš prekybinių ar pramoninių rajonų. Mūsų gidas sako, kad žmonės nelaiko upės gamtos dalimi, jie ją mato tiesiog kaip šiukšlyną.
Inicijuotas projektas W.A.T.E.R. siekia pakeisti šį požiūrį. „Tai unikalus projektas“, – sako mūsų gidas. „Tai tikras gamtos atkūrimas, kai dauguma kitų tokių projektų siekia tik aplinkos pagražinimo“.
Sąmoningumo didinimas jau atsipirko ir artimiausiu metu planuojama vėl suleisti vietines žuvis į upę, kurioje šiuo metu apsigyvenusios taršai atsparios žuvys imigrantės.
Tačiau tokia situacija tik žemutinėje upės dalyje. Miškuose, kur išteka Sungai Way, galime pasiklausyti tyro, neužteršto vandens tekėjimo. Garsas išties kitoks.
Upė Selongare. Giedrės Steikūnaitės nuotrauka
Visą staipsnį galite skaityti lzinios.lt. Straipsnis spausdintas bloge „Th!nkaboutit“: http://development.thinkaboutit.eu/think3/post/malaysian_vignettes.html
Apie projektą
Straipsnių ciklas „Pasaulis tavo akimis“ sugrįžta naujam sezonui ir vėl kviečia susipažinti su besivystančiomis šalimis. Lietuvos ir užsienio žurnalistų istorijos pasakos apie socialinius, politinius, aplinkosauginius ir kultūrinius iššūkius, su kuriais susiduria šių šalių gyventojai. Asmeninės patirtys iš Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos šalių padės sklaidyti mitus, o gal ir suprasti, jog ten gyvenantys žmonės dažnai susiduria su panašiais iššūkiais, kaip ir mes čia, Lietuvoje.
Ciklą pradedame Giedrės Steikūnaitės trumpais pasakojimais iš kelionės po Malaiziją, organizuotos kaip straipsnių konkurso „TH!NK3: Developing World“ („Mąstyk: besivystantis pasaulis“) dalis.
Straipsnyje kelios skirtingos temos – nuo aplinkosaugos iki čiabuvių gyventojų teisių į žemę, sąžiningos prekybos ir net lygybės tarp vyrų ir moterų, kurią vietos gyventojai, regis, įgyvendina labai paprastai.
Nors pasakojimai parengti prieš kelerius metus, tačiau aptariamos problemos išlieka aktualios iki šiol. Prireiks dešimčių metų, kol išdegintas miškas ataugs, o užteršta upė bus vėl švari. Tiesa, vietos gyventojų ir nevyriausybinių organizacijų iniciatyvos dėka iš tiesų pasiekta ir pažanga – iš Sungai Way upės ištraukiamų atliekų skaičius nuo projekto pradžios sumažėjo daugiau nei 5 kartus ir toliau įgyvendinamas švarinant ir kitas vietos užterštas upes!
****
Projektą „Žiniasklaida vystymuisi“, remiamą Europos Sąjungos, Lietuvoje įgyvendina viešoji įstaiga „Europos namai“ kartu su Nacionaline nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma.
