Pagrindinis » Naujienos » Įsipareigojimai pasauliui, kuriam neužtenka humanitarinės pagalbos

Įsipareigojimai pasauliui, kuriam neužtenka humanitarinės pagalbos

TMP000_470

Gegužės 23–24 dienomis vyks pirmasis aukščiausio lygio susitikimas humanitariniais klausimais, kuriam rengtasi keletą metų. Jungtinių Tautų (JT) sukviestos pasaulio viršūnės rinksis Stambule. Vieta neatsitiktinė – Turkija yra viena didžiausių humanitarinės paramos donorių pasaulyje, be to, jai tenka ir pabėgėlių krizės naštos liūto dalis: šalyje glaudžiasi maždaug du milijonai emigrantų iš Sirijos.

Skaičiai rodo, kad šiandien pasaulis patiria kur kas daugiau humanitarinių iššūkių nei prieš kelis dešimtmečius. Būtent dėl to Stambule susirinksiantys valstybių vadovai, nevyriausybinio sektoriaus, tarptautinių organizacijų atstovai ir verslininkai peržiūrės dabartinius humanitarinės pagalbos teikimo principus ir įgyvendinimo būdus. Dabartinis modus operandi laikomas nebetinkamu.

Pasaulį alino 33 karai

„Humanitarinę pagalbą galima teikti efektyviau, skaidriau, koordinuočiau, ir apie tai reikia diskutuoti“, – Stambule vyksiančio susitikimo esmę komentuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, politologė Ieva Giedraitytė. Jos teigimu, ir pasikeitęs politinis kraštovaizdis, ir padidėjęs visuomenės dėmesys humanitarinėms krizėms lemia tokio susitikimo būtinybę kaip tik dabar. „Išaugę pabėgėlių srautai į Europą leido pamatyti atsiradusias problemas ne tik humanitarinės pagalbos organizacijoms, bet ir visiems žmonėms. Todėl šis klausimas lengviau patenka į politinę darbotvarkę“, – sako ji.

JT skaičiuoja, kad šiuo metu humanitarinės paramos reikia daugiau kaip 125 mln. žmonių 37 šalyse. Pusė tiek 2015-aisiais buvo priversti palikti namus – tai didžiausias skaičius nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Humanitarinė pagalba būtina ne tik pabėgėliams, bet ir kenčiantiesiems nuo karo. Vokiečių Heidelbergo instituto tarptautinių konfliktų tyrimų duomenimis, pernai pasaulyje vyko net 33 karai. O kur dar stichinės nelaimės. Praėjusiais metais žmoniją alino žemės drebėjimas Nepale, potvyniai Indijoje, Malavyje, Mozambike, sausra Etiopijoje ir t. t. Kaip nurodo Raudonasis Kryžius, maždaug šimtas milijonų žmonių kasmet patiria stichines nelaimes. Humanitarinės krizės kyla dėl nuolatinio skurdo, daugiausiai žlugusiose valstybėse, tarkime, Pietų Sudane ar Somalyje.

Nors šalys humanitarinėms reikmėms skiria keletą ar net keliolika kartų daugiau lėšų negu prieš kelis dešimtmečius, pernai stigo 20 mlrd. JAV dolerių. Kita vertus, negebėjimą įveikti humanitarinius iššūkius taip pat iliustruoja faktas, kad pagalbos sunkvežimiai į tokius Sirijos miestus kaip Madaja ar Kefraja buvo įleisti tik tuomet, kai metų pradžioje jų gyventojai ėmė mirti iš bado. Tarptautinės humanitarinės teisės normų pažeidinėjimas – taip pat nebe naujiena.

Visą straipsnį skaitykite lzinios.lt

—————————-

Projektą „Žiniasklaida vystymuisi“, remiamą Europos Sąjungos, Lietuvoje įgyvendina VšĮ „Europos namai“ kartu su Nacionaline nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma.

Apie projektą

Tarptautinė bendruomenė pastaraisiais metais susiduria su iki šiol neregėtais iššūkiais, aktualiais kiekvienai pasaulio valstybei. Klimato kaita, sunkumai užtikrinant tvarų vystymąsi ir tinkama humanitarinė pagalba užklupus katastrofoms – priežastys, lemiančios aktyvesnę Jungtinėms Tautoms priklausančių šalių diskusiją. 2015 metais Niujorke ir Paryžiuje atitinkamai priimti susitarimai dėl kovos su klimato kaita ir tvaraus vystymosi tikslų iki 2030 metų. Kitą savaitę panašus susitikimas vyks ir Turkijoje, o jame bus pristatyta nauja humanitarinės pagalbos koordinavimo koncepcija.

Renginys Stambule užbaigs daugiau kaip 18 mėnesių vykusį konsultacijų procesą, kuriame dalyvavo tiek paramą skiriančios ir gaunančios valstybės, tiek ją per krizes teikiančios tarptautinės nevyriausybinės organizacijos ir akademinio pasaulio atstovai. Nors nuosekliai konsultuotasi su visais humanitarinio sektoriaus veikėjais, dar gegužės pradžioje paaiškėjo, kad ne visi tiki šio susitikimo prasmingumu.

Viena didžiausių nevyriausybinių organizacijų „Gydytojai be sienų“ paskelbė oficialų pranešimą, jog į Stambulą savo atstovų nesiųs. „Praėjusiais metais 75 ligoninės, kuriose dirbo „Gydytojai be sienų“, buvo subombarduotos. Civiliai neatskiriami nuo karių ir nuolat sužeidžiami, žudomi Sirijoje, Jemene, Pietų Sudane, Afganistane. O pabėgėliai ir migrantai Europoje bei kitose pasaulio dalyse susiduria su jų teisių pažeidinėjimu ir žmogiškos atjautos trūkumu“, – pabrėžia organizacija. Pasak jos atstovų, viršūnių susitikimas Stambule nėra labai ambicingas ir jau dabar akivaizdu, kad tenkinsis tik deklaratyviais pranešimais.

Koks čia Lietuvos vaidmuo? Kokiai pozicijai turėtų atstovauti į Stambulą vyksiantis užsienio reikalų ministras L.Linkevičius? – apie visa tai kviečiame skaityti Rositos Garškaitės straipsnyje, kuris netrukus pasirodys ir projekto „Žiniasklaida vystymuisi“ elektroniniame leidinyje, skirtame humanitarinei pagalbai.

Ilgamečiai projektai





PrAnTrKtPnŠtSk
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031    
       
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
30      
  12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930   
       
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031     
    123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930 
       
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031   
       
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031    
       
  12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930   
       
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031   
       
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
30      
   1234
567891011
12131415161718
19202122232425
262728293031