Pagrindinis » Naujienos » Lietuviški darnaus vystymosi tikslai – ar esame tinkamai pasiruošę?

Lietuviški darnaus vystymosi tikslai – ar esame tinkamai pasiruošę?

madara_zgute_2012_gana

Darnaus vystymosi tikslai ir jų įgyvendinimas daugeliui mūsų šalyje – tik skambūs žodžiai. Vieniems tai Kolumbijos ūkininkų auginama kava, už kurią mokame teisingą kainą, kitiems – žinojimas, kad valgo šokoladą, kurio gamybai nebuvo naudotas vaikų darbas Dramblio Kaulo Krante, o dar kitiems – suvokimas, kad perdirbdami ir rūšiuodami atliekas tausojame gamtą. Iš tiesų darnus vystymasis ir jo tikslai apima kur kas daugiau, tačiau Lietuvoje apie tai kalbama per mažai, o daroma – dar mažiau.

Šiuo metu Lietuva yra išskyrusi keturias prioritetines sritis, kurios apima šešis Darnaus vystymosi tikslus, tačiau jei norėsite sužinoti, kokie jie, kaip įgyvendinami, kas jau yra padaryta ir kas už tai atsakingas – teks nemenkai pasukti galvą. Viešai prieinama informacija šykšti, paini ir todėl daugeliui sunkiai suprantama. Pasak ekspertų, pagrindinė Lietuvos bėda įgyvendinant Darnaus vystymosi tikslus – ekspertų, kompetencijos, politinės valios bei smalsumo pasauliui ir sau patiems trūkumas.

Pasaulis tikslų tinkle

Nors dauguma pasaulio valstybių jau senokai pripažino, kad privalu daugiau dėmesio skirti aplinkosaugai, socialinėms ir ekonominėms problemoms, kovai su skurdu ir išsilavinimo stygiumi, iš tiesų su šiomis problemomis kovojo vangiai. Keitėsi nuostatos ir darbotvarkės, ne kartą derėtasi dėl vienų ar kitų tikslų ir poveikio priemonių, bet rezultatai ne tokie, kokių norėtųsi.

Paskutinį kartą darnaus vystymosi nuostatos peržiūrėtos 2015 m., kai po trejų metų derybų buvo patvirtinta Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m., apimanti 17 darnaus vystymosi tikslų ir 169 uždavinius, kurie pakeitė prieš penkiolika metų  įtvirtintus Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Naujieji Darnaus vystymosi tikslai, arba naujoji jų darbotvarkė, yra, pasak rengėjų, kur kas ambicingesnė, ir aktuali ne tik  skurstančioms šalims, bet ir pasiturinčioms  valstybėms.

Skirtingos valstybės pasirinko skirtingus tikslus, tarkime Suomija, kuri yra pelniusi labai darnios šalies įvertinimą, atlikusi analizę, kuriose srityse šaliai sekasi prasčiausiai, išskyrė 8 prioritetinius Darnaus vystymosi tikslus.

17-darnaus-vystymosi-tikslu

Kokie Lietuvos tikslai?

Lietuva pasielgė panašiai kaip Suomija: iš 17-os Darnaus vystymosi tikslų, susidedančių iš 169-ių uždavinių, išskyrė 43 prioritetiniai uždavinius. Lietuvoje Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą kuruojanti Aplinkos ministerija drauge su kitomis valdžios institucijomis iš šių 43 uždavinių išskyrė ir keturias Lietuvos prioritetines sritis: (1) socialinės atskirties ir skurdo mažinimą, (2) sveiką gyvenseną, (3) energetinį efektyvumą ir (4) klimato kaitą bei darnų vartojimą ir gamybą.

Pasak mokslininkų, darnaus vystymosi koncepcijos pagrindas yra konstruktyvi trijų  pagrindinių  komponentų – aplinkos, ekonomikos ir visuomenės – sąveika. Lietuvos išskirti prioritetai atitinka šią sąveiką, bet nevyriausybinių organizacijų atstovai tarp prioritetų pasigenda tokių svarbių sričių kaip švietimas ar vystomasis bendradarbiavimas. Nerimą kelia tai, kad sritys, tiesiogiai lemiančios šalies išsilavinimo lygį, konkurencingumą žinių ekonomikos srityje ir kovą su skurdo priežastimis – liko pamirštos. Pasak Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos tai – didelis praradimas.

„Nebuvo atsižvelgta į nevyriausybinių organizacijų siūlymus, Švietimo ministerija buvo pasyvi. Kiti tikslai taip pat nėra deramai apžvelgti. JT rezoliucija pabrėžia, kad tikslai yra integralūs ir nedalomi. Tarkime, bendradarbiavimas, partnerystė (17 tikslas) yra būtini kitų tikslų įgyvendinimui, nes tai apima ne tik vystomąjį bendradarbiavimą, bet ir partnerystę tarp institucijų šalies viduje, siekiant integralaus darbotvarkės įgyvendinimo.  Jei kalbame apie skurdą, privalome prisiminti, kad neužtenka jį mažinti savo šalies viduje. Galime tam skirti pinigų čia, bet jei mus užplūs ekonominiai pabėgėliai, ribotos lėšos, kurios yra skirtos kovai su skurdu, bus perskirstytos pabėgėliams remti. Tai neefektyvu. Daug efektyviau vystomojo bendradarbiavimo programomis mažinti priežastis, dėl kurių pabėgėliai plūsta į Europą, o ne gesinti gaisrus, kurie kyla vėliau“, – teigia NNVBO.

Į šį nevyriausybininkų priekaištą Aplinkos ministerijos atstovai atsakė, esą švietimo ir vystomojo bendradarbiavimo nuspręsta atskirai į prioritetinių tikslų sąrašą neįtraukti, nes šios sritys yra horizontalaus pobūdžio ir apima visus 17 Darnaus vystymosi tikslų.

VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto doktorantė Marta Čubajevaitė, tyrinėjanti darnų vystymąsi, socialinius judėjimus ir besigilinanti į vystomąjį bendradarbiavimą, sako, kad stiprioji ir silpnoji Darnaus vystymosi tikslų pusės yra jų kiekis ir trumpas laikas, per kurį viską norima įgyvendinti. Politinės valios stygius – taip pat didėlė problema, kuri jau ne kartą kišo koją įvairių globalių iniciatyvų įgyvendinimui.

„17 tikslų, 169 uždaviniai ir 230 rodiklių, kuriems įgyvendinti skirta vos 15 metų, tiksliau 14, nes vieni metai jau praėjo. Ar tai pasiekti realu? Nesu tikra, nes jiems įgyvendinti reikalingas fundamentalus mąstymo ir politikų pokytis – būtina keisti tai, kaip gaminame, gyvename, vartojame, ir tą pokytį finansuoti“,  –  įsitikinusi mokslininkė.  Ji teigia, kad tai, kad Lietuva tarp savo pasirinktų prioritetų neišskyrė vystomojo bendradarbiavimo, rodo, jog valstybiniu lygmeniu ne tik Lietuvos, bet ir kitų pasaulio šalių darnus vystymasis mums nėra prioritetas.

egle-scerbinskaite-lauko_virtuve_2010indija

Vietiniams tai visiškai įprasta, o užsieniečiams dažnai sukelia nuostabą ir šoką – tokiomis sąlygomis tiesiog gatvėje yra gaminamas bei parduodamas maistas. Eglė Ščerbinskaitė, Lauko virtuvė, 2010, Indija, Konkurso „Pasaulis tavo akimis“ nuotrauka

 

Kompetencija ir politinė valia – kur ji?

Apie Lietuvos pasirinktus Darnaus vystymosi tikslų prioritetus kalba ir naujai paskirtasis aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Navickas. Jis, būdamas darnaus vystymosi ekspertas, pripažįsta, kad didžiausia problema yra ne tai, kokie tikslai buvo pasirinkti, bet tai, kad trūksta politinės valios ir žinių juos įgyvendinti.

„Visi prioritetai yra svarbūs, jie vienaip ar kitaip yra programose, svarbesnis klausimas yra štai koks: ar bus  pokytis tuose keturiuose prioritetuose. Jei jie pasirinkti ir kažkoks pokytis yra planuojamas, tuomet džiugu – geriau mažiau, bet padaryti“, – svarstė K. Navickas. Pasak jo, Lietuvoje yra tik maža ekspertų grupelė, kuri supranta darnaus vystymosi esmę ir reikalingumą.

„Būtent dėl to, kad mažai kas supranta šią sritį, kyla nemažai problemų, nėra politinio palaikymo. Visuomenė taip pat nedaug supranta, nepalaiko, nes nežino, kokios atsiveria galimybės įgyvendinus darnaus vystymosi principus. Tarkime, su tais mažais ištekliais galima pasiekti gerą rezultatą, jei gali atsižvelgti į darnaus vystymosi principus. Stinga politikos tęstinumo, suderinamumo, dalykai yra suprantami fragmentiškai“, – sako paskirtasis aplinkos apsaugos ministras.

Lietuvoje Darnaus vystymosi strategija buvo paruošta dar 1993 m., o peržiūrėta 2009 m., bet tai, pasak ministro, tėra gražūs popieriai, nes neturime jokių mechanizmų, kaip juos įgyvendinti. Tiesa, yra  ES struktūrinė parama, o darnus vystymasis yra horizontalusis prioritetas, bet čia trūksta esminio koordinavimo. Už darnaus vystymosi politiką yra atsakinga Aplinkos ministerija, o už struktūrinės paramos horizontaliuosius prioritetus –  Finansų ministerija.

„Aš pasigendu Aplinkos ministerijos lyderystės, kad Darnaus vystymosi tikslai būtų konvertuojami ir priderinti prie struktūrinės paramos logikos. Daugiau lyderystės neatsiras, jei viską, tarkime, permesime į kitą instituciją, kad ir Ministro Pirmininko tarnybą, kaip tai yra Suomijoje. Svarbiausia – institucijos politinis angažuotumas, taip pat – kompetencija, gebėjimas suprantamai paaiškinti, kas tai yra, kodėl svarbu“,  – svarsto K. Navickas.

Pasak jo, Lietuva dar tik mokosi būti šalimi donore, todėl mūsų šalies tikslai kol kas nukreipti daugiau į vidaus, o ne išorės problemas. Vis dėlto vystomojo bendradarbiavimo formuluotė yra naujosios Vyriausybės programoje, o parlamente yra  žmonių, kurie supranta, apie ką mes kalbame, todėl Darnaus vystymosi tikslai ir jų įgyvendinimas teikia vilties.

k-navickas-lvzs-lt-nuotrauka

Kęstutis Navickas – paskirtas Aplinkos ministras. LVZS.lt nuotrauka

Apie projektą

Šiandien turime pamatyti ne tik Lietuvą globaliame pasaulyje, bet ir pasaulį Lietuvoje – visoms šalims ir žemynams susisiejant vis artimesniais ryšiais, procesai viename pasaulio kampe turi vis daugiau poveikio ir mūsų gyvenimams. Skurdas, badas, karas skatina migraciją ir didina pabėgėlių srautus, o spręsdami šias problemas tiek kitur, tiek namie, galime išvengti pabėgėlių ir panašių krizių.

Tad šiame straipsnyje kviečiame skaityti apie visam pasauliui skirtus Darnaus vystymosi tikslus ir jų (ne)įgyvendinimo perspektyvas Lietuvoje. Tekstas publikuotas „Lietuvos žiniose“  bei specialiame naujienlaiškyje apie Darnaus vystymosi tikslus.

****

Projektą „Žiniasklaida vystymuisi“, remiamą Europos Sąjungos, Lietuvoje įgyvendina viešoji įstaiga „Europos namai“ kartu su Nacionaline nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma.

Ilgamečiai projektai





PrAnTrKtPnŠtSk
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031    
       
  12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930   
       
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031     
    123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930 
       
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031   
       
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031    
       
     12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
       
  12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930   
       
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031   
       
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
30      
   1234
567891011
12131415161718
19202122232425
262728293031