Pagrindinis » Naujienos » Kambodžos čiabuviai dėl žemės pasiruošę paaukoti gyvybę

Kambodžos čiabuviai dėl žemės pasiruošę paaukoti gyvybę

Licyte-Kambodza

Ankstyvą Rytą į Kambodžos čiabuvių gyvenvietes važiuojame raudonojo molio keliu. Jeigu naktį būtų dar daugiau paliję, tikslo nebūtų pavykę pasiekti. Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, Ratanakirio provincijoje, kurioje lankėmės, gyvena daugiausia visų Kambodžos čiabuvių genčių.

Pasiekiame Brao genties Seing Sai kaimą. Po jį kiaulės, vištos ir net buivolai vaikšto laisvi, o kaime išlikusi bendruomeniškumo sistema – visas turtas, laukai priklauso visiems kaimo gyventojams. Pietus jie dažniausiai valgo kartu, pagrindiniame kaimo namelyje, kuris, kaip ir visi, pastatytas ant polių. Seing Sai kaimo gyventoja Jom Prim pasakoja, kad visa jos ir bendruomenės kasdienybė neatskiriama nuo žemės: „Žemė labai svarbi mūsų kaimui, mūsų bendruomenei. Mums ji yra šventa. Kad išgyventume, auginame ryžius, mangus. Jais maitinamės patys, o dalį parduodame turguje.“

Ne visiems pavyksta

Seing Sai kaimas, kaip ir tikriausiai kiekviena kitų čiabuvių genčių gyvenvietė, susidūrė su žemės grobstymu. „Kad mūsų žemė buvo atimta, sužinojome tik tada, kai turtuolis pradėjo plynai kirsti medžius. Tada kreipėmės į vietinę valdžią. Ir nors atgavome savo teisėtą žemę, turtuolis pareikalavo, kad kompensuotume už neva jo prarastą žemę. Jeigu didelė kompanija vėl kėsinsis į mūsų žemę, mes parodysime dokumentus, kad ši žemė priklauso mums“, – pasakoja J. Prim.

Tačiau apsaugoti savo žemę pavyksta tikrai ne kiekvienam kaimui. Lankydamiesi Čeng gyvenvietėje išgirstame visai kitokią istoriją. Čia kitaip nei Seing Sai kaime, gyvuliai nebėgioja laisvi. Buivolai pririšti, o juodos spalvos kiaulės aptvertos garduose. Kiemus apaugusi žolė siekia kelius. Dieną net gyventojų nematyti, mat didelė dalis jų dirba kaučiuko plantacijose, o kaimas tarsi mažytė sala – begaliniuose jų laukuose. „Kompanijų plantacijos mūsų kaimą iš visų pusių apsupo prieš ketverius metus“, – sako 37-erių Čeng kaimo gyventojas Smechas Engas. Jis priklauso Brao čiabuvių genčiai. Iš turėtų 5 hektarų žemės jam pavyko išsaugoti 2, ten dabar augina ryžius. Brao genties tikėjimas sako, kad jeigu nustosi auginti ryžius, prarasi Dievo palaimą. Deja, daugelis kaimo gyventojų jų nebeaugina, nes visiškai prarado žemę. Iš 17 kaimo šeimų apie 40 žmonių dirba kaučiuko plantacijose ir išgyvena iš gaunamų nedidelių pajamų, taip jie stengiasi prisitaikyti prie pokyčių.

Visą straipsnį skaitykite lzinios.lt

___________________

Vietos bendruomenių teisės yra viena svarbiausių vystomojo bendradarbiavimo temų, ypač šiandieninio ekonominio augimo kontekste. Negalime pamiršti nelygybės ir skirtingų kelių, kurie Vakarų ir besivystančio pasaulio šalis veda ekonominio augimo link. Viena vertus, Vakaruose sukuriami didelės pridėtinės vertės produktai šiandien retai reikalauja daugybės gamtos išteklių ar darbo jėgos. Priešingai, besivystančiame pasaulyje, nors sėkmės pavyzdžių ir ne vienas, tvari ekonomikos plėtra dažnai išlieka siekiamybe.

Ydingi scenarijai skirtinguose pasaulio kraštuose dažnai panašūs: tarptautinės korporacijos naudojasi augančia ekonomika, maža darbo jėgos kaina ir gamindamos menkos pridėtinės vertės gaminius dažnai piktnaudžiauja savo padėtimi dėl vietos bendruomenių – darbuotojams už darbą atlyginama neteisingai, žalojama vietos gamta, grobstomi ištekliai, nesilaikoma aplinkosaugos reikalavimų, o vietos valdžia papirkinėjama, siekiant nuslėpti nusižengimus bei vietos bendruomenių teisių suvaržymus. Žemės grobstymas besivystančiose šalyse – viena skaudžiausių tarptautinės ekonomikos grimasų. Apie tai savo straipsnyje, dalyvavusiame rašinių konkurse „Žiniasklaida vystymuisi“, kalba ir žurnalistė Vita Ličytė.

Straipsnių konkursas, kuriame dalyvavo rašinys, organizuotas VšĮ „Europos namai“ kartu su Nacionaline nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma ir Nacionaliniu socialinės integracijos institutu. Konkursas organizuotas pagal tarptautinį projektą „Žiniasklaida vystymuisi“ (Media4development) finansuojamą Europos Sąjungos.

Ilgamečiai projektai





PrAnTrKtPnŠtSk
  12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031  
       
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
30      
  12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930   
       
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031     
    123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930 
       
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031   
       
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031    
       
  12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930   
       
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031   
       
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
30      
   1234
567891011
12131415161718
19202122232425
262728293031