Pagrindinis » Naujienos » Afrikoje savanoriavusi Madara Žgutė: „Prieš kai kuriuos dalykus tiesiog reikia užmerkti akis“

Afrikoje savanoriavusi Madara Žgutė: „Prieš kai kuriuos dalykus tiesiog reikia užmerkti akis“

093 (4)

Madara Žgutė nežinojo, ką nori studijuoti ar dirbti ateityje, tad, norėdama pažinti save bei padėti kitiems, vos tik pabaigusi mokyklą išvyko savanoriauti į Afriką. 9 mėnesius ji praleido Ganoje, kur vietos darbuotojams padėjo rūpintis vaikų namų auklėtiniais.

Į Lietuvą ji sugrįžo ne tik pasisėmusi patirties ir besiilginti Ganos žmonių, bet ir susižavėjusi tos šalies kultūra, tad vėliau dar kartą vyko savanoriauti į Afriką, tik šį kartą – į Keniją.

Tiesiai į nežinią

Kai pradėjo ieškoti projektų, organizuojančių savanorystės programas Ganoje, Madara prisipažįsta daug nesidomėjusi nei šalimi, jos kultūra, nei ten esančia situacija.

Organizacija, su kuria ji bendradarbiavo, taip pat nedaug galėjo kuo padėti, tad Madara jautėsi tarsi vyktų į nežinią. Savanorė pasakoja: „Organizacija mane tikrai rėmė, atsakinėjo į mano klausimus, bet apie tai, ką veiksiu savanorystės metu, jie nedaug galėjo pasakyti, nes patys buvo tarpininkai, su Afrikos šalimis neturėjo tiesioginių ryšių.“ Vis dėlto ji neišsigando ir iškeliavo.

Vos atvykusi į Ganą mergina dalyvavo rengiamuose kelių dienų savanorių mokymuose. Jų metu buvo supažindinta su šalies kultūra ir tradicijomis, savanorystės programa, mokoma vietinės kalbos pagrindų. Tačiau Madaros nuomone, mokymai buvo per trumpi, jie turėtų vykti bent kelias savaites, kad savanoris turėtų galimybę geriau susipažinti su kitokia kultūra, galėtų lengviau prisitaikyti naujoje aplinkoje.

Šokiravo neteisybė

Pradėjusi savanoriauti vaikų globos namuose, Madara negalėjo suprasti šioje įstaigoje nustatytos tvarkos. Vaikams trūko ne tik maisto, bet ir puodelių, lėkščių, daug kas buvo sulūžę. Kai kurie savanoriai sumokėdavo po kelis tūkstančius eurų, kad galėtų čia atvažiuoti. Kilo klausimas, kur tie pinigai investuojami, jei vaikams trūksta elementarių daiktų.

„Mokyklos ofise buvo flomasterių, pieštukų, sąsiuvinių – pilna! Vaikai nuolat barbendavo į duris: „Gal galite man pieštuką paskolinti?“. Tačiau darbuotojai jiems neduodavo argumentuodami, kad vaikai vis tiek juo pames“, – pasakoja Madara.

Savanorei buvo sunku priprasti prie atsainaus požiūrio į vaikų namų auklėtinius.

„Jau pirmomis dienomis mačiau, kad viskas vyksta kitaip, nei įsivaizdavau. Savanorystės pradžioje buvo vienos mergaitės gimtadienis, aš galvojau, kad darbuotojai surengė mergaitei vakarėlį – kaip smagu! Tada man pasakė, jog ji – direktoriaus dukra, kitų vaikų nesveikina, net nežino, kada yra jų gimtadieniai. Mergaitei užsakė tortą, tačiau pastebėjau, kad kiti vaikai torto negauna, jį valgo tik suaugę. Tai buvo dar vienas lūžis. Su mano vertybėmis, pasaulėžiūra tai visiškai nesutampa,“ – pasakoja ji.

Visą pasakojimą skaitykie 15min.lt

Straipsnis parengtas pagal projektą „Žiniasklaida vystymuisi“. Projektą, remiamą Europos Sąjungos, Lietuvoje įgyvendina viešoji įstaiga „Europos namai“ kartu su Nacionaline nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma.

Ilgamečiai projektai





PrAnTrKtPnŠtSk
    123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031
       
  12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930   
       
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031     
    123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930 
       
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031   
       
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031    
       
     12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
       
  12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930   
       
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031   
       
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
30      
   1234
567891011
12131415161718
19202122232425
262728293031